Dar 2022 m. gegužę Europos Komisija (EK) pasiūlė visiems el. pašto, pokalbių ir žinučių siuntimo paslaugų tiekėjams (įskaitant ir tuos, kurie teikia užšifruotus pranešimus, pvz., „WhatsApp“, „Signal“, „Telegram“) privalomai tikrinti visus pranešimus dėl neteisėtos vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos (angl. child sexual abuse material – CSAM).
Šis reglamentas dabar yra svarstymo stadijoje, dėl jo derasi Europos Sąjungos (ES) valstybės.
Vis tik spalio 14 d. sprendimui gali būti pritarta, o tai kelia didelį nerimą dėl esminių žmogaus teisių ir privatumo ribojimų.
Susirašinėjimų kontrolės tikslas ir kaip tai veiktų
Anot advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresniosios teisininkės Brigidos Bacienės, tokia susirašinėjimų kontrolė (angl. chat control) skamba kaip distopijos filmo scenarijus, tačiau ji gali tapti realybe.
Jos aiškinimu, pagal siūlomą modelį, tokie paslaugų teikėjai, kaip „WhatsApp“, „Messenger“ ar „Gmail“ ir pan., būtų įpareigoti tikrinti vartotojų pranešimus.
Vidaus reikalų ministerijos atstovė Božena Zaborovska nurodė, kad susirašinėjimo paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti nustatyti, pranešti ir pašalinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, užkirsti kelią vaikų viliojimui.
Įtarus draudžiamą turinį, informacija keliautų į naujai įsteigtą ES agentūrą, kuri kartu su kitų kompetentingų institucijų (pvz., teisėsaugos) pagalba įgyvendintų siūlomą reglamentą.
Tuo metu Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Deimantė Juščiūtė atkreipė dėmesį, kad neatsitiktinai tiek Europos Parlamentas, tiek ir Taryba jau ne kartą atmetė masinės priežiūros sprendimus kaip nesuderinamus su demokratijos principais.
Vis tik B. Bacienė paminėjo, kad už kelių savaičių ES Taryboje vyks balsavimas, kuris gali iš esmės pakeisti tai, kaip bendraujame internete.
Jos teigimu, iki šiol projektą stabdė mažuma valstybių narių. Jei šįkart bus pasiekta dauguma, prasidės derybos su Europos Parlamentu.
Tai pažeistų žmonių teises ir privatumą
Pasak B. Bacienės, susirašinėjimų kontrolės kritikai kalba apie „privatumo apokalipsę“ ir „skaitmeninio autoritarizmo pradžią“. Rėmėjai teigia, kad tai yra būtina priemonė kovai su vaikų išnaudojimu.
Teisininkė pripažino, kad kova su vaikų seksualinio išnaudojimo turinio platinimu internete yra neginčytinai svarbi, tačiau klausimas, ar tokios priemonės yra proporcingos ir tinkamos, kadangi būtų pažeista teisė į privatumą – vyktų masinis stebėjimas:
„Įstatymas, kuris siekia apsaugoti, negali tapti priemone masinei visuomenės kontrolei.“
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė pritarė, kad reglamentas siūlo pavojingą sprendimą – masinis žmonių susirašinėjimų, nuotraukų, vaizdo įrašų ir nuorodų tikrinimas net ir užšifruotuose pokalbiuose reikštų esminį žmogaus teisių ribojimą ir rimtas grėsmes demokratijai.
„Paradoksalu, kad valstybės institucijos ir kariuomenė būtų atleidžiamos nuo tokio tikrinimo, tad tik piliečių pokalbiai taptų nuolat prižiūrimi“, – pabrėžė D. Juščiūtė.
Tuo metu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė pažymėjo, kad dėl grėsmių internete tarptautiniu mastu yra ieškoma būdų tinkamai į jas reaguoti. O kartais esą reikia ieškoti balanso tarp viešojo intereso (vaikų apsaugos) ir žmogaus teisių apsaugos.
Tad siekiant, kad toks siūlymas nepažeistų žmonių (taip pat ir nepilnamečių) privatumo ir duomenų apsaugos teisių, ES valstybės turi įvertinti, ar:
- priemonės (visuomenės stebėjimas) yra proporcingos tikslui (vaikų apsaugai);
- yra pusiausvyra tarp visuomenės intereso (apsaugoti vaikus) ir asmens teisių;
- apribojimai neviršija to, kas būtina (būtina teisė į privatumą ir asmens duomenis).
Jūsų žinutes galėtų pasiekti ir nusikaltėliai?
„Glimstedt“ teisininkės aiškinimu, „WhatsApp“, „Signal“ ir kitos programėlės naudoja „end–to–end“ šifravimą, kas reiškia, kad net pačios įmonės nemato, ką rašote.
O minimas reglamentas priverstų jas įdiegti „client–side scanning“ – turinys būtų tikrinamas jūsų telefone dar prieš užšifravimą.
„Jei sistemos gali skaityti jūsų žinutes kovai su vienu nusikalstamumu, tuo pasinaudoti gali ir kibernetiniai nusikaltėliai, ir priešiškos valstybės.
Surinkta duomenų bazė galėtų būti panaudota ne tik vaikų apsaugai, bet ir kitais, mažiau skaidriais tikslais“, – grėsmes vardijo B. Bacienė.
D. Juščiūtė papildė, kad susilpninus šifravimą šia spraga galėtų naudotis ir teroristinės organizacijos. Be to, tai keltų grėsmę visiems vartotojams – ne tik privatiems asmenims, bet ir žurnalistams, teisininkams, gydytojams, įmonių vidinei komunikacijai.
Dėl to, VDAI atstovės teigimu, yra svarbu, koks būtų duomenų pobūdis (ypač, jei tai – jautrūs duomenys), kaip jie būtų tvarkomi ir kokią žalą tai galėtų sukelti žmonėms.
Tad reikėtų įsivertinti, ar automatizuotai stebėti visus žinučių siuntimo paslaugų naudotojus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra susiję su seksualine prievarta prieš vaikus, yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui.
Svarbu ir tai, kad šis reglamentas realiai leistų masiškai tikrinti visas žinutes prisidengiant kova su vaikų seksualiniu išnaudojimu. Taigi kyla rizika, kad valstybės pačios spręstų, kiek plačiai taikyti šią susirašinėjimų kontrolę.
Pvz., pasak portalo „Euronews“, gali būti, kad kontrolė bus pritaikoma ir kitoms nusikalstamoms veikoms, tad nebus apsiribojama vien CSAM.
Žmonės būtų apkaltinami ir tiriami nepagrįstai
B. Bacienė paminėjo, kad susirašinėjimus tikrintų ir draudžiamo turinio ieškotų dirbtinis intelektas, o jis kartais klysta.
Taigi žmonės per klaidą galėtų atsidurti įtariamųjų sąraše be pagrindo, o tai gali sugriauti gyvenimus:
„Įsivaizduokite, algoritmas klaidingai atpažįsta jūsų vaikų maudymosi paplūdimyje nuotrauką kaip netinkamą turinį. Rezultatas – galimas tyrimas, reputacijos praradimas, psichologinė trauma.“
Jai antrino ir D. Juščiūtė, kuri teigė, kad ši technologija nėra patikima – ekspertai ne kartą pabrėžė, kad ji yra linkusi generuoti didelį kiekį klaidingų pranešimų.
Tai reiškia, kad nekalti žmonės gali būti neteisingai įtraukti į tyrimus, jų duomenys saugomi ir analizuojami be jokio pagrindo.
„Vaikus be jokios abejonės privalu saugoti, tačiau tai turi būti daroma stiprinant teisėsaugą, prevenciją, aukų apsaugą ir švietimą, o ne diegiant visuotinio sekimo sistemas, kurios neišvengiamai pažeistų fundamentalias žmogaus teises“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji akcentavo, kad net dabar teisėsauga dažnai neturi pajėgumų greitai reaguoti į turimą informaciją: tyrimai užsitęsia, net žinomi atvejai būna ilgai neliečiami.
Tad norint realiai gerinti situaciją reikėtų stiprinti ir daugiau finansuoti tyrimų tarnybas, sukurti greitus pagalbos mechanizmus vaikams, jų šeimoms ir pan.
Yra manančių priešingai – privatumo tai nepažeis?
Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos pozicija yra kiek kitokia. B. Zaborovska pabrėžė, kad grėsmės skaitmeninėje erdvėje auga, tad vaikų apsauga yra vienas svarbiausių Lietuvos siekių.
Ji atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais seksualinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius sparčiai auga, o tai siejama su dirbtinio intelekto, informacinių technologijų ir kt. plėtra.
„Smurtautojai vis labiau išnaudoja šias technologijas, kad pasiektų ir išnaudotų vaikus. Deja, šio tipo smurto apraiškų aptikimas dar nėra pakankamai išvystytas, kad galėtume efektyviai apsaugoti vaikus nuo šios grėsmės, paliekančios poveikį visam jų gyvenimui.
ES lygio sprendimai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą ir koordinuotą atsaką į šią grėsmę“, – akcentavo B. Zaborovska.
Ji patikino, kad siūlomas reglamentas niekaip nėra susijęs su masiniu stebėjimu ar privaloma pokalbių kontrole.
„Formuojant Lietuvos poziciją, griežtai laikomasi principo, kad žmogaus teisės ir privatumas yra esminės demokratinės visuomenės vertybės.
Todėl remiami tik tie sprendimai, kurie leidžia efektyviai kovoti su CSAM sklaida, kartu užtikrinant asmens laisvių ir teisių apsaugą“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
