Dyzelino kainos jau peržengė ribas: atsakė, kas laukia artimiausiu metu

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, penktadienio rytą litras dyzelino Lietuvos degalinėse vidutiniškai kainavo 2,24 euro – 0,48 proc. daugiau nei ketvirtadienį, kai vidutinė kaina siekė 2,23 euro.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vairuotojams – bloga žinia dėl degalų kainų

Dyzelino kainos Lietuvoje artėja prie 2,5 euro: situacija tik prastėja

Lietuva – ne išimtis: degalai brango visose Baltijos šalyse

+11

Degalinėse dyzelinas penktadienį kainavo nuo 2,13 iki 2,34 euro už litrą. Taigi, vidutinė dyzelino kaina jau yra aukščiau 2,2 euro ribos, kurią valdžia anksčiau buvo įvardijusi kalbėdama apie galimas priemones degalų kainoms mažinti.

Riba jau peržengta – kas buvo žadėta?

Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūtį tvirtino, kad Finansų ministerijos vertinimu priemones degalų kainoms mažinti, pavyzdžiui, akcizo mažinimą, būtų galima svarstyti tuomet, kai dyzelino kaina viršytų 2,2 euro už litrą.

LEA taip pat yra nurodžiusi, kad jeigu vidutinė dyzelino kaina pasiektų arba viršytų 2,2 euro ir tokiame lygyje išsilaikytų bent 5 darbo dienas iš eilės, būtų pagrindo laikinai mažinti akcizą.

Šią savaitę 2,2 euro riba viršijama nuo antradienio. Vadinasi, pagal LEA minėtą 5 darbo dienų kriterijų penktadienį dar trūko vienos dienos.

Rugsėjo 9 dieną premjeras akcentavo ir kitą aplinkybę – tvirtino, kad apie priemones būtų galvojama ir tuo atveju, jei „Brent“ naftos kaina ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį – apie 159 litrus naftos. Ketvirtadienį ji siekė 104,82 JAV dolerio.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas dar prieš dyzelinui peržengiant 2,2 euro ribą atkreipė dėmesį, kad tiek Lietuvos degalinėse, tiek didmeninėje Europos rinkoje kainos jau buvo priartėjusios prie pavasarį matytų aukštumų.

„Dyzelino rinkoje iki rekordų nebetoli. Ir didmeninė ARA kaina, ir mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje arti piko, pasiekto balandžio pradžioje. Vidutinė dyzelino kaina Lietuvos degalinėse šiandien yra 2,18 EUR/l, arba prie pat to lygio, ties kuriuo finansų ministras žadėjo reaguoti, o viešoji erdvė to pažado nepamirš“, – rašė ekonomistas.

ARA – tai Amsterdamą, Roterdamą ir Antverpeną apimanti viena svarbiausių Europos degalų prekybos rinkų. Jos kainos parodo, kiek degalai kainuoja didmeninėje Europos rinkoje.

Pavasarį valdžia jau buvo ėmusis panašios priemonės – Seimas laikinai sumažino dyzelinui taikomą akcizą. Tuomet buvo skaičiuojama, kad dėl to litras dyzelino vartotojams galėtų atpigti maždaug 6 centais.

Kodėl dyzelinas taip brangsta?

Dyzelino kainą lemia ne tik tai, kiek kainuoja pati nafta. Svarbu ir tai, kiek pasaulio naftos perdirbimo gamyklos gali pagaminti dyzelino ir kiek jo patenka į rinką.

„Įtampa dyzelino rinkoje tik didėja. Ir dėl negerėjančių reikalų Persijos šalyse, ir dėl sustabdyto dyzelino eksporto iš Rusijos. Artėjant žiemai, kai auga vidurinio distiliavimo produktų paklausa, reikalai, matyt, tik prastės, jeigu susijusios konfliktuojančios šalys nepakeis santykių trajektorijos“, – tikino T. Povilauskas.

Ekonomisto minimi vidurinio distiliavimo produktai – tai dyzelinas ir kiti panašūs naftos produktai, kurių žiemą sunaudojama daugiau. Situaciją apsunkina tai, kad Rusijos dyzelino eksportas yra ribojamas, o pasaulyje dalis naftos perdirbimo pajėgumų yra sutrikę. 

Todėl vien to, kad naftos yra, neužtenka – ją dar reikia perdirbti į degalus. Tos gamyklos, kurios turi pakankamai žaliavos ir gali normaliai dirbti, iš dabartinės situacijos uždirba daugiau.

„Tos naftos perdirbimo gamyklos, kurios turi žaliavos ir gali gaminti, dirba išsijuosusios, tačiau jų pajėgumų nepakanka. Tos, kurios gali dirbti, dabar uždirbinėja geriausius istorijoje pelnus“, – rašė T. Povilauskas.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad tai matyti ir iš naftos perdirbimo įmonių akcijų kainų. Kaip vieną pavyzdžių jis minėjo didžiausią Afrikoje „Dangote“ naftos perdirbimo bendrovę, paskelbusią apie viešą akcijų siūlymą.

Lietuvai – viena gera žinia

Lietuvai šioje situacijoje padeda tai, kad Mažeikiuose veikianti „Orlen Lietuva“ pati perdirba naftą ir gamina degalus.

„Mūsų laimei „Orlen Lietuva“ neturi problemų su naftos tiekimu ir naujausi importo duomenys rodo, kad importas iš Saudo Arabijos yra stabilus. Ir panašu, kad bendrovė reaguoja, kiek įmanoma technologiškai, didindama būtent dyzelino gamybą ir pardavimus, kas yra pelningiausia“, – komentavo jis.

LEA duomenimis, rugsėjo pradžioje žaliavinė nafta į Lietuvą buvo importuojama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Alžyro. Rugpjūtį ji buvo gabenama iš Saudo Arabijos, JAV ir Norvegijos.

Tai reiškia, kad Lietuva nėra visiškai priklausoma nuo jau pagaminto dyzelino importo. Tačiau Mažeikiuose veikianti gamykla nuo pasaulinių kainų neapsaugo – jeigu dyzelinas brangsta tarptautinėje rinkoje, tai galiausiai pajunta ir Lietuvos vairuotojai.

Ką dabar darys valdžia?

Dyzelino kainai peržengus anksčiau minėtą 2,2 euro ribą, naujienų portaltas tv3.lt Finansų ministerijos paklausė, ar ši riba vis dar yra kriterijus, kurį pasiekus būtų svarstomos priemonės, kokių veiksmų galėtų būti imamasi ir ar tarp jų tebėra laikinas akcizo mažinimas.

Ministerija konkrečiai neatsakė, ar 2,2 euro riba tebėra kriterijus ir ar tarp galimų priemonių išlieka akcizo mažinimas. Tačiau ji patvirtino, kad planas jau parengtas.

„Reaguojant į dyzelino brangimą esame pasirengę planą, yra apsvarstytos įvairios mokestinės ir nemokestinės priemonės tarp skirtingų ministerijų“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Finansų ministerija.

Tai yra, svarstomi ne tik mokesčių pakeitimai, bet ir kiti sprendimai. Kokie konkrečiai – ministerija kol kas neįvardijo.

„Kaip jau ne kartą informavome, nesikeičiant naftos kainų augimo tendencijai, visi pasiūlymai artimiausiu metu bus aptarti su Koalicine Taryba, socialiniais partneriais ir sprendimų priėmėjais ir tada bus pristatyti“, – nurodė ministerija.

Taigi, planas jau yra, tačiau vairuotojams svarbiausia jo dalis – kas konkrečiai keisis ir kada – kol kas nepaskelbta.