darbuotojai

Artėjant Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atskleidė, kuriame sektoriuje įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų ar net tragedijų.  Sudėtingiausia situacija išlieka statybose, o šios srities ekspertai pastebi, kad pagrindinė nelaimių priežastis – aplaidus mažesniųjų rinkos dalyvių ir pačių darbuotojų požiūris į taisykles. „Darbuotojų saugos ir sveikatos srityje matomi tiek pažangos ženklai, tiek išliekantys iššūkiai.

 Prancūzijos klientų techninio aptarnavimo bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė „Teleperformance LT“ ketina atleisti 42 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. „Atleidimo priežastis – dėl geopolitinės situacijos sumažėjęs pagrindinio kliento darbo jėgos poreikis, dėl kurio sumažėjo ir darbo apimtys“, – Eltai nurodė Užimtumo tarnyba.

Paprastai lietuviai save laiko darbščiais žmonėmis. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad darbą dėl ligos jie praleidžia kur kas dažniau, nei kitų šalių gyventojai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita rodo, kad 2022 m. ir vėlesniais metais lietuviai pirmauja pagal neavykimus į darbą dėl ligos. Vis tik atsakyti, kodėl taip yra ir kaip šią problemą spręsti, geba ne visi. Tačiau neatmetama teorija, kad lietuviai tiesiog persidirba, o tai ypač kenkia jų sveikatai.

JAV ir Vakarų Europos technologijų sektorių pastaraisiais metais purtant neramumams ir masiniams atleidimams, samda Lietuvos startuoliuose lėtėjo, tačiau darbuotojų skaičius vis tiek augo – per metus sektoriuje dirbančių žmonių padaugėjo 5,5 proc. iki 8,4 tūkst. žmonių, remiantis balandžio duomenimis skelbia „Verslo žinios“. Portalas išanalizavo 50 lietuviškų ir Lietuvoje veikiančių startuolių, turinčių bent 10 darbuotojų. Šių metų pradžioje analizuojami startuoliai Lietuvoje turėjo 8,2 tūkst.

Darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai jiems skiria įspėjimus. Juos gavę darbuotojai baiminasi, kad gali būti atleisti. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebėjo, kad darbuotojų darbo pareigų pažeidimai gali būti skirstomi į šiurkščius ir nešiurkščius. Už vienus gresia atleidimas, o už kitus gali būti atimta piniginė premija. Bijo, kad atleis iš darbo Gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie darbdavių skiriamus įspėjimus.

Darbo teisės specialistai skaičiuoja, kad daugėja skundų Darbo ginčų komisijoje (DGK). Dažniausiai darbdaviais skundžiasi darbuotojai. Pagrindinė skundų priežastis – nesumokėtas atlygis. Darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė skaičiavo, kad 2024 metais Darbo ginčų komisijoje darbuotojai iš darbdavių prisiteisė 15 mln. eurų. „Tuo metu darbdaviai iš darbuotojų prisiteisė 284 tūkst. eurų. Tai rodo, kad darbo ginčuose dominuoja darbuotojų interesai.

Šiandien darbo rinkoje vis dažniau girdimas terminas „revenge quitting“ (liet. kerštingas išėjimas iš darbo). Tai – situacija, kai darbuotojai palieka įmonę ne tik dėl geresnio pasiūlymo, bet norėdami išreikšti savo nepasitenkinimą ir pakenkti darbdavio reputacijai.

Aviacijos sauga vėl tikrinama po to, kai Maljorkos Palmos oro uoste (Ispanija) buvo atleistas oro linijų bendrovės „Ryanair“ darbuotojas, kuris, kaip įtariama, vadovavo orlaiviams būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, rašoma „Travel And Tour World“. Darbuotojui, atsakingam už lėktuvų nukreipimą į jiems skirtus vartus ir sklandaus darbo užtikrinimą, atsitiktinio narkotikų patikrinimo metu, kurį atliko Ispanijos civilinės saugos įmonė „Guardia Civil“, buvo nustatytas teigiamas kanapių testas, raš...

Jei anksčiau į Lietuvą dirbti vykdavo rusai ar baltarusiai, o prasidėjus karui Ukrainoje atvažiavo daug jos piliečių, tai dabar mūsų šalis sulaukia vis daugiau atvykėlių iš Azijos ir Afrikos šalių. Anot tarnybų, šie užsieniečiai pas mus dirba tiek vairuotojais ar pagalbininkais, tiek užima ir tokias aukštos kvalifikacijos pareigas, kaip vadybos ar finansų analitikų, teisininkų ar programinės įrangos kūrėjų.

Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai keičia darbus arba nusprendžia kurti savo verslą. Tokiais atvejais dažnam kyla pagunda iš senosios darbovietės persivilioti ir klientus. Tačiau teisininkai įspėja, kad toks poelgis gali kainuoti ir 120 tūkst. eurų. Advokatė Evelina Kiznė savo socialiniame tinkle rašė, kad daugelis darbuotojų nemato nieko blogo, jeigu išėjęs iš darbo persivilioja ir darbdavio klientus.

Darbo ieškantys gyventojai pastebi, kad vyresni kandidatai darbdavių nedomina. Žmonės pasakoja, kad net 40 metų darbuotojai darbdaviui tampa per seni. Tačiau su tokiu darbdavių požiūriu darbuotojai nesutinka. Portalo tv3.lt straipsnis apie tai, kad 40 metų darbuotojų CV atsiduria šiukšlių dėžėje, sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų. Žmonės stebėjosi ir piktinosi tokiu darbdavių požiūriu. „Kas keisčiausia, kad daugiausiai išmokau iš kolegų, kuriems daugiau nei 40 metų.

Pastaruoju metu vis nusiskundžiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje nėra gerbiama. Esą, kol žmones ar maistą vežiojantiems svetimšaliams leidžiama nė žodžio nepratarti lietuviškai, darbdaviai reikalauja užsienio kalbų iš lietuvių, kad jie aptarnautų užsieniečius, kurie gyvendami čia lietuvių kalbos nesivargina išmokti. Tuo piktinosi naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Edita iš Vilniaus.

Vilniuje įsikūrusi kompiuterinių žaidimų kūrėja „MA Lithuania“ atleidžia 28 darbuotojus. Apie tai įmonė sausio 22 d. informavo Užimtumo tarnybą. Tarnyba Eltą informavo, jog apie atleidimą įspėti 7 grafikos dizaineriai, 7 kompiuterinių žaidimų programų kūrėjai, taip pat 4 programinės įrangos testuotojai, 3 konsultantai kompiuterinių sistemų klausimais ir kiti darbuotojai. Iš viso bendrovėje dirba 191 darbuotojas.

Nors iš visų jėgų stengiamasi didinti darbo našumą, darbuotojus keisti dirbtiniu intelektu ar išmaniomis technologijomis, tačiau daugelyje veiklos šakų be žmogaus vis dar neišsiversi. Creditreform Lietuva analitikai skelbia įmones, kurios per metus personalą išaugino tris, keturis ar net dvylika kartų.

Verslininkai reikalauja Vyriausybės netrukdyti dirbti ir skubiai sutraukyti paralyžiuojančius išsikerojusios biurokratijos voratinklius. Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas žada naują biurokratijos saulėlydį ir jau kuria planą, kaip šalyje išplėsti aukštesnės pridėtinės vertės verslus. Tačiau profsąjungos nerimauja, kad naujosios technologijos grasina be darbo palikti tūkstančius darbuotojų.

Bankrutuojanti ir pernai spalį veiklą nutraukusi Vilniaus picerijų tinklą „Pizzamax“ valdžiusi įmonė „Aistvalda“ atleidžia visus darbuotojus ir apie tai pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba ELTA informavo, jog apie atleidimą įspėti 47 darbuotojai, iš jų daugiausiai – kepėjų-virėjų (18), 17 padavėjų ir 8 indų plovėjus. Vilniaus apygardos teismas „Aistvaldos“ vadovo Valdo Malinausko prašymu bankroto bylą įmonei iškėlė gruodžio 20 dieną.

Paprastai darbuotojai, nusprendę susilaukti vaikų ir juos auginti, gali būti ramūs – tokiu atveju jie nepraranda savo karjeros, nes darbdavys privalo išsaugoti jų darbo vietą. Vis tik 2 metai vaiko priežiūros atostogų – gana ilgas laikas, per kurį gali būti ne tik surastas geresnis darbuotojas, bet ir pasikeisti pati pozicija, darbdavio lūkesčiai ar įmonės tikslai. Tad gali nutikti taip, kad darbdavys į darbą gali piktybiškai nebepriimti.

Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje itin išpopuliarėjo darbas iš namų. Daugelis įmonių laisvai naudoja šią praktiką ir leidžia darbuotojams dirbti nuotoliu arba hibridiniu būdu. Nors nuotolinis darbas suteikia daugiau laisvės ir lankstumo, jis taip pat kelia naujų iššūkių, ypač kalbant apie darbuotojų kontrolę ir privatumą. Ne visi žino, kad įmonės vadovai kartais stebi ir fiksuoja visą darbo veiklą, pateisindami tai darbo našumo užtikrinimu.

Per ateinančius 3–5 metus pasaulio bankai panaikins iki 200 tūkst. darbo vietų, nes kai kurias užduotis vietoje jų atliks dirbtinis intelektas, atskleidė paviešinta „Bloomberg Intelligence“ (BI) ataskaita. Parengtoje ataskaitoje teigiama, kad bankų klientų aptarnavimo srityje iš tiesų gali įvykti tam tikrų pokyčių. „Bet koks darbas, susijęs su rutininėmis, pasikartojančiomis užduotimis, yra pavojuje.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija sritis, kuriose trūksta darbuotojų ir žadamas nemenkas atlygis.  Apie tai, kaip 2025-aisiais Lietuvoje keisis darbo rinka ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis ir darbo paieškos portalo CV-Online.

Artėjant Naujiesiems metams, darbuotojams primenama – iš darbo turite išeiti valanda anksčiau. Jei to padaryti neįmanoma, jums turi sumokėti daugiau. Pagal galiojantį Darbo kodeksą švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų.

Drąsūs, verslūs, atviri ir užaugę technologijų pasaulyje ar nekantrūs, neatsakingi, išlepę ir pernelyg besirūpinantys savimi? Stereotipai apskritai yra beprasmis ir žalingas dalykas, tačiau į darbo rinką atėjusi 1997 m. ir vėliau gimusių žmonių karta dėl objektyvių priežasčių yra tikrai kitokia. Sėkmės raktas slypi gebėjime išnaudoti stiprybes ir rasti kompromisus, o tai galioja tiek jauniesiems darbuotojams, tiek jų darbdaviams.

Pranešama, kad antradienį policija buvo iškviesta į „All Bar One“ Viktorijos gatvėje, Londone, po to, kai Bakingamo rūmų darbuotojų susitikimas tapo nekontroliuojamu, o viena darbuotoja buvo suimta. Pranešama, kad Bakingamo rūmų darbuotoja buvo suimta po to, kai darbuotojų kalėdinis vakarėlis tapo „nekontroliuojamu“ ir kilo muštynės, rašoma mirror.co.uk. Sukėlė muštynes Pasak pranešimų, antradienį po 21 val.

Darbuotojams Lietuvoje kasmet priklauso bent 20 darbo dienų atostogų, dalis gyventojų gali gauti prailgintas, papildomas ar nemokamas atostogas, pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais. Kai kurios įmonės savo darbuotojams siūlo 4 darbo dienų savaitę ar laisvadienius menstruacijų metu. O dabar kelią skinasi ir dar viena naujovė – „pauzės dienos“. Joms sparčiai populiarėjant Jungtinėse Amerikos Valstijose, vis daugiau įmonių pauzės dienas ima siūlyti ir Lietuvoje.

Dalis įmonių skelbia nuo kitų metų įšaldysiančios atlyginimus – jų nekels arba visiems, arba daliai darbuotojų. Sunkmetį išgyvenantys transporto, maitinimo ir paslaugų sektoriai sako, kad algų kelti paprasčiausiai nėra iš ko, mat pastaraisiais metais atlyginimai kasmet augo ir taip daug – 10 ir daugiau procentų. Esą tai yra viena priežasčių, kodėl įmonėms klestėti darosi vis sunkiau.

Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarka. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir valstybės biudžetui. Kaip nurodoma pranešime, VRM sprendimu, nuo gruodžio mėnesio įsigalios sugriežtintos sąlygos užsieniečiams pateikti prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugos teikėjus.

Parduotuvės kartais susiduria su vagišiais. O jų vadovai ir savininkai patirtus nuostolius bando permesti darbuotojams. Prašo sumokėti už pavogtus daiktus. Vis tik ne visada šis prašymas būna teisiškai pagrįstas, pažymi darbo teisės specialistai. Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie vagystes iš parduotuvių ir ar tai gali būti laikoma žala darbdaviui. Viena moteris pasidalijo, kad dirba nedidelėje drabužių parduotuvėje. „Dirbu parduotuvėje jau metus.

Atlyginimą į savo banko sąskaitą gavę darbuotojai ne visada gilinasi, iš ko jis susidėjo, ar buvo teisingai priskaičiuoti viršvalandžiai, atostoginiai, išskaičiuoti mokesčiai. Visa tai turėtų matytis vadinamajame algalapyje, kurio nesuteikusiam darbdaviui gresia nemenkos baudos. Specialistai pabrėžia, kad informaciją apie gautas pajamas, išdirbtą laiką ir kt. darbdavys kartu su atlyginimu kas mėnesį turi išduoti kiekvienam darbuotojui be jokio prašymo.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) griežtina atsakomybę už smurtą ir priekabiavimą darbe: nuo 2025 m. – griežtesnės baudos darbdaviams. VDI primena darbdaviams, kad kiekvienas yra atsakingas už tai, kad darbo aplinka būtų saugi, pagarbi ir neleidžianti darbuotojams patirti jokio smurto ar priekabiavimo formų.

Į vieną Lietuvos kavinę norėjusi užeiti jauna moteris pasipiktino, kai išgirdo, kad lietuviškai neaptarnauja. Kavinėje išgirdo prašymą kalbėti rusiškai arba angliškai. Tokių atvejų yra buvę ir anksčiau. Lietuviai piktinasi, kad dėl kalbos barjero sunku susikalbėti su Lietuvoje dirbančiais ir paslaugas teikiančiais užsieniečiais, todėl dažnai kyla įvairių nesusipratimų.

Vilniuje Naujosios Vilnios rajone į parduotuvę atėjęs vyras negalėjo patikėti, kokiomis sąlygomis dirba darbuotojai. Vyras viską užfiksavo ir pasidalino su naujienų portalu tv3.lt Prašė išsiaiškinti, kodėl tokios darbo sąlygos ir kodėl taip vyksta. Vyras pasipiktino, kad vienoje iš Vilniuje esančių „Express market“ parduotuvių darbdavys, rizikuodamas darbuotojų sveikata, neva mėgina sutaupyti pinigų.

Žmonių, kurie dirba su vaikais, laukia naujovės: tam, kad būtų įrodyta, jog jie nėra teisti už įvairius nusikaltimus, teks parodyti QR kodus. Anksčiau buvo reikalaujama išsiimti teistumo pažymėjimą, kuris įrodo, jog nebuvo padaryti jokie nusižengimai, dabar ši technika modernėja.

Prieš maždaug mėnesį laiko paskelbtame naujame „Daily Beast“ reportaže 43 metų Meghan Markle kaltinama netinkamai besielgusi su buvusiais darbuotojais. Tiesą apie Sasekso kunigaikštienę atskeidė asmuo, kuris esą dirbo jai ir princui Harry, kol jie gyveno rūmuose, rašoma nypost.com. „Tikrai buvo blogų, labai blogų, net psichinių momentų.

Daugelis lietuvių dėl savo darbo patiria vienokį ar kitokį stresą, spaudimą ir įtampą. Vis tik situacija tampa ypač sudėtinga, jei prie to prisideda ir kolegos. Specialistai pabrėžia, kad patyčias darbe patiriantys darbuotojai turi netylėti, rinkti įrodymus ir apie tai pranešti, kad psichologinį smurtą keliantys asmenys būtų nubausti.

Daugeliui dirbančiųjų yra smalsu sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ypač, jeigu yra įtarimų, kad už tokį patį darbą darbuotojams mokama skirtinga alga. Tačiau dažniausiai atlyginimas įmonėse yra laikomas paslaptimi. Vis tik situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti, kai pradės veikti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.

Nepasaint to, kad darbas sudaro nemažą dalį gyvenimo, ne visi skiria legalų darbdavio elgesį nuo draudžiamo. Taigi dalyje darboviečių žmonės yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Dėl šios priežasties darbuotojams yra svarbu žinoti savo teises ir nesitaikstyti su tokiu darbdavių elgesiu. „Tekę susidurti su atveju, kai darbdavys baudžia darbuotoją piniginėmis baudomis už tai, kas jam nepatinka darbuotojo elgesyje.

Vis daugiau Z kartos atstovų (gimusių 1997–2012 m.) planuoja dirbti tradicinius fizinius darbus, pavyzdžiui, suvirinimo, santechnikos ir elektros darbus. Naujai atliktas tyrimas rodo, kad jauni suaugusieji nebetiki aukštojo mokslo diplomo verte, skelbia portalas „New York Post“. Apie 23 proc. amerikiečių, kurie šiuo metu nedirba prekybos srityje, teigia, kad planuoja pradėti dirbti fizinį darbą, tačiau tarp Z kartos atstovų šis procentas išauga iki 50 proc.

Keli princui Harry ir Meghan Markle dirbę darbuotojai žengė precedento neturintį žingsnį – atvirai papasakojo apie tai, kokia iš tiesų yra hercogienė Meghan. Princo Harry ir Meghan Markle darbuotojai atvirai papasakojo, ką iš tikrųjų reiškia dirbti šiai porai.

Registrų centras perspėja gyventojus būti atidžiais ir nepasitikėti neaiškiais asmenimis, kurie prisistato jų darbuotojais, tačiau neatitinka oficialių požymių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Registrų centro matininkai be išankstinio susitarimo nesilanko gyventojų namuose ir neatlieka apklausų.

Nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą policija fiksavo dešimt prorusiškų pažiūrų atvejų tarp darbuotojų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) – tris, o du pareigūnai buvo atleisti iš pareigų. Apie tai antradienį skelbė portalas „15min“. Anot portalo, Policijos departamentas nurodė pastaraisiais metais pravedęs devynis prevencinius pokalbius dėl prorusiškų pažiūrų, darbuotojai dėl to buvo įspėti.

Lietuvos verslo atstovai prognozuoja, kad prasidėjusi darbuotojų atleidimų banga nenurims. Ateityje darbo neteks dar daugiau žmonių. Verslininkai vardija, kad tai lemia ne tik optimizuojami darbo procesai, bet ir augantys kaštai, ypač atlyginimai. Dalis įmonių paprasčiausiai neturės iš ko mokėti algas, todėl darbuotojus atleis. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad šiuo metu nedarbo rodikliai labiausiai neramina.

Amerikiečiai daug dažniau ima nedarbingumo dienas, o Z kartos atstovai (gimę nuo 1997 iki 2012 m.) šioje srityje yra lyderiai. Z kartos atstovai dažniausiai skambina į darbą dėl ligos. Jiems daugėja nedarbingumo dienų ir jie ima daugiau laisvadienių dėl psichinės sveikatos. Savo karjeros piko metu jie net išeina kūrybinių atostogų.

Viešumoje vis dažniau diskutuojama apie tai, kad darbuotojams esą reikia suteikti daugiau laisvės. T. y. leisti dirbti nuotoliu, netaikyti griežto darbo grafiko ar terminų, suteikti daugiau atostogų ar pasiūlyti 4 darbo dienų savaitę. Vis tik tokia „atsipalaidavimo atmosfera“ į naudą išeina ne visada – darbuotojai pradeda tuo naudotis.

26 metų moteris, dirbusi tarptautinėje konsultacinėje įmonėje „Ernst & Young“ (EY) Punoje, mirė dėl per didelio darbo krūvio, teigė jos motina. Anna Sebastian Perayil pradėjo dirbti EY diplomuota buhaltere vos prieš keturis mėnesius, galiausiai darbo spaudimas tapo per didelis, pasakojo jos motina Anita Augustine laiške, adresuotame EY Indijos valdybos pirmininkui Rajivui Memani.

Lietuvoje net 34 proc. gyventojų negali sau leisti savaitės atostogų, tuo tarpu Švedijoje šis skaičius kur kas žemesnis – vos 11 proc. Atostogauti vykstančių žmonių skaičius ES šalyse labai skiriasi, o tai rodo didelę nelygybę. Portalas „Euronews“ atidžiau pažvelgė į tai, kuriose šalyse žmonėms labiausiai ribojamos finansinės galimybės atostogauti. Vasara daugeliui Europos gyventojų yra atostogų metas, kai daugelis vyksta į nuostabias vietas pasikaitinti saulėje.

Po to, kai Lenkijos vyriausybė pranešė apie planus iki 2027 m. įvesti 4 dienų darbo savaitę, diskusijos apie tai įsiplieskė ir Lietuvoje. Specialistų nuomonės šiuo klausimu nesutampa, o ir argumentai, kodėl tai veiktų arba neveiktų – įvairūs. Vis tik net ir šios idėjos priešininkai neneigia, kad ateityje tai iš tiesų gali tapti realybe.

Ketvirtus reorganizacijos metus skaičiuojanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė atleidžia 42 iš daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų. Apie 42 darbuotojų atleidimą ligoninė Užimtumo tarnybą įspėjo rugpjūčio 27 d. Ji Eltai nurodė, kad didžioji dauguma atleidžiamų darbuotojų – liftininkai (9), taip pat darbo neteks 6 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, 5 bendrosios praktikos slaugytojai, po 3 biomedicinos technologus ir apsaugos darbuotojus.

Nauji duomenys rodo, kad žmonės nebemano, jog sunkus darbas – tai bilietas į geresnį gyvenimą. Londono Karališkojo koledžo politikos instituto atlikto tyrimo metu buvo apklausti JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Nigerijos, Kinijos, Švedijos ir Japonijos gyventojai ir nagrinėta, kokią reikšmę žmonės teikia darbui. Nors kai kurie žmonės vis dar tiki, kad sunkus darbas padeda svajonių išsipildymui, apie 49 proc.