darbuotojai

Daugeliui dirbančiųjų yra smalsu sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ypač, jeigu yra įtarimų, kad už tokį patį darbą darbuotojams mokama skirtinga alga. Tačiau dažniausiai atlyginimas įmonėse yra laikomas paslaptimi. Vis tik situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti, kai pradės veikti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.

Nepasaint to, kad darbas sudaro nemažą dalį gyvenimo, ne visi skiria legalų darbdavio elgesį nuo draudžiamo. Taigi dalyje darboviečių žmonės yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Dėl šios priežasties darbuotojams yra svarbu žinoti savo teises ir nesitaikstyti su tokiu darbdavių elgesiu. „Tekę susidurti su atveju, kai darbdavys baudžia darbuotoją piniginėmis baudomis už tai, kas jam nepatinka darbuotojo elgesyje.

Vis daugiau Z kartos atstovų (gimusių 1997–2012 m.) planuoja dirbti tradicinius fizinius darbus, pavyzdžiui, suvirinimo, santechnikos ir elektros darbus. Naujai atliktas tyrimas rodo, kad jauni suaugusieji nebetiki aukštojo mokslo diplomo verte, skelbia portalas „New York Post“. Apie 23 proc. amerikiečių, kurie šiuo metu nedirba prekybos srityje, teigia, kad planuoja pradėti dirbti fizinį darbą, tačiau tarp Z kartos atstovų šis procentas išauga iki 50 proc.

Keli princui Harry ir Meghan Markle dirbę darbuotojai žengė precedento neturintį žingsnį – atvirai papasakojo apie tai, kokia iš tiesų yra hercogienė Meghan. Princo Harry ir Meghan Markle darbuotojai atvirai papasakojo, ką iš tikrųjų reiškia dirbti šiai porai.

Registrų centras perspėja gyventojus būti atidžiais ir nepasitikėti neaiškiais asmenimis, kurie prisistato jų darbuotojais, tačiau neatitinka oficialių požymių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Registrų centro matininkai be išankstinio susitarimo nesilanko gyventojų namuose ir neatlieka apklausų.

Nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą policija fiksavo dešimt prorusiškų pažiūrų atvejų tarp darbuotojų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) – tris, o du pareigūnai buvo atleisti iš pareigų. Apie tai antradienį skelbė portalas „15min“. Anot portalo, Policijos departamentas nurodė pastaraisiais metais pravedęs devynis prevencinius pokalbius dėl prorusiškų pažiūrų, darbuotojai dėl to buvo įspėti.

Lietuvos verslo atstovai prognozuoja, kad prasidėjusi darbuotojų atleidimų banga nenurims. Ateityje darbo neteks dar daugiau žmonių. Verslininkai vardija, kad tai lemia ne tik optimizuojami darbo procesai, bet ir augantys kaštai, ypač atlyginimai. Dalis įmonių paprasčiausiai neturės iš ko mokėti algas, todėl darbuotojus atleis. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad šiuo metu nedarbo rodikliai labiausiai neramina.

Amerikiečiai daug dažniau ima nedarbingumo dienas, o Z kartos atstovai (gimę nuo 1997 iki 2012 m.) šioje srityje yra lyderiai. Z kartos atstovai dažniausiai skambina į darbą dėl ligos. Jiems daugėja nedarbingumo dienų ir jie ima daugiau laisvadienių dėl psichinės sveikatos. Savo karjeros piko metu jie net išeina kūrybinių atostogų.

Viešumoje vis dažniau diskutuojama apie tai, kad darbuotojams esą reikia suteikti daugiau laisvės. T. y. leisti dirbti nuotoliu, netaikyti griežto darbo grafiko ar terminų, suteikti daugiau atostogų ar pasiūlyti 4 darbo dienų savaitę. Vis tik tokia „atsipalaidavimo atmosfera“ į naudą išeina ne visada – darbuotojai pradeda tuo naudotis.

26 metų moteris, dirbusi tarptautinėje konsultacinėje įmonėje „Ernst & Young“ (EY) Punoje, mirė dėl per didelio darbo krūvio, teigė jos motina. Anna Sebastian Perayil pradėjo dirbti EY diplomuota buhaltere vos prieš keturis mėnesius, galiausiai darbo spaudimas tapo per didelis, pasakojo jos motina Anita Augustine laiške, adresuotame EY Indijos valdybos pirmininkui Rajivui Memani.

Lietuvoje net 34 proc. gyventojų negali sau leisti savaitės atostogų, tuo tarpu Švedijoje šis skaičius kur kas žemesnis – vos 11 proc. Atostogauti vykstančių žmonių skaičius ES šalyse labai skiriasi, o tai rodo didelę nelygybę. Portalas „Euronews“ atidžiau pažvelgė į tai, kuriose šalyse žmonėms labiausiai ribojamos finansinės galimybės atostogauti. Vasara daugeliui Europos gyventojų yra atostogų metas, kai daugelis vyksta į nuostabias vietas pasikaitinti saulėje.

Po to, kai Lenkijos vyriausybė pranešė apie planus iki 2027 m. įvesti 4 dienų darbo savaitę, diskusijos apie tai įsiplieskė ir Lietuvoje. Specialistų nuomonės šiuo klausimu nesutampa, o ir argumentai, kodėl tai veiktų arba neveiktų – įvairūs. Vis tik net ir šios idėjos priešininkai neneigia, kad ateityje tai iš tiesų gali tapti realybe.

Ketvirtus reorganizacijos metus skaičiuojanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė atleidžia 42 iš daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų. Apie 42 darbuotojų atleidimą ligoninė Užimtumo tarnybą įspėjo rugpjūčio 27 d. Ji Eltai nurodė, kad didžioji dauguma atleidžiamų darbuotojų – liftininkai (9), taip pat darbo neteks 6 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, 5 bendrosios praktikos slaugytojai, po 3 biomedicinos technologus ir apsaugos darbuotojus.

Nauji duomenys rodo, kad žmonės nebemano, jog sunkus darbas – tai bilietas į geresnį gyvenimą. Londono Karališkojo koledžo politikos instituto atlikto tyrimo metu buvo apklausti JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Nigerijos, Kinijos, Švedijos ir Japonijos gyventojai ir nagrinėta, kokią reikšmę žmonės teikia darbui. Nors kai kurie žmonės vis dar tiki, kad sunkus darbas padeda svajonių išsipildymui, apie 49 proc.

Bendrovės „Mineral Resources“ generalinis direktorius Chrisas Ellisonas rugpjūtį pristatydamas finansinius įmonės rezultatus sakė, kad nori „laikyti darbuotojus nelaisvėje visą dieną“. Darbuotojai, išeinantys iš biuro nusipirkti puodelio kavos, Australijos kalnakasybos įmonei kainuoja per daug pinigų, teigia jos vadovas. „Nenoriu, kad jie išeitų iš pastato. Turime daug įvairių privalumų, kuriuos įdiegėme“, – sakė C. Ellisonas, kurio įmonė laikosi griežtos „nedirbti iš namų“ politikos.

Darbo pasiūlymų įvairovei augant, atsiranda keistų pasiūlymų tapti miegotoju ar atostogautoju. Skamba kaip svajonių darbas, tiesa? Vis dėlto viskas ne taip, kaip atrodo, sako marketingo ekspertė Rita Karavaitienė ir verslo psichologė Ugnė Juodytė.   Reklamas primenančių, neįprastų darbo skelbimų internete pasitaiko vis dažniau.

Anot valstybinės darbo inspekcijos (VDI), nepatenkinti darbo sąlygomis darbuotojai šių metų pirmąjį pusmetį gerokai aktyviau kreipėsi į darbo ginčų komisijas, kad būtų išspręsti tarp darbuotojo ir darbdavio kilę nesutarimai.

Sumažėjus eksporto apimtims Gargžduose įsikūrusi rąstinius ir karkasinius namus bei pirtis gaminanti įmonė „Dolena“, liepą paskelbusi apie nemokumą, inicijuoja bankrotą ir atleidžia visus darbuotojus. Apie 41 darbuotojo atleidimą Užimtumo tarnybą medienos gaminių įmonė informavo rugpjūčio 14 d. „Numatoma atleisti visus darbuotojus, nes kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka“, – Eltai nurodė tarnyba.

Lietuvių pajamos per metus vidutiniškai padidėjo maždaug 10-čia procentų: 116 eurų per mėnesį nuo 1230-ies iki 1346-ių eurų į rankas. Tiesa, toks spartus atlyginimų augimas kelią nerimą daliai ekonomistų. Esą sunkiau besiverčiančios pramonės šakos nepakelia tokio atlyginimų augimo tempo dėl to Lietuvoje daugėja bedarbių. Gastrobaras „Riverside“ Panevėžyje veikia jau trejus metus. Ten dirba virtuvės šefas Daugirdas Paulavičius, kuris šiuo metu į rankas uždirba maždaug 2000-ius eurų.

Penktadienį šakiečius pasiekė liūdna žinia – amžinybėn iškeliavo ilgametė krašto „kultūros šviesuliu“ tituliuojama Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus darbuotoja Aurelija Papievienė.  Pranešime apie netektį taip pat buvo minima, kada visi, pažinojusieji A. Papievenę, galės atsisveikinti su velione. Gerbiama kraštietė Skaudžia žinia apie netektį savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Šakių rajono savivaldybė.

Vienas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys skundžiasi nesąžiningumu savivaldybėje. Esą Etikos komisijos pirmininkė gauna atlyginimą, bet neatlieka savo pareigų, nes gyvena kitame mieste. O štai ji atkerta, jog puikiai derina du darbus ir tai teisėta.  Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė ir Etikos komisijos pirmininkė Sigutė Bernotienė gyvena ir dirba Šiauliuose sodo prekių parduotuvėje, kuri priklauso jos šeimai.

Viena didžiausių šalyje siuvimo įmonių – Vilniaus drabužių siuvimo bendrovė „Lelija“ mažėjant užsakymų atleidžia penktadalį darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. „Lelija“ tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi 47 darbuotojus. Šiuo metu įmonėje dirba 259 žmonės. „Atleidimo priežastis – Darbo kodekso 57 straipsnis (sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva – BNS). Užsakovams sumažinus gamybos užsakymus darbo funkcijos tapo perteklinės“, – penktadienį BNS pranešė tarnyba.

Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kuriasi nauja įmonė – „Akmenės servisas“. Bendrovė čia įrengs sunkiasvorio transporto remonto dirbtuves ir plovyklą. Kaip pranešė Akmenės savivaldybė, „Akmenės servisas“ teiks sunkiojo transporto remonto, kompiuterinės diagnostikos, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Investicijos į pirmąjį etapą sieks 900 tūkst. eurų, jo metu bus išplėtotas beveik 1100 kv. m dirbtuvių pastatas.

Pirmąjį 2024 metų pusmetį buvo užfiksuotas išduotų leidimų dirbti rekordas, ypač išaugo darbuotojų iš Vidurinės Azijos skaičius, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiemet išduota 410 leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą. Tai 5 kartus daugiau nei prieš metus. Pusę visų išduotų leidimų dirbti gavo Uzbekistano piliečiai, praneša Užimtumo tarnyba. Labiausiai darbdaviai ieško maisto pusgaminių ruošėjų bei kelių remontininkų.

2019 m. Rolandas Hesmondhalghas dalį dienos dirbo fotožurnalistu bei mokėsi Floridos technologijų institute. Jis manė, kad baigęs studijas galės pradėti dirbti pilną darbo dieną, tačiau tada buvo atleistas iš darbo, elektroniniu paštu „Business Insider“ pasakojo Virdžinijoje (JAV) gyvenantis 32 metų vyras. Nuo to laiko jis nerado darbo, išskyrus retkarčiais laisvai samdomus fotografavimo ar „YouTube“ scenarijų rašymo darbus, už kuriuos, pasak jo, mokama labai mažai.

Pietų Kembridžšyro (Didžioji Britanija) apygardos taryba, kuri įvedė keturių darbo dienų savaitę savo darbuotojams, pagal tyrimus patiria naudą, nes padidėjo darbuotojų motyvacija ir net pagerėjo sveikata. Taip pat atrodo, kad šis pokytis leido tarybos mokesčių mokėtojams gauti naudą iš greitesnių planavimo sprendimų, avarinių namų remonto darbų ir skundų nagrinėjimo. Vietos valdžia 2023 m. sausio mėnesį pradėjo bandymą, kad darbuotojai „100 proc. darbų atliktų per 80 proc.

Jei darbe turite kolegų, kuriems nuolat reikia į tualetą, gali būti, kad jie dažnai ten lankosi tikrai ne dėl šlapimo pūslės problemų. Galbūt jie paprasčiausiai ieško protinio atokvėpio. Apklausa parodė, kad trečdalis darbuotojų lankosi tualete, kad atsikvėptų. Apklausus 2 tūkst.

Užtikrinant nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugybė įmonių ar įstaigų dirba nuolat, neatsižvelgiant į paros laiką. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti tam tikros apsaugos darbuotojams, todėl naktį dirbantys darbuotojai turi gauti pusantro karto didesnę algą, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Pasaulyje, kuriame daugelis žmonių norėtų, kad jiems pavyktų išsisukti nuo darbo praleidus dieną ar dvi, vienas vyras Ispanijoje pasiekė visiškai naują lygį. Susipažinkite su 69 metų Joaquinu Garcia, vyru, kuris šešerius metus nėjo į darbą, niekam to nepastebėjus – kol, kaip bebūtų ironiška, gavo apdovanojimą už ilgametį darbą, skelbia portalas „Unilad“. Viskas prasidėjo gana nekaltai.

Didžiajai daliai dirbančių lietuvių yra skirtos 20 arba 22 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos. Tačiau kai kurių profesijų darbuotojai gauna ir per du kartus ilgesnes astostogas. Pavyzdžiui, mokytojai, turi pailgintas atostogas, t. y. 40 arba 48 dienas per metus. Kiti, tarkime, rizikingomis sveikatai sąlygomis dirbantys asmenys, gauna papildomų (pvz., nuo 1 iki 5) atostogų dienų.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad birželį mažėjo ir darbuotojų paieškos, ir įdarbinimo aktyvumas. Šiltuoju sezonu veiklą intensyvinantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, prekybos sektoriai aktyviausiai darbuotojų ieškojo gegužę. Skelbiama, kad bendras dirbančiųjų skaičius išlieka aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirba 1,46 mln. asmenų – 3,6 tūkst. (0,25 proc.) mažiau nei prieš mėnesį.

Liepos 6-ąją švenčiama Valstybės diena, minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Be to, ši diena taip pat ir Tautiškos giesmės diena. Visiems gyventojams primenama, kuriais atvejais prieššventinę dieną darbuotojai turi teisę darbą baigti anksčiau. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena ir informuoja, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Įmonės visame pasaulyje gali jaukintis mintį įvesti trumpesnę darbo savaitę, tačiau Graikijoje darbuotojams buvo pranešta, kad nuo šiol jie dirbs ir šeštą darbo dieną – tai netradicinis žingsnis, kuriuo siekiama padidinti darbo našumą, skelbia portalas „The Guardian“. Šalis, kuri pagal ekonomikos augimą lenkė kitas Europos valstybes, kadaise atsidūrusi didžiausios žemyno finansų krizės epicentre, vėl pasuko priešinga kryptimi ir įvedė 48 valandų darbo savaitę.

Streikai Europoje yra įprastas reiškinys, nes darbuotojai, kovodami už geresnį darbo užmokestį ir sąlygas, nevykdo savo darbo. Kartais streikai planuojami prieš kelis mėnesius, tačiau pasitaiko atvejų, kai apie juos yra pranešama paskutinę minutę, todėl visada verta tuo pasidomėti dar prieš kelionę. Jei jūsų skrydis ar traukinys atšauktas arba vėluoja, turite teisę gauti naują bilietą arba kompensaciją.

Nors šiltasis sezonas jau įsibėgėjęs, dalis pajūryje veikiančių įmonių dar nėra suformavusios vasarą dirbančio personalo komandų. Pasak Užimtumo tarnybos, sunkiausiai šiemet sekasi rasti virtuvės darbuotojų, kambarinių, taip pat masažo specialistų. „Palangos darbdaviai kasmetinį personalo samdos procesą pradeda vis anksčiau, nors įprastai įvairioms pozicijoms buvo ieškoma kovą–balandį, o gegužę pasiekdavo piką.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. Anot tarnybos, apie atleidimą daugiausiai įspėta dėstytojų – 5 . Taip pat atleidžiami įvairūs administracijos ir ūkio pareigybių darbuotojai.

Noras trečią kartą įsidarbinti toje pačioje bendrovėje – retas darbdavys sulaukia tokio įvertinimo iš darbuotojų. Tačiau jau antrąkart į prekybos tinklą „Iki“ grįžusi Reda Gečienė sako, kad sulaukusi dar vieno kvietimo ilgai nedvejojo. „Sugrįžau dėl žmonių. Prekyba yra prekyba visur, bet „Iki“ turi kažką savito, žmonės nori joje dirbti. Be to, „Iki“ – arčiau ne tik širdies, bet ir namų“, – apie savo apsisprendimą pasakoja Reda, dabar vadovaujanti parduotuvei Šilutėje.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektui, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, išskyrus traukinio mašinistus, mokymo turinio, žinių ir įgūdžių įvertinimo tvarką. Ministrų kabinetui pritarus siūlymui, dėl jo spręs Seimas.

Seimui patvirtinus maždaug 40 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių metinę kvotą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad toks migracijos apribojimas padės apsaugoti Lietuvos žmones, kad jie nebūtų išstumti iš darbo rinkos. „Įvedame griežtą kvotą, nes nenorime, kad užsieniečiai pakeistų lietuvius, ypač, kad išstumtų silpnesnius žmones“, – antradienį LRT radijui sakė V. Šilinskas. Jo teigimu, Užimtumo tarnyboje šiuo metu užsiregistravę apie 150 tūkst. bedarbių.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje gegužę mokėjo elektroninių prietaisų gamintojos „Huawei Technologies“ Vilniaus filialas – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai 61,9 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Latvijos farmacijos bendrovės „Recipe Plus“ septynių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 26,2 tūkst. eurų, penkių Lietuvos logistikos bendrovės „Girteka Group“ darbuotojų – 25,7 tūkst. eurų.

Pričiuptus vagiant ar sukčiaujant darbo vietoje darbuotojus vadovai turi visą teisę dėl to atleisti. Vis tik kiek kitaip yra su žmonėmis, kurie įstatymus laužo ne darbo metu ir dėl to atsiduria areštinėse, gauna baudas ar yra teisiami. Vienas asmuo anonimiškai pasiteiravo, ar darbovietė išsaugo darbuotojo darbo vietą, jei jis yra suimamas policijos ir izoliuotas dienai ar kelioms, tad negali ateiti į darbą.

Profesinė sąjunga „Unite the Union“ Jungtinėje Karalystėje (JK) sukvietė darbuotojus į neeilinį mitingą. Nepasitenkinimas įsižiebė po to, kai vienos iš gamyklų vadovai nusprendė savo gamybą aktyviai vykdyti Lietuvoje.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmetinės vasaros sezono darbuotojų paieškos prasideda dar pavasario pradžioje, o ši tendencija ypač stebima pajūrio regione, kur maitinimo įstaigos ruošiasi priimti vasarą neišvengiamai padidėsiančius lankytojų srautus.

Atėjus vasarai, gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą dieną atostogoms. Dalis žmonių keliones ir atostogas bando suplanuoti net turėdami nedarbingumą. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir „Sodra“ įspėja, kad tokios atostogos gali baigtis ligos išmokos praradimu. Pinigai bus atimti, jeigu laikino nedarbingumo metu gyventojai vietoje poilsio rinksis pramogas ar keliones. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems gyventojais tai nė motais.

Kartais darbdavys gali įpareigoti darbuotoją nedirbti pas konkurentus, net ir išėjus iš darbo. Tačiau tuo pačiu metu darbdavys įsipareigoja kiekvieną mėnesį darbuotojui mokėti kompensaciją. Visgi panašu, kad ne visi įsipareigojimus vykdo. Tokiais atvejais, anot teisininkų, darbuotojas gali nesilaikyti susitarimo ir eiti dirbti, kur jis nori. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad šiuo metu dirba logistikos įmonėje ir yra pasirašiusi nekonkuravimo sutartį.

Artimojo mirtis yra viena skaudžiausių ir sunkiausių patirčių, kuomet reikia ne tik organizuoti laidotuves ir jose dalyvauti, bet ir būti su šeima, ją palaikyti ir kartu gedėti, dėl ko darbas atsiduria paskutinėje vietoje. Ir, nors darbuotojai tokiais atvejais turi teisę gauti atostogas, darbdaviai juos išleidžia ne visada. Viena moteris socialinio tinklo „Facebook“ grupėje teiravosi, ar jai priklauso kokios nors laisvos dienos, nes mirė jos sesuo.

Šeimą sukūrę ir vaikus auginantys tėvai turi žinoti – jeigu dirbate samdomą darbą, jums priklauso ir papildomos laisvos dienos. Tuo metu specialistai įspėja, ką daryti, jei darbdavys nesileidžia į kalbas ir jums laisvadienio nesuteikia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai primena, kad darbuotojai, auginantys vaikus, gali pasinaudoti mamadieniais bei tėvadieniais.

Vyresni darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai juos ignoruoja. Darbo paieškos vyresniame amžiuje daugeliui tampa iššūkiu. Tačiau darbo rinkos specialistai žada, kad labai greitai situacija pasikeis. Jie tikina, kad netrukus ateis senių laikas, kai vyresni darbuotojai taps graibstomi darbdavių.

Pernai vidutinė alga Lietuvoje didėjo 13 procentų, tad aktualu, ir kiek atlyginimai augs šiemet.  Ekonomistai neslepia – metų pradžioje algos jau augo sparčiau nei rodė prognozės – daugiau nei 10 procentų. Visgi darbdaviai mano, kad metams įsibėgėjant, šitaip smarkiai didinti algų nebebus iš ko ir 10 procentų augimas neviršys. Profsąjungos ragina nesustoti ir toliau dideliais tempais didinti minimalų uždarbį, nes šis kelia ir vidutinę algą.