darbuotojai

Mama, antra pusė ar draugų kompanija – su tokia kandidatų palaikymo komanda darbo pokalbiuose vis dažniau susiduria personalo specialistai. Nors darbo pokalbis turėtų vykti  profesionaliai, realybėje pasitaiko netikėčiausių scenarijų – atrankos specialistai ne tik sulaukia kvietimų į pasimatymus, bet ir prašymų paskolinti pinigų. Personalo specialistė įvardijo šiuo metu pasitaikančias darbo pokalbių klaidas, kurių galima lengvai išvengti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Ryanair“ griežtina rankinio bagažo kontrolę – nuo šiol darbuotojai bus papildomai skatinami ieškoti keleivių pažeidimų. Oro linijų bendrovė nusprendė padidinti premijas už kiekvieną aptiktą netinkamo dydžio bagažą, o keleiviams tai gali reikšti papildomas išlaidas dar prieš įlipant į lėktuvą.

Darbuotojo neatvykimas į darbą darbdaviui gali sukelti nemenkų rūpesčių. Jei nerandama, kas darbuotoją pakeis, tuomet būna ir nemažai nuostolių. Bet ar darbuotojas turi juos atlyginti? Į tokią situaciją pakliuvo kaunietis Pijus (vardas pakeistas), kuris darbdaviui ryte pranešė, kad serga ir dirbti negalės. Vis tik darbdavys ėmė grasinti teismais, esą dėl darbuotojo neatvykimo patyrė daug nuostolių ir darbuotojas jam turės viską atlyginti.

Valstybės kontrolės atliktas dirbtinio intelekto (DI) auditas viešajame sektoriuje rodo, kad Lietuvoje nėra užtikrinama šios sistemos veikimui reikalinga infrastruktūra. Remiantis audito rezultatais, akcentuojama – neišspręsti infrastruktūros, duomenų ir darbuotojų kompetencijos klausimai yra pagrindinės kliūtys pasiekti proveržį šioje srityje.

Registruotas nedarbas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, išliko nepakitęs ir siekė 8,4 proc., o palyginti su pernai birželiu – jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto.  Liepos 1 dieną šalyje registruota 153,4 tūkst. bedarbių – 600 mažiau nei prieš mėnesį ir 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Birželio darbo rinkai būdingas įprastas vasaros pradžios sezoniškumas – aktyvumas bent kiek prislopęs“, –  teigia tarnyba.

Darbo paieškos nėra itin malonus procesas: skirtingi darbo pokalbiai, įvairūs darbdavių klausimai ar užduotys. Vis tik norėdami įsiteikti būsimam vadovui darbuotojai kartais sutinka su įvairiomis sąlygomis ir leidžiasi išnaudojami to net nesuprasdami. Vilnietė Kamilė (vardas pakeistas) papasakojo, kad ieškojosi darbo ir viena darbovietė po pokalbio pakvietė ją „išsibandyti save“. Mergina ten atidirbo visą darbo dieną, tačiau darbdavys jokios informacijos nesuteikė, tik pažadėjo paskambinti.

„Lidl“ aktyviai plečiasi Kaune ir šiuo metu vykdo darbuotojų atranką naujai parduotuvei Šilainių mikrorajone, Baltijos gatvėje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Būsimiems komandos nariams siūlomas konkurencingas atlyginimas mažmeninės prekybos rinkoje, platus papildomų naudų paketas bei 600 eurų skatinamasis priedas. Aktyviai plėsdamas prekybos tinklo veiklą Kaune, „Lidl“ naujai Šilainių parduotuvei buria apie 30 žmonių komandą.

Pramiegojote darbą? Štai kada teks atidirbti, o kada jus atleis Aktualu daugeliui: ką gali daryti darbdavys, jei pramiegojote ar pavėlavote į darbą?

Daugelis supranta, kad po darbo valandų prasideda laisvas poilsio laikas, tad darbuotojo trukdyti darbo reikalais negalima. Visgi tokių atvejų pasitaiko dažnai, taigi žadama tvarką griežtinti. Oficialiai leisti darbuotojams atsijungti ir įpareigoti darbdavius jų netrukdyti po darbo valandų siūlo socialdemokratai, registravę tokias Darbo kodekso (DK) pataisas. Esą taip darbuotojai išvengs nesusipratimų, lengviau apgins savo teises ir neleis darbdaviams piktnaudžiauti.

Vadovybės apsaugos tarnyba ieško pareigūno, o už atliktą darbą „į rankas“ siūlo daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Kaip teigiama paviešintame darbo skelbime, minėta įstaiga ieško asmens apsaugos pareigūno. „Ieškai darbo, kuriame kiekviena diena prasminga, o tavo veiksmai turi tikrą reikšmę? Vadovybės apsaugos tarnyba ieško motyvuotų, ištvermingų ir atsakingų žmonių, pasiruošusių saugoti valstybės vadovus, oficialius svečius bei kitus saugomus asmenis“, – rašo tarnybos atstovai.

Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas – iki 2030 m. gali pritrūkti 23 tūkst. darbuotojų, rašome pranešime žiniasklaidai. Lietuva sparčiai žengia į dirbtinio intelekto (DI) amžių, tačiau darbuotojų trūkumas gali tapti rimta kliūtimi tiek verslui, tiek valstybės pažangai. „Unicorns Lithuania“ duomenimis, šiuo metu platformoje ieškoma daugiau nei 360 skaitmeninių specialistų, o iki 2030 m. šis poreikis gali išaugti iki 23 000 naujų darbo vietų DI srityje.

Net itin geras ilgametis darbuotojas gali likti be jokio atlygio ir pinigų, jei jo darbdavys tapo nemokus ar bankrutavo. Tokiu atveju darbuotojui yra skiriama išmoka, galinti siekti ir 6 minimaliąsias mėnesines algas (MMA), o šiuo metu tai būtų 6 228 eurai. Tam, kad valstybė darbuotojams galėtų suteikti tokias garantijas ir darbovietės bankroto atveju nepaliktų jų visai be pinigų, lėšos šioms išmokoms yra kaupiamos Garantiniame fonde.

Klaipėdietė Meda (vardas pakeistas – red. past.) teigia, kad dirbdama mėgstamą darbą nuo kliento užsikrėtė niežais. Dėl to moteris siekia gauti kompensaciją iš darbdavio. Tačiau darbdavys teigia, kad Meda apie savo problemą prabilo praėjus keliems mėnesiams. Savo ruožtu sveikatos apsaugos specialistė primena, ką nedelsiant daryti užsikrėtus niežais.  Prieš kurį laiką Meda įsidarbino slaugos ir socialinės priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje.

„Ryanair“ bendrovėje įsiplieskė įtampa dėl darbo sąlygų, šįkart Ispanijoje. Teismui panaikinus oro linijų bendrovės ir vienos profesinės sąjungos sudarytą darbo užmokesčio susitarimą, aviakompanija reikalauja, kad dalis įgulos grąžintų 2024 m. gautą darbo užmokesčio padidinimą ir sutiktų su darbo užmokesčio sumažinimu ateityje, rašoma MSN.

Tarptautinės įmonės vis rečiau ieško naujo biuro ploto Lietuvoje, o naujos darbo vietos dažniau kuriamos kitose šalyse, ypač Lenkijoje. Pasak specialistų, šią tendenciją lemia ne nuotolinis darbas, o strategiškai priimtas sprendimas mažinti vietinį personalą ir ieškoti palankesnių sąlygų užsienyje. Tokia informacija savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo bendrovės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Nepasitenkinimas darbe – vis dažnesnis reiškinys Lietuvoje: vien pernai Darbo ginčų komisijos gavo apie 10 tūkstančių prašymų spręsti nesutarimus tarp darbuotojų ir darbdavių. Ir nors pandemijos laikotarpiu ginčų sumažėjo, šiandien – viskas priešingai.

Japonijos automobilių gamintoja „Nissan“ paskelbė planus uždaryti 7 gamyklas ir atleisti 11 000 darbuotojų visame pasaulyje. Tokių veiksmų imtasi susiduriant su mažėjančiais automobilių pardavimais, informuoja BBC. Smunkantys pardavimai Kinijoje ir didelės nuolaidos JAV, dvejose svarbiausiose rinkose šiai bendrovei, smarkiai paveikė jos pajamas, o siūlomas susijungimas su „Honda“ ir „Mitsubishi“ žlugo vasario mėnesį.

Lietuvoje tarp darbuotojų ir darbdavių tvyranti įtampa atsispindi ir skaičiuose – pernai nustatyta beveik 30 tūkst. darbo įstatymų pažeidimų. Kai kurie darbdaviai netgi darbo skelbimuose kaip privalumą nurodo laiku mokamą atlyginimą. Apie daugiausiai prasižengusius sektorius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius ir Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo vadovė Irina Janukevičienė.

Vilniaus lopšelis-darželis „Justinukas“ atleidžia 14 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak ugdymo įstaigos direktorės Editos Kirdeikienės, darbuotojai atleidžiami dėl netrukus prasidėsiančių renovacijų. „Mes nuo liepos 1 d. užsidarome metams trunkančiai renovacijai. Išsikraustome visi į aplinkinius darželius su vaikais ir darbuotojais, nuo metų pradžios tikslingai mažinamos grupės ir jau aišku, kad lieka pertekliniai darbuotojai“, – Eltai sakė E. Kirdeikienė.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių (SADM) parengtam Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma išlaikyti atvykimo išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams. Įstatymo rengėjai, įvertinę faktiškai 2022–2024 m. laikotarpiu išmokėtas išmokas ir jomis sukurtą vertę, nutarė, kad jos pateisino numatytus tikslus ir lūkesčius.

Per pastaruosius metus darbo ginčų komisijose (toliau – DGK) buvo nagrinėta virš 20 tūkst. reikalavimai, kurių dauguma buvo susiję su darbuotojų finansiniais interesais: neišmokėtais atlyginimais, neteisėtais atleidimais ar darbo sąlygų pažeidimais. DGK darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė įsitikinusi, kad darbo rinkos problemų įvairovė tik didėja.

Artėjant Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atskleidė, kuriame sektoriuje įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų ar net tragedijų.  Sudėtingiausia situacija išlieka statybose, o šios srities ekspertai pastebi, kad pagrindinė nelaimių priežastis – aplaidus mažesniųjų rinkos dalyvių ir pačių darbuotojų požiūris į taisykles. „Darbuotojų saugos ir sveikatos srityje matomi tiek pažangos ženklai, tiek išliekantys iššūkiai.

 Prancūzijos klientų techninio aptarnavimo bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė „Teleperformance LT“ ketina atleisti 42 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. „Atleidimo priežastis – dėl geopolitinės situacijos sumažėjęs pagrindinio kliento darbo jėgos poreikis, dėl kurio sumažėjo ir darbo apimtys“, – Eltai nurodė Užimtumo tarnyba.

Paprastai lietuviai save laiko darbščiais žmonėmis. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad darbą dėl ligos jie praleidžia kur kas dažniau, nei kitų šalių gyventojai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita rodo, kad 2022 m. ir vėlesniais metais lietuviai pirmauja pagal neavykimus į darbą dėl ligos. Vis tik atsakyti, kodėl taip yra ir kaip šią problemą spręsti, geba ne visi. Tačiau neatmetama teorija, kad lietuviai tiesiog persidirba, o tai ypač kenkia jų sveikatai.

JAV ir Vakarų Europos technologijų sektorių pastaraisiais metais purtant neramumams ir masiniams atleidimams, samda Lietuvos startuoliuose lėtėjo, tačiau darbuotojų skaičius vis tiek augo – per metus sektoriuje dirbančių žmonių padaugėjo 5,5 proc. iki 8,4 tūkst. žmonių, remiantis balandžio duomenimis skelbia „Verslo žinios“. Portalas išanalizavo 50 lietuviškų ir Lietuvoje veikiančių startuolių, turinčių bent 10 darbuotojų. Šių metų pradžioje analizuojami startuoliai Lietuvoje turėjo 8,2 tūkst.

Darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai jiems skiria įspėjimus. Juos gavę darbuotojai baiminasi, kad gali būti atleisti. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebėjo, kad darbuotojų darbo pareigų pažeidimai gali būti skirstomi į šiurkščius ir nešiurkščius. Už vienus gresia atleidimas, o už kitus gali būti atimta piniginė premija. Bijo, kad atleis iš darbo Gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie darbdavių skiriamus įspėjimus.

Darbo teisės specialistai skaičiuoja, kad daugėja skundų Darbo ginčų komisijoje (DGK). Dažniausiai darbdaviais skundžiasi darbuotojai. Pagrindinė skundų priežastis – nesumokėtas atlygis. Darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė skaičiavo, kad 2024 metais Darbo ginčų komisijoje darbuotojai iš darbdavių prisiteisė 15 mln. eurų. „Tuo metu darbdaviai iš darbuotojų prisiteisė 284 tūkst. eurų. Tai rodo, kad darbo ginčuose dominuoja darbuotojų interesai.

Šiandien darbo rinkoje vis dažniau girdimas terminas „revenge quitting“ (liet. kerštingas išėjimas iš darbo). Tai – situacija, kai darbuotojai palieka įmonę ne tik dėl geresnio pasiūlymo, bet norėdami išreikšti savo nepasitenkinimą ir pakenkti darbdavio reputacijai.

Aviacijos sauga vėl tikrinama po to, kai Maljorkos Palmos oro uoste (Ispanija) buvo atleistas oro linijų bendrovės „Ryanair“ darbuotojas, kuris, kaip įtariama, vadovavo orlaiviams būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, rašoma „Travel And Tour World“. Darbuotojui, atsakingam už lėktuvų nukreipimą į jiems skirtus vartus ir sklandaus darbo užtikrinimą, atsitiktinio narkotikų patikrinimo metu, kurį atliko Ispanijos civilinės saugos įmonė „Guardia Civil“, buvo nustatytas teigiamas kanapių testas, raš...

Jei anksčiau į Lietuvą dirbti vykdavo rusai ar baltarusiai, o prasidėjus karui Ukrainoje atvažiavo daug jos piliečių, tai dabar mūsų šalis sulaukia vis daugiau atvykėlių iš Azijos ir Afrikos šalių. Anot tarnybų, šie užsieniečiai pas mus dirba tiek vairuotojais ar pagalbininkais, tiek užima ir tokias aukštos kvalifikacijos pareigas, kaip vadybos ar finansų analitikų, teisininkų ar programinės įrangos kūrėjų.

Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai keičia darbus arba nusprendžia kurti savo verslą. Tokiais atvejais dažnam kyla pagunda iš senosios darbovietės persivilioti ir klientus. Tačiau teisininkai įspėja, kad toks poelgis gali kainuoti ir 120 tūkst. eurų. Advokatė Evelina Kiznė savo socialiniame tinkle rašė, kad daugelis darbuotojų nemato nieko blogo, jeigu išėjęs iš darbo persivilioja ir darbdavio klientus.

Darbo ieškantys gyventojai pastebi, kad vyresni kandidatai darbdavių nedomina. Žmonės pasakoja, kad net 40 metų darbuotojai darbdaviui tampa per seni. Tačiau su tokiu darbdavių požiūriu darbuotojai nesutinka. Portalo tv3.lt straipsnis apie tai, kad 40 metų darbuotojų CV atsiduria šiukšlių dėžėje, sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų. Žmonės stebėjosi ir piktinosi tokiu darbdavių požiūriu. „Kas keisčiausia, kad daugiausiai išmokau iš kolegų, kuriems daugiau nei 40 metų.

Pastaruoju metu vis nusiskundžiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje nėra gerbiama. Esą, kol žmones ar maistą vežiojantiems svetimšaliams leidžiama nė žodžio nepratarti lietuviškai, darbdaviai reikalauja užsienio kalbų iš lietuvių, kad jie aptarnautų užsieniečius, kurie gyvendami čia lietuvių kalbos nesivargina išmokti. Tuo piktinosi naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Edita iš Vilniaus.

Vilniuje įsikūrusi kompiuterinių žaidimų kūrėja „MA Lithuania“ atleidžia 28 darbuotojus. Apie tai įmonė sausio 22 d. informavo Užimtumo tarnybą. Tarnyba Eltą informavo, jog apie atleidimą įspėti 7 grafikos dizaineriai, 7 kompiuterinių žaidimų programų kūrėjai, taip pat 4 programinės įrangos testuotojai, 3 konsultantai kompiuterinių sistemų klausimais ir kiti darbuotojai. Iš viso bendrovėje dirba 191 darbuotojas.

Nors iš visų jėgų stengiamasi didinti darbo našumą, darbuotojus keisti dirbtiniu intelektu ar išmaniomis technologijomis, tačiau daugelyje veiklos šakų be žmogaus vis dar neišsiversi. Creditreform Lietuva analitikai skelbia įmones, kurios per metus personalą išaugino tris, keturis ar net dvylika kartų.

Verslininkai reikalauja Vyriausybės netrukdyti dirbti ir skubiai sutraukyti paralyžiuojančius išsikerojusios biurokratijos voratinklius. Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas žada naują biurokratijos saulėlydį ir jau kuria planą, kaip šalyje išplėsti aukštesnės pridėtinės vertės verslus. Tačiau profsąjungos nerimauja, kad naujosios technologijos grasina be darbo palikti tūkstančius darbuotojų.

Bankrutuojanti ir pernai spalį veiklą nutraukusi Vilniaus picerijų tinklą „Pizzamax“ valdžiusi įmonė „Aistvalda“ atleidžia visus darbuotojus ir apie tai pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba ELTA informavo, jog apie atleidimą įspėti 47 darbuotojai, iš jų daugiausiai – kepėjų-virėjų (18), 17 padavėjų ir 8 indų plovėjus. Vilniaus apygardos teismas „Aistvaldos“ vadovo Valdo Malinausko prašymu bankroto bylą įmonei iškėlė gruodžio 20 dieną.

Paprastai darbuotojai, nusprendę susilaukti vaikų ir juos auginti, gali būti ramūs – tokiu atveju jie nepraranda savo karjeros, nes darbdavys privalo išsaugoti jų darbo vietą. Vis tik 2 metai vaiko priežiūros atostogų – gana ilgas laikas, per kurį gali būti ne tik surastas geresnis darbuotojas, bet ir pasikeisti pati pozicija, darbdavio lūkesčiai ar įmonės tikslai. Tad gali nutikti taip, kad darbdavys į darbą gali piktybiškai nebepriimti.

Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje itin išpopuliarėjo darbas iš namų. Daugelis įmonių laisvai naudoja šią praktiką ir leidžia darbuotojams dirbti nuotoliu arba hibridiniu būdu. Nors nuotolinis darbas suteikia daugiau laisvės ir lankstumo, jis taip pat kelia naujų iššūkių, ypač kalbant apie darbuotojų kontrolę ir privatumą. Ne visi žino, kad įmonės vadovai kartais stebi ir fiksuoja visą darbo veiklą, pateisindami tai darbo našumo užtikrinimu.

Per ateinančius 3–5 metus pasaulio bankai panaikins iki 200 tūkst. darbo vietų, nes kai kurias užduotis vietoje jų atliks dirbtinis intelektas, atskleidė paviešinta „Bloomberg Intelligence“ (BI) ataskaita. Parengtoje ataskaitoje teigiama, kad bankų klientų aptarnavimo srityje iš tiesų gali įvykti tam tikrų pokyčių. „Bet koks darbas, susijęs su rutininėmis, pasikartojančiomis užduotimis, yra pavojuje.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija sritis, kuriose trūksta darbuotojų ir žadamas nemenkas atlygis.  Apie tai, kaip 2025-aisiais Lietuvoje keisis darbo rinka ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis ir darbo paieškos portalo CV-Online.

Artėjant Naujiesiems metams, darbuotojams primenama – iš darbo turite išeiti valanda anksčiau. Jei to padaryti neįmanoma, jums turi sumokėti daugiau. Pagal galiojantį Darbo kodeksą švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų.

Drąsūs, verslūs, atviri ir užaugę technologijų pasaulyje ar nekantrūs, neatsakingi, išlepę ir pernelyg besirūpinantys savimi? Stereotipai apskritai yra beprasmis ir žalingas dalykas, tačiau į darbo rinką atėjusi 1997 m. ir vėliau gimusių žmonių karta dėl objektyvių priežasčių yra tikrai kitokia. Sėkmės raktas slypi gebėjime išnaudoti stiprybes ir rasti kompromisus, o tai galioja tiek jauniesiems darbuotojams, tiek jų darbdaviams.

Pranešama, kad antradienį policija buvo iškviesta į „All Bar One“ Viktorijos gatvėje, Londone, po to, kai Bakingamo rūmų darbuotojų susitikimas tapo nekontroliuojamu, o viena darbuotoja buvo suimta. Pranešama, kad Bakingamo rūmų darbuotoja buvo suimta po to, kai darbuotojų kalėdinis vakarėlis tapo „nekontroliuojamu“ ir kilo muštynės, rašoma mirror.co.uk. Sukėlė muštynes Pasak pranešimų, antradienį po 21 val.

Darbuotojams Lietuvoje kasmet priklauso bent 20 darbo dienų atostogų, dalis gyventojų gali gauti prailgintas, papildomas ar nemokamas atostogas, pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais. Kai kurios įmonės savo darbuotojams siūlo 4 darbo dienų savaitę ar laisvadienius menstruacijų metu. O dabar kelią skinasi ir dar viena naujovė – „pauzės dienos“. Joms sparčiai populiarėjant Jungtinėse Amerikos Valstijose, vis daugiau įmonių pauzės dienas ima siūlyti ir Lietuvoje.

Dalis įmonių skelbia nuo kitų metų įšaldysiančios atlyginimus – jų nekels arba visiems, arba daliai darbuotojų. Sunkmetį išgyvenantys transporto, maitinimo ir paslaugų sektoriai sako, kad algų kelti paprasčiausiai nėra iš ko, mat pastaraisiais metais atlyginimai kasmet augo ir taip daug – 10 ir daugiau procentų. Esą tai yra viena priežasčių, kodėl įmonėms klestėti darosi vis sunkiau.

Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarka. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir valstybės biudžetui. Kaip nurodoma pranešime, VRM sprendimu, nuo gruodžio mėnesio įsigalios sugriežtintos sąlygos užsieniečiams pateikti prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugos teikėjus.

Parduotuvės kartais susiduria su vagišiais. O jų vadovai ir savininkai patirtus nuostolius bando permesti darbuotojams. Prašo sumokėti už pavogtus daiktus. Vis tik ne visada šis prašymas būna teisiškai pagrįstas, pažymi darbo teisės specialistai. Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie vagystes iš parduotuvių ir ar tai gali būti laikoma žala darbdaviui. Viena moteris pasidalijo, kad dirba nedidelėje drabužių parduotuvėje. „Dirbu parduotuvėje jau metus.