darbdaviai

Atleidus iš darbo dalies priklausančių pinigų gali tekti palaukti net tris mėnesius, o kai kuriems darbuotojams išbandymo laikotarpis galės trukti dvigubai ilgiau nei iki šiol. Nuo lapkričio 1-osios įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies ir vėluojančio atlyginimo delspinigius, prieššventines darbo dienas bei nuotolinį darbą. „Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų.

Šeimos gydytojų bendruomenė ir pacientai vylėsi, kad įstatymo projektas, numatantis pokyčius dėl pirmųjų dviejų ligos dienų nedarbingumo tvarkos, Seimą pasieks jau šią rudens sesiją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), panašu, kol kas trypčioja ir sako norinti „nuoseklesnio klausimo aptarimo“. Darbdaviai savo ruožtu baiminasi piktnaudžiavimo atvejų.

Lietuvą sukrėtus skaudžioms nelaimėms Raseinių ir Biržų rajonuose, kur darbo vietose žmonės patyrė sunkius sužalojimus ir net žuvo, darbo saugos klausimai atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Regionų profsąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Nelaimės Raseinių ir Biržų rajonuose išryškino darbo saugos spragas. Po sunkių sužalojimų ir žūčių kyla klausimų ne tik dėl darbdavių atsakomybės, bet ir dėl bandymų kaltę suversti patiems darbuotojams. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Regionų profsąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.

Paaiškėjo 100 geriausių Lietuvos darbdavių. Tokį Lietuvos įmonių reitingą, sudarytą iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Registrų centro (RC) duomenų, paskelbė verslo duomenų platforma „Scoris“. Paprastai geriausi darbdaviai renkami balsavimo metu, kai savo nuomonę išsako įmonių darbuotojai ir pan.

Dalis darbuotojų tik keisdami darbą atidžiau peržiūri kadaise pasirašytas sutartis ir pastebi sąlygas, kurios gali turėti įtakos tolesnei jų karjerai ir piniginei. Sena darbovietė gali riboti, kada ir kur iš jos išeinantis specialistas gali įsidarbinti. Pažeidus tokius reikalavimus gresia rimti nemalonumai.

Nuo birželio 7 dienos įsigalioja dalis su atlygio skaidrumu susijusių pokyčių, tačiau kai kurios nuostatos ir jų įgyvendinimo etapai nukeliami vėlesniam laikui. Kas keičiasi jau dabar, kas bus atidėta, kodėl prireikė daugiau laiko ir kaip įmonės šį pereinamąjį laikotarpį gali išnaudoti strategiškai? Apie tai laidoje diskutavo „Figure Baltic Advisory“ atlygio tyrimų ekspertas Povilas Blusius ir advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė.

Minint Tarptautinę darbuotojų solidarumo dieną, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga (G1PS) Kaune rengia vienos dienos festivalį, į kurį kviečia jungtis visus šalies darbuotojus. Profsąjunga teigia šiemet siekianti atkreipti dėmesį į trumpesnės darbo savaitės idėją bei priminti, kad darbo savaitė netrumpėja jau daugiau nei šimtmetį.

Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nerengs beveik kasmetinių eitynių Vilniuje – vietoj to kitą penktadienį ji organizuoja tarptautinę konferenciją. Kitos profesinės sąjungos organizuos mažesnius renginius Vilniuje ir Kaune. LPSK atstovė Jūratė Čilinskaitė sako, kad Tarptautinė darbo diena nebūtinai turi būti minima eitynėmis.

Lietuvoje artėjama prie reikšmingų darbo teisės pokyčių – į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos atlyginimų skaidrumo direktyva, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Seime svarstomi Darbo kodekso pakeitimai, kurie, kaip teigia advokatų profesinės bendrijos TEGOS partnerė, Darbo teisės grupės vadovė, advokatė dr. Ieva Povilaitienė, iš esmės pakeis tai, kaip įmonėse nustatomas, pagrindžiamas ir viešinamas darbo užmokestis.

Darbo rinkoje – naujos taisyklės: darbdaviams teks keisti skelbimus, atskleisti atlyginimą ir atsisakyti kai kurių klausimų per darbo pokalbius. Ekspertai sako, kad skaidrumo bus daugiau, tačiau diskriminacijos problemos – ypač dėl lyties ar amžiaus – vis dar išlieka.

Naujieji metai į darbo rinką įnešė gerokai daugiau judesio – darbdaviai aktyviai vilioja naujus darbuotojus. Darbo skelbimų portalai skaičiuoja, kad sausį, palyginus su gruodžiu, darbo pasiūlymų padaugėja apie 70 proc. O šiuo metu paklausiausi gamybos, inžinerijos ir techninių profesijų darbuotojai. Specialistai tikina, kad daug žmonių ryžtasi pokyčiams po šventinių premijų, tačiau kartu auga ir lūkesčiai – darbuotojai vis dažniau dairosi didesnių algų ir ieško stabilumo.

Praėjusiais metais į Lietuvą atvyko dirbti 71,4 tūkst. užsieniečių. Tiesa, tarp jų į šalį atvykusių asmenų iš trečiųjų šalių skaičius mažėjo 4,7 proc., o Europos Sąjungos (ES) piliečių augo 25,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, atvykusių dirbti trečiųjų šalių piliečių pernai buvo 59,4 tūkst. Trečdalis naujos darbo jėgos fiksuota  iš Ukrainos, penktadalis – iš Baltarusijos, 10,2 proc. – iš Uzbekistano ir dar 5,8 proc. – iš Indijos.

Viršvalandžiai, neapmokamas darbas savaitgaliais, atostogos „kai baigsis projektas“ ar spaudimas dirbti sergant – daugelis darbuotojų šias situacijas atpažįsta kaip kasdienybę. Tačiau tai, kas darbo vietoje pateikiama kaip „įprasta tvarka“, dažnai neturi nieko bendro su įstatymais. Teisininkė Raimonda Joskaudienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame aiškiai nurodė ribas tarp to, kas gali būti toleruotina darbe, ir to, kas iš tiesų yra neteisėta.

Šiuo metu svarstomas pakeitimų paketas keistų taisykles tiek aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams, tiek viešojo sektoriaus žmonėms, o taip pat paliestų darbo užmokesčio skaidrumą, nuotolinį darbą, atsiskaitymo tvarką ir streikų reguliavimą. Ką tai reiškia darbdaviams ir darbuotojams? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja advokatų kontoros „Glimstedt" teisininkė, darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.

Daug darbuotojų metų pabaigoje skaičiuoja, kiek turi nepanaudotų atostogų. Kai kurie sąmoningai jas kaupia, tikėdamiesi ateityje išeiti ilgesniam poilsiui, tačiau teisininkai perspėja – sukauptos ir nepanaudotos atostogų dienos nėra amžinos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nepanaudotą jų dalį darbuotojai gali prarasti dar šiemet, jei teisė į šias atostogų dienas buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.

Dar šių metų gruodį planuojama įdiegti naują hibridiniam darbui skirtos platformos „Teams“ atnaujinimą, kuris leis darbdaviams identifikuoti, iš kur darbuotojai jungiasi prie įmonės tinklo. Ši naujovė sukėlė nemažai diskusijų dėl per didelės nuotoliu dirbančių darbuotojų kontrolės, tačiau ekspertai ramina – naujovė skirta ne sekti, o efektyvinti hibridinį darbą ir suderinti naudojimosi technologinį patogumą su asmens duomenų apsaugos reikalavimais.

Darbuotojų trūkumas regionuose ir ribotos galimybės pritraukti specialistus tampa vis aktualesne problema Lietuvos verslui. Įmonės teigia, kad šiai problemai spręsti būtinos ne tik finansinės paskatos, bet ir aiškesnės valstybės priemonės, galinčios užtikrinti darbuotojų mobilumą.

Europos Sąjungos (ES) Skaidraus darbo užmokesčio direktyva įsigalios jau nuo 2026 m., o kartu su ja prasidės ir naujas darbo santykių etapas. Direktyvos tikslas – užtikrinti, kad principas „vienodas darbas – vienodas atlygis“ taptų ne deklaratyviu, o realiai įgyvendinamu principu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kokius pokyčius tai atneš darbdaviams ir darbuotojams, dalijasi advokatų kontoros TEGOS (buv.

Lietuvoje darbdaviai yra pasirengę į darbo vietas priimti jaunimą, tačiau problemų kelia jaunuolių išsilavinimo ir turimos kompetencijos trūkumas, teigia Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė. „Darbdavys tikrai ieško jaunimo, mes labiau jaučiame tą vadinamą nenorą įdarbinti vyresnių kaip 50 metų, jaunimas tikrai yra pageidaujamas“, – ketvirtadienį LRT Radijui teigė I. Nomeikienė „Tačiau mes turime tokią problematiką, kad kas antras, 53,8 proc.

Darbo paieškos tikrai nėra malonus ir lengvas procesas – įmonės dažnai rengia daug atrankos etapų, skiria įvairiausias užduotis ir delsia su atsakymu, ar priims į darbą. O kai kurie darbdaviai kandidatais tiesiog naudojasi, vogdami jų darbus ir idėjas. Lietuviai dalijosi nemaloniomis patirtimis, kai pretenduodami į darbo vietas parengė projektus, o darbdaviai juos tiesiog pasisavino taip ir nepasiūlydami pozicijos įmonėje.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbo santykiai prasideda dar iki sutarties pasirašymo. Aiškus darbo skelbimas, sąžiningas bendravimas ir tinkamas esminių sąlygų aptarimas yra pirmasis žingsnis į tvarius, abipusiu pasitikėjimu grįstus darbo santykius rašoma pranešime žiniasklaidai. Aiškus darbo skelbimas – skaidrumo pradžia Darbdavys, skelbdamas apie laisvą darbo vietą, privalo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą.

Atlyginimų tema – viena jautriausių darbo rinkoje. Nors statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kasmet didėja, darbuotojų lūkesčiai dažnai auga dar sparčiau. Šis atotrūkis kelia įtampą abiejose pusėse: darbdaviai stebisi, kodėl kandidatai tikisi tokio dydžio atlygio, o darbuotojai jaučiasi neįvertinti už savo pastangas ir atsakomybę.

Registruotas nedarbas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, išliko nepakitęs ir siekė 8,4 proc., o palyginti su pernai birželiu – jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto.  Liepos 1 dieną šalyje registruota 153,4 tūkst. bedarbių – 600 mažiau nei prieš mėnesį ir 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Birželio darbo rinkai būdingas įprastas vasaros pradžios sezoniškumas – aktyvumas bent kiek prislopęs“, –  teigia tarnyba.

Darbo paieškos nėra itin malonus procesas: skirtingi darbo pokalbiai, įvairūs darbdavių klausimai ar užduotys. Vis tik norėdami įsiteikti būsimam vadovui darbuotojai kartais sutinka su įvairiomis sąlygomis ir leidžiasi išnaudojami to net nesuprasdami. Vilnietė Kamilė (vardas pakeistas) papasakojo, kad ieškojosi darbo ir viena darbovietė po pokalbio pakvietė ją „išsibandyti save“. Mergina ten atidirbo visą darbo dieną, tačiau darbdavys jokios informacijos nesuteikė, tik pažadėjo paskambinti.

Lietuvos verslai kovoja su rimtais iššūkiais – žmogiškųjų išteklių trūkumu ir per mažomis algomis. Tai verčia įmones imtis drastiškų priemonių – nuo migrantų integracijos iki darbo jėgos „verbavimo“ net pas gydytojus. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutavo „Luminor“ banko Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas, marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys Giedrius Juozapavičius, laidos „Sėkmės receptai“ vedėja Eglė Gabrytė.

Daugelis supranta, kad po darbo valandų prasideda laisvas poilsio laikas, tad darbuotojo trukdyti darbo reikalais negalima. Visgi tokių atvejų pasitaiko dažnai, taigi žadama tvarką griežtinti. Oficialiai leisti darbuotojams atsijungti ir įpareigoti darbdavius jų netrukdyti po darbo valandų siūlo socialdemokratai, registravę tokias Darbo kodekso (DK) pataisas. Esą taip darbuotojai išvengs nesusipratimų, lengviau apgins savo teises ir neleis darbdaviams piktnaudžiauti.

Lietuvoje tarp darbuotojų ir darbdavių tvyranti įtampa atsispindi ir skaičiuose – pernai nustatyta beveik 30 tūkst. darbo įstatymų pažeidimų. Kai kurie darbdaviai netgi darbo skelbimuose kaip privalumą nurodo laiku mokamą atlyginimą. Apie daugiausiai prasižengusius sektorius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius ir Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo vadovė Irina Janukevičienė.

Lietuvoje ginčus dėl darbo santykių sprendžia speciali institucija – darbo ginčų komisija (toliau – DGK). Nors ši komisija dažniausiai siejama su darbuotojų skundais dėl neišmokėto atlyginimo, neteisėto atleidimo ar kitų problemų, svarbu nepamiršti, jog į DGK taip pat gali kreiptis ir darbdaviai.  Nors kai kuriems darbdaviams DGK gali pasirodyti kaip papildomas iššūkis, iš tiesų tai – naudinga priemonė aiškiai ir greitai spręsti kilusius ginčus.

Praėjus vos dienai po Konstitucinio Teismo nutarties, pripažinusios vienos lyties partnerystės nepripažinimą prieštaraujančiu Konstitucijai, socialiniuose tinkluose pasirodė anoniminis darbdavio įrašas, atvirai demonstruojantis diskriminaciją LGBT bendruomenei.

Darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai jiems skiria įspėjimus. Juos gavę darbuotojai baiminasi, kad gali būti atleisti. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebėjo, kad darbuotojų darbo pareigų pažeidimai gali būti skirstomi į šiurkščius ir nešiurkščius. Už vienus gresia atleidimas, o už kitus gali būti atimta piniginė premija. Bijo, kad atleis iš darbo Gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie darbdavių skiriamus įspėjimus.

Darbo teisės specialistai skaičiuoja, kad daugėja skundų Darbo ginčų komisijoje (DGK). Dažniausiai darbdaviais skundžiasi darbuotojai. Pagrindinė skundų priežastis – nesumokėtas atlygis. Darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė skaičiavo, kad 2024 metais Darbo ginčų komisijoje darbuotojai iš darbdavių prisiteisė 15 mln. eurų. „Tuo metu darbdaviai iš darbuotojų prisiteisė 284 tūkst. eurų. Tai rodo, kad darbo ginčuose dominuoja darbuotojų interesai.

Pasikeitus valdžioms, vėl atgimsta kalbos apie keturių dienų darbo savaitę. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad keturių darbo dienų savaitė yra motyvacinė priemonė darbuotojams, nepriklausomai nuo to, kuriai kartai darbuotojai priklauso.

Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai keičia darbus arba nusprendžia kurti savo verslą. Tokiais atvejais dažnam kyla pagunda iš senosios darbovietės persivilioti ir klientus. Tačiau teisininkai įspėja, kad toks poelgis gali kainuoti ir 120 tūkst. eurų. Advokatė Evelina Kiznė savo socialiniame tinkle rašė, kad daugelis darbuotojų nemato nieko blogo, jeigu išėjęs iš darbo persivilioja ir darbdavio klientus.

Darbo ieškantys gyventojai pastebi, kad vyresni kandidatai darbdavių nedomina. Žmonės pasakoja, kad net 40 metų darbuotojai darbdaviui tampa per seni. Tačiau su tokiu darbdavių požiūriu darbuotojai nesutinka. Portalo tv3.lt straipsnis apie tai, kad 40 metų darbuotojų CV atsiduria šiukšlių dėžėje, sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų. Žmonės stebėjosi ir piktinosi tokiu darbdavių požiūriu. „Kas keisčiausia, kad daugiausiai išmokau iš kolegų, kuriems daugiau nei 40 metų.

Klaidų ir nuostolių pasitaiko kiekviename darbe. Darbdaviai kartais tuo bando pasinaudoti ir sumažina ar apskritai nusprendžia darbuotojams nemokėti atlyginimų. Darbo teisės specialistai pažymi, kad tokie ir panašūs veiksmai yra neteisėti. O darbuotojai atsidūrę panašiose situacijoje dažnai nežino, ko imtis. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Gintarė pasakojo, kad jau 3 metus dirba nedidelėje parduotuvėje pardavėja. Jos pavadinimo moteris nesutiko atskleisti.

Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje itin išpopuliarėjo darbas iš namų. Daugelis įmonių laisvai naudoja šią praktiką ir leidžia darbuotojams dirbti nuotoliu arba hibridiniu būdu. Nors nuotolinis darbas suteikia daugiau laisvės ir lankstumo, jis taip pat kelia naujų iššūkių, ypač kalbant apie darbuotojų kontrolę ir privatumą. Ne visi žino, kad įmonės vadovai kartais stebi ir fiksuoja visą darbo veiklą, pateisindami tai darbo našumo užtikrinimu.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų.

Kiekvieną mėnesį darbuotojai gauna atlyginimus. Jų mokėjimo datą nustato darbdavys. Tačiau pavėlavęs sumokėti algą, jis darbuotojams privalo pervesti daugiau pinigų. Darbo teisės specialistai pažymi, kad algą vėluojantys mokėti darbdaviai privalo mokėti delspinigius. Tačiau ne visi darbuotojai apie tai žino. Portalo tv3.lt skaitytojas Aurimas pasakojo, kad šiuo metu ne visada laiku sulaukia darbo užmokesčio. „Atlyginimus privalome gauti iki dešimtos mėnesio dienos.

Parduotuvės kartais susiduria su vagišiais. O jų vadovai ir savininkai patirtus nuostolius bando permesti darbuotojams. Prašo sumokėti už pavogtus daiktus. Vis tik ne visada šis prašymas būna teisiškai pagrįstas, pažymi darbo teisės specialistai. Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie vagystes iš parduotuvių ir ar tai gali būti laikoma žala darbdaviui. Viena moteris pasidalijo, kad dirba nedidelėje drabužių parduotuvėje. „Dirbu parduotuvėje jau metus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) griežtina atsakomybę už smurtą ir priekabiavimą darbe: nuo 2025 m. – griežtesnės baudos darbdaviams. VDI primena darbdaviams, kad kiekvienas yra atsakingas už tai, kad darbo aplinka būtų saugi, pagarbi ir neleidžianti darbuotojams patirti jokio smurto ar priekabiavimo formų.

Į vieną Lietuvos kavinę norėjusi užeiti jauna moteris pasipiktino, kai išgirdo, kad lietuviškai neaptarnauja. Kavinėje išgirdo prašymą kalbėti rusiškai arba angliškai. Tokių atvejų yra buvę ir anksčiau. Lietuviai piktinasi, kad dėl kalbos barjero sunku susikalbėti su Lietuvoje dirbančiais ir paslaugas teikiančiais užsieniečiais, todėl dažnai kyla įvairių nesusipratimų.

Vilniuje Naujosios Vilnios rajone į parduotuvę atėjęs vyras negalėjo patikėti, kokiomis sąlygomis dirba darbuotojai. Vyras viską užfiksavo ir pasidalino su naujienų portalu tv3.lt Prašė išsiaiškinti, kodėl tokios darbo sąlygos ir kodėl taip vyksta. Vyras pasipiktino, kad vienoje iš Vilniuje esančių „Express market“ parduotuvių darbdavys, rizikuodamas darbuotojų sveikata, neva mėgina sutaupyti pinigų.

Nepasaint to, kad darbas sudaro nemažą dalį gyvenimo, ne visi skiria legalų darbdavio elgesį nuo draudžiamo. Taigi dalyje darboviečių žmonės yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Dėl šios priežasties darbuotojams yra svarbu žinoti savo teises ir nesitaikstyti su tokiu darbdavių elgesiu. „Tekę susidurti su atveju, kai darbdavys baudžia darbuotoją piniginėmis baudomis už tai, kas jam nepatinka darbuotojo elgesyje.

Keli princui Harry ir Meghan Markle dirbę darbuotojai žengė precedento neturintį žingsnį – atvirai papasakojo apie tai, kokia iš tiesų yra hercogienė Meghan. Princo Harry ir Meghan Markle darbuotojai atvirai papasakojo, ką iš tikrųjų reiškia dirbti šiai porai.

Lietuvos verslo atstovai prognozuoja, kad prasidėjusi darbuotojų atleidimų banga nenurims. Ateityje darbo neteks dar daugiau žmonių. Verslininkai vardija, kad tai lemia ne tik optimizuojami darbo procesai, bet ir augantys kaštai, ypač atlyginimai. Dalis įmonių paprasčiausiai neturės iš ko mokėti algas, todėl darbuotojus atleis. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad šiuo metu nedarbo rodikliai labiausiai neramina.

26 metų moteris, dirbusi tarptautinėje konsultacinėje įmonėje „Ernst & Young“ (EY) Punoje, mirė dėl per didelio darbo krūvio, teigė jos motina. Anna Sebastian Perayil pradėjo dirbti EY diplomuota buhaltere vos prieš keturis mėnesius, galiausiai darbo spaudimas tapo per didelis, pasakojo jos motina Anita Augustine laiške, adresuotame EY Indijos valdybos pirmininkui Rajivui Memani.

Anot valstybinės darbo inspekcijos (VDI), nepatenkinti darbo sąlygomis darbuotojai šių metų pirmąjį pusmetį gerokai aktyviau kreipėsi į darbo ginčų komisijas, kad būtų išspręsti tarp darbuotojo ir darbdavio kilę nesutarimai.