Lietuviai dalijosi nemaloniomis patirtimis, kai pretenduodami į darbo vietas parengė projektus, o darbdaviai juos tiesiog pasisavino taip ir nepasiūlydami pozicijos įmonėje.
Šią problemą pastebi ir specialistai, tačiau kaip su tuo kovoti, o galbūt darbdaviai nevaržomai gali elgtis, kaip tik nori?
Kaip įmonės apgaudinėja kandidatus?
Pastaruoju metu „Linkedin“ ir kituose socialiniuose tinkluose lietuviai piktinasi, kad ne tik yra labai sunku rasti darbą (įmonės vis atmeta CV), bet ir pats pretendavimas į poziciją trunka mėnesį ar ilgiau, kadangi rengiami 3 ir daugiau atrankos etapų, kol galiausiai visus praėjęs vis tiek „lieki ant ledo“.
Žmonės piktinasi, kodėl vos ne kiekvienai pozicijai dabar reikia pažindintis su visais komandos nariais, rengti įvairias užduotis, jas pristatinėti ir t. t. Anot jų, tai yra visiškas laiko gaišimas, kuris sukelia tik dar daugiau streso ir labai išvargina, ypač, jei bandai kandidatuoti į kelias vietas.
Nemažai lietuvių, ieškančių darbo, papasakojo, kad kai kurios įmonės taip naudojasi žmonėmis, siekdamos nemokamai gauti įvairių projektų.
Pvz., kaunietei Kamilei po darbo pokalbio įmonė skyrė užduotį parengti specifinį grafinio dizaino projektą.
Įdėjusi nemažai pastangų ji pateikė projektą įmonei, bet į darbą jos nepriėmė.
Galiausiai Kamilė sužinojo, kad įmonė darbuotojo net neieškojo – ji kvietėsi kandidatus į tariamą darbo vietą, kad šie paruoštų įvairias užduotis ir tokiu būdu įmonė susirinktų gerų nemokamų projektų.
Su panašia situacija susidūrė ir vilnietis Arnas, iš kurio įmonė antrame atrankos etape pareikalavo sugalvoti produkto reklamos idėją:
„Projektą nusiunčiau. Atsakymo, ar priims, laukiau labai ilgai. Galiausiai pranešė, kad pozicijos negavau. Pasikalbėjęs su vienu iš kandidatų sužinojau, kad jie taip reklamines idėjas „medžioja“. Bet kaip tu juos sustabdysi?“
Ir tokių atvejų yra nemažai. Gyventojai spėlioja, ar taip elgtis – apskritai legalu ir ko galima imtis pakliuvus į tokią situaciją.
Ką daryti pakliuvus į tokią situaciją?
Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos narei, darbuotojų paieškos įmonės „Primum esse“ direktorei ir vadybos konsultantei Solveigai Grudienei jau irgi teko girdėti apie atvejus, kai įmonės naudojasi kandidatais, jų pateikiamais darbais:
„Tokių situacijų pasitaiko, nors tiesiogiai savo projektuose nesame susidūrę.“
Anot jos, kandidatai darbo paieškos procese yra tarsi „silpnoji pusė“ – jie nori kuo geriau pasirodyti, pademonstruoti savo gebėjimus, atitikti lūkesčius.
Tad natūralu, kad tokios situacijos, kai įmonės tiesiog pasisavina kandidatų projektus, juos apgauna ar jais pasinaudoja, kelia didelį nepasitikėjimą.
O tai paveikia visą darbo rinką – žmonės dalijasi istorijomis, o tai formuoja įtarumą net tuomet, kai įmonė elgiasi atsakingai.
„Todėl labai svarbu, kad įmonės ne tik etiškai elgtųsi, bet ir skaidriai komunikuotų, kodėl prašo užduočių, kaip jos bus vertinamos ir kam visa tai reikalinga“, – pabrėžė S. Grudienė.
Pasak jos, natūralu, kad darbo vagystė sukelia apmaudą ir pyktį, tačiau gerai bent tai, kad dar nepradėjus ten dirbti atsiskleidžia tikros įmonės vertybės.
„Tokie veiksmai gal ir gali atrodyti kaip „naudinga“ momentinė praktika, bet ilgainiui tai stipriai kerta per įmonės reputaciją. Tokiomis patirtimis verta pasidalinti su kolegomis, savo tinklu, nes tai padeda ir kitiems atpažinti neetišką praktiką.
Šiandien žmonės greitai dalinasi patirtimis socialiniuose tinkluose ir tai tiesiogiai veikia, ar į tokią įmonę ateityje norės aplikuoti geri specialistai“, – kalbėjo PVPA atstovė.
Ar legalu taip išnaudoti kandidatus?
Paklausus, ar fiktyviai ieškoti darbuotojų ir pasisavinti jų projektus yra legalu, S. Grudienė neslėpė, kad tai tikrai kelia daug klausimų, bet viena yra aišku – iš etinės pusės tai yra nepriimtina.
Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pripažino, kad Darbo kodeksas nereglamentuoja atrankos į darbą tvarkos ir kriterijų – tą nustato tik pats darbdavys.
Svarbu tik tai, kad atrenkant darbuotojus nebūtų diskriminacijos.
Vis tik inspekcija paminėjo, kad nesudarius darbo sutarties negali būti jokio faktinio darbo atlikimo, kitaip tai gali būti vertinama kaip nelegalus darbas.
O už nelegalų darbą vadovui (fiziniam asmeniui) gresia baudos nuo 1 500 iki 6 000 eurų, o įmonei (juridiniam asmeniui) – nuo 3 iki 24 minimaliųjų mėnesinių algų, kas šiemet yra nuo 3 114 iki 24 912 eurų.
Taigi joks darbas darbdavio naudai neturėtų būti dirbamas be rašytinės darbo sutarties.
VDI aiškinimu, jei asmuo ir būsimas darbdavys žodžiu susitarė dėl darbo, bet rašytinė darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, tokie šalių santykiai laikomi ikisutartiniais santykiais.
„Jeigu būsimas darbdavys pažeidžia savo pareigą elgtis sąžiningai, asmuo, su kuriuo buvo sutarta dėl darbo, turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl turtinės / neturtinės žalos atlyginimo
Pvz., jei darbdavys tyčia klaidina potencialų darbuotoją dėl tikrųjų ketinimų sudaryti darbo sutartį arba nepraneša atrinktam kandidatui apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su juo nebus sudaryta, ar pan.“ – vardijo inspekcijos atstovai.
Įsidarbinti lietuviams tampa vis sunkiau
„CVbankas.lt“ portalo vadovė Živilė Koncevičienė neslėpė, kad pastaruoju metu kandidatams darosi šiek tiek sunkiau įsidarbinti dėl paaštrėjusios konkurencijos:
„Stebime tendenciją, kad darbdaviai jau beveik 3 metus sulaukia vis daugiau gyvenimo aprašymų į vieną darbo skelbimą. Tad natūraliai ir atrankos kriterijai šiek tiek kyla su didėjančiu darbdavių pasirinkimu.“
„CVbankas.lt“ apklausos rodo, kad dauguma (virš 60 proc.) atrankų trunka daugiau nei mėnesį.
Pasak Ž. Koncevičienės, nors daug atrankos etapų gali varginti kandidatus, tai tiek jiems, tiek darbdaviui įvertinti tinkamumą pozicijai.
Pašnekovė paminėjo, kad šiuo metu dauguma darbdavių vertina ne tik kandidato patirtį ir kompetencijas, bet ir jo atitikimą komandos kultūrai. O tam paprastai neužtenka tik vieno pokalbio, bendraujama ir su skirtingais komandos nariais.
Jos teigimu, daugiau atrankos etapų savaime nėra blogai – taip užtikrinamas geresnis kandidato ir įmonės atitikimas.
Tačiau svarbu, kad etapai būtų pagrįsti, kandidatams iš anksto būtų pranešama, kaip atrodys atrankos procesas, ir jie nebūtų palikti nežinioje dėl priėmimo ar nepriėmimo į darbą.
Kiek etapų ir užduočių reikia darbinantis?
Tuo metu PVPA atstovė nurodė, kad kai kurioms pozicijoms daugiau etapų yra visiškai normalu, pvz., kur yra labai didelė atsakomybė.
Tačiau kiekvieną atrankos žingsnį reikėtų pasverti ir pagalvoti, kokią vertę kuria kiekvienas etapas, ar jie visi yra reikalingi, kadangi kandidatų motyvacijos praradimas, procesų sulėtėjimas ir sprendimų „užsivėlimas“ organizacijos viduje niekam nėra naudingi.
S. Grudienė patarė, kad norint parengti sklandų ir logišką atrankos procesą reikia aiškumo, saiko ir pagarbos laikui.
Pasak jos, būtų nelogiška, jei kompleksiška užduotis būtų duodama proceso pradžioje, kol kandidatas dar nėra susipažinęs su įmone ir jo motyvacija pretenduoti dar nėra stipri.
„Jei užduotis – sudėtinga, reikalaujanti daug laiko ir pastangų, verta pagalvoti ir apie simbolinį atlygį, aiškų įsipareigojimą, kas bus daroma su užduoties rezultatais.
Tai nėra prievolė, bet gali būti ženklas, kad įmonė vertina kandidato kompetenciją ir laiką“, – siūlė specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tikrai kiti darbdaviai naudojasi, dar jaunam reikia suprasti kur ribos.
