Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje yra šventinė diena, tačiau šiemet ji sutampa su šeštadieniu. Todėl daliai gyventojų natūraliai gali kilti klausimas – jei šventė prapuola savaitgalį, galbūt už ją priklauso papildoma poilsio diena penktadienį ar pirmadienį?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad taip nėra. Darbo kodeksas nenumato, kad savaitgalį išpuolusi šventinė diena būtų perkeliama į artimiausią darbo dieną. Vadinasi, jeigu šeštadienis žmogui ir taip yra laisvas, vien dėl Žolinės papildomos poilsio dienos jis negaus.
Beje, panaši situacija laukia ir kitąmet. 2027 metų rugpjūčio 15-oji išpuls sekmadienį, todėl Žolinė ir vėl sutaps su savaitgaliu. Kadangi Lietuvoje šventinės dienos į artimiausią darbo dieną neperkeliamos, vien dėl to papildomas laisvadienis darbuotojams nepriklausys ir kitąmet.
Tačiau tai dar nereiškia, kad Žolinė įprastai pirmadieniais–penktadieniais dirbantiems žmonėms šiemet nieko nekeičia. Svarbi yra ir diena prieš šventę – penktadienis, rugpjūčio 14-oji.
Darbo kodekse numatyta, kad prieš šventinę dieną darbo diena trumpinama viena valanda. Kitaip tariant, jei žmogus įprastai penktadienį dirba iki 17 valandos, prieš Žolinę darbą jis paprastai turėtų baigti jau 16 valandą. Vis dėlto ši taisyklė turi išimtį.
„Vadovaujantis DK 112 straipsnio 6 dalimi, švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.
Šiems darbuotojams priskiriami, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistai, mokytojai, dėstytojai, farmacininkai ir kiti darbuotojai, kurių sąrašas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų birželio 21 dienos nutarimu Nr. 496“, – nurodo VDI.
Taigi svarbu nesupainioti dviejų dalykų. Išimtis taikoma ne visiems, kurie įprastai dirba trumpiau nei aštuonias valandas per dieną, o būtent tiems darbuotojams, kuriems teisės aktuose yra nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma.
Tai reiškia, kad vien trumpesnė žmogaus darbo diena dar nereiškia, jog rugpjūčio 14-ąją jam ši valanda nepriklausys. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pamainomis, nuotoliniu būdu ar jo darbovietėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, vien dėl pasirinkto darbo režimo teisės į trumpesnę prieššventinę darbo dieną jis nepraranda.
VDI pabrėžia, kad jeigu tokiam darbuotojui netaikoma minėta išimtis, rugpjūčio 14-ąją jo darbo diena taip pat turi būti trumpinama visa, o ne proporcingai apskaičiuota valanda.
Nepaleido valanda anksčiau? Ši valanda tampa viršvalandžiais
Ne visose darbovietėse penktadienį įmanoma tiesiog baigti darbą valanda anksčiau. Pavyzdžiui, kai įmonė ar įstaiga veikia nepertraukiamai, dalis darbuotojų turi likti savo darbo vietose. Tačiau vien dėl to jiems priklausanti trumpesnė darbo diena niekur nedingsta.
Jeigu dėl darbo organizavimo rugpjūčio 14-ąją žmogus vis dėlto turi dirbti įprastą darbo dieną, ta papildoma valanda jau laikoma viršvalandžiais. Vadinasi, už ją turi būti mokama kaip už viršvalandinį darbą.
Nemažiau reikšminga ir tai, kad darbdavys negali tiesiog nuspręsti, kad darbuotojas šią valandą privalės atidirbti. Kadangi ji tampa viršvalandine, įprastai tam reikia rašytinio darbuotojo sutikimo.
„Kadangi nesutrumpinta darbo valanda laikoma viršvalandiniu darbu, atkreipiame dėmesį, kad pagal DK 119 straipsnio 2 dalį, darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu“, – aiškina VDI.
Vis dėlto yra išimčių, kai darbuotojo sutikimo nereikia. VDI įvardija, kad taip gali nutikti, kai reikia atlikti visuomenei būtinus nenumatytus darbus, užkirsti kelią nelaimei, pavojui ar avarijai arba skubiai pašalinti jų pasekmes.
Sutikimo gali nereikėti ir tada, kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio daug darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba galėtų sugesti medžiagos, produktai ar įrenginiai. Dar viena išimtis – jeigu tokia galimybė numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Taigi vien to, kad darbdaviui būtų patogiau penktadienį dirbti įprastai, neužtenka. Jei darbuotojui priklauso viena valanda trumpesnė prieššventinė darbo diena, jos tiesiog nepaisyti negalima.
Tačiau yra ir priešinga situacija – penktadienį žmogui pagal darbo grafiką apskritai nereikia dirbti. Tokiu atveju jam priklausanti trumpesnė prieššventinė darbo diena nėra perkeliama į ketvirtadienį ar kurią nors kitą dieną.
„Jeigu darbuotojas švenčių dienos išvakarėse, pavyzdžiui, rugpjūčio 14 dieną pagal darbo, pamainų grafiką nedirba, DK nenumato, kad prieššventinės darbo dienos sutrumpinimas galėtų būti perkeliamas į kitą darbo dieną, pavyzdžiui, rugpjūčio 13 dieną“, – pabrėžia VDI.
Dirbsite per Žolinę? Atlygis turi būti mažiausiai dvigubas
Visai kitos taisyklės galioja tiems, kuriems rugpjūčio 15-ąją teks dirbti. Kadangi Žolinė yra šventinė diena, už darbą tądien turi būti mokama mažiausiai dvigubai.
Ir nesvarbu, ar darbdavys paprašė į darbą ateiti papildomai, ar rugpjūčio 15-oji jau iš anksto buvo numatyta darbo grafike. Net jei žmogui tai yra įprasta darbo diena, už per Žolinę dirbtas valandas viengubo atlygio mokėti negalima.
Taigi skaičiavimas gana paprastas. Jeigu žmogaus įprastas valandinis atlygis siekia 10 eurų neatskaičius mokesčių, už vieną darbo valandą per Žolinę jam priklausytų mažiausiai 20 eurų neatskaičius mokesčių.
Tačiau kai kuriais atvejais atlygis turi būti dar didesnis – mažiausiai 2,5 karto. Čia svarbu nesupainioti – vien tai, kad žmogus dirba per Žolinę, dar nereiškia, kad jis dirba viršvalandžius.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas jau išdirbo jam nustatytą savaitės darbo laiko normą, tačiau tą pačią savaitę papildomai dirba ir per Žolinę, dėl ko ši norma viršijama, toks darbas jau laikomas viršvalandiniu darbu šventinę dieną.
„Vis tik pabrėžiame, kad jei darbuotojas dirba viršvalandinį darbą švenčių dieną ir / arba viršvalandinį darbą švenčių naktį, vadovaujantis DK 144 straipsnio 4 dalimi darbuotojui mokamas ne mažesnis kaip 2 su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis“, – komentuoja VDI.
Vadinasi, jeigu darbuotojo įprastas valandinis atlygis yra 10 eurų neatskaičius mokesčių, už vieną viršvalandinę darbo valandą per Žolinę jam priklausytų mažiausiai 25 eurai neatskaičius mokesčių.
Kitaip tariant, esant tokiam valandiniam atlygiui, paprasta darbo valanda per Žolinę reikštų mažiausiai 20 eurų, o jeigu ji kartu yra ir viršvalandinė – mažiausiai 25 eurus.
O jei per Žolinę tenka dirbti naktį?
Dar vienas klausimas gali kilti tiems, kurių pamaina tęsiasi naktį. Atrodytų, kad tokiu atveju turėtų susidėti du didesni tarifai – vienas už darbą per šventę, kitas už darbą naktį. Tačiau jie nėra tiesiog sudedami.
VDI atskleidžia, kad Darbo kodekse nėra atskiro tarifo būtent už darbą šventinės dienos naktį. Tokiu atveju reikia vadovautis didesniu darbuotojui priklausančiu tarifu.
„Atkreiptinas dėmesys, kad DK 144 straipsnyje nėra konkrečiai nustatyta kaip apmokamas darbas švenčių dienos naktį, todėl reikėtų vadovautis didesniuoju nustatytu dydžiu.
Tai yra, darbas švenčių dienos naktį turėtų būti apmokamas ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu, kaip darbas švenčių dieną“, – akcentuoja VDI.
Taigi už darbo valandą per Žolinę naktį turi būti mokama mažiausiai dvigubai. Tačiau jeigu ši valanda kartu yra ir viršvalandinė, už ją priklauso dar daugiau – mažiausiai 2,5 karto didesnis užmokestis.
Vietoje didesnio atlygio galima rinktis ir daugiau poilsio
Už darbą per Žolinę nebūtinai turi būti atsilyginama tik didesniu darbo užmokesčiu. Darbuotojas gali pasirinkti kitą variantą – vietoje didesnio atlygio jam priklausantį laiką pridėti prie kasmetinių atostogų. Tačiau darbdavys negali pats nuspręsti, kad vietoje didesnio atlygio darbuotojui tiesiog suteiks daugiau poilsio. Tokį variantą turi pasirinkti pats darbuotojas ir pateikti prašymą.
Reikšminga ir tai, kad papildomo poilsio trukmė nėra skaičiuojama principu „kiek valandų dirbau, tiek ir atgausiu“. Dirbtas laikas dauginamas iš tokio dydžio, koks konkrečiu atveju numatytas Darbo kodekse.
„DK 144 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš DK 144 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko“, – tikina VDI.
Paprasčiau tariant, jeigu žmogus per Žolinę dirbo 4 valandas ir už jas jam priklausytų dvigubas atlygis, pasirinkus poilsį prie kasmetinių atostogų būtų pridedamos 8 valandos. Tad 4 per Žolinę dirbtos valandos tokiu atveju gali virsti 8 papildomomis valandomis prie kasmetinių atostogų.
Nesutrumpino darbo dienos ar nesumokėjo – ką daryti?
Tačiau ką daryti, jeigu rugpjūčio 14-ąją darbdavys darbo dienos valanda nesutrumpino, nors tai priklausė, arba už darbą per pačią Žolinę sumokėjo kaip už paprastą darbo dieną?
Tokiu atveju darbuotojas gali ginti savo teises. VDI dalinasi, kad ginčai tiek dėl tinkamai neapmokėto faktiškai dirbto laiko, tiek dėl prieššventinės darbo dienos nesutrumpinimo nagrinėjami darbo ginčų komisijoje.
Delsti nereikėtų. VDI darbuotojams skirtoje atmintinėje nurodoma, kad dėl darbo teisės normų ar tarpusavio susitarimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo į darbo ginčų komisiją paprastai reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Tai taikoma, pavyzdžiui, ir ginčams dėl laiku bei teisingai neišmokėto darbo užmokesčio.
Kreipiantis svarbu ne tik paaiškinti, kas nutiko, bet ir turėti savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.
Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti darbo sutartis, banko sąskaitos išrašai, elektroniniai laiškai ar kiti dokumentai. Prašyme taip pat reikia aiškiai nurodyti, ko darbuotojas reikalauja, pavyzdžiui, sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį.
Tačiau kreipimasis į darbo ginčų komisiją darbuotojui nekainuoja – darbo ginčai dėl teisės komisijoje nagrinėjami nemokamai. Paprastai komisija prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo arba trūkumų pašalinimo. Šis terminas gali būti pratęstas motyvuotu darbo ginčų komisijos pirmininko sprendimu, tačiau ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.
Nepaisant to, kad rugpjūčio 15-oji yra šventinė diena, apsipirkimo planų daugeliui keisti nereikės. Naujienų portalui tv3.lt prekybos tinklai „Maxima“, „Lidl“, „Iki“, „Norfa“ ir „Senukai“ patvirtino, kad per šių metų Žolinę jų parduotuvės dirbs įprastu grafiku.
Vis dėlto atskirų parduotuvių darbo valandos gali skirtis, todėl prieš vykstant apsipirkti verta pasitikrinti konkrečios parduotuvės darbo laiką.
