Jei kas nors sugalvotų jus paduoti į teismą dėl išgalvotos skolos, neturėdamas jokių įrodymų, jam tą padaryti pavyktų. O galiausiai skolos išieškojimas būtų perduotas antstoliams.
2 tūkst. skola – iš niekur
Į tokią situaciją pakliuvo vilnietis Kipras (vardas – pakeistas). Jis papasakojo, kad išsinuomojo butą ir su šeimininku sutarė, kad 4 mėn. už nuomą nemokės, bet už tai suremontuos butą. Viskas taip ir buvo.
Vėliau Kipras iš to buto išsikraustė ir pamatė, kad net ne buto savininkas, o šio tėvas (kurio Kipras net nėra matęs) padavė jį antstoliams dėl neva 2 tūkst. eurų skolos už „būsto nuomą“.
Apie tai jis sužinojo patikrinęs sistemą „Antstoliai.lt“.
„Kaip tai įmanoma? Nėra jokio skolos raštelio, vekselio, nebuvo net būsto nuomos sutarties. Nieko aš jam neskolingas.
Ar galima taip perduoti žmogų antstoliams? Kaip anstolis gali iš žmogaus kažko reikalauti, jei nėra nieko?“ – piktinosi Kipras.
Anot jo, išeina, kad bet kas, net visai nepažįstamas žmogus, iš keršto, pykčio ar tiesiog norėdamas pasipinigauti gali paduoti kitą asmenį antstoliams už išgalvotą skolą ir tam net nereikia įrodymų.
Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip taip gali būti ir ar galima priteistą skolą anuliuoti.
Priteisti skolą gali ir be jokių įrodymų
Advokatų profesinės bendrijos Gvildys ir partneriai „G2 Law“ advokatas Giedrius Gvildys neslėpė, kad variantų, kaip tai galėjo įvykti, yra nemažai, o praktikoje tai – gana neretas reiškinys.
Jo aiškinimu, jei Kipras gavo pranešimą per „Antstoliai.lt“, greičiausiai yra užvesta vykdomoji byla.
„Skola gali būti priteista taikant, pvz., supaprastintą procesą, kuomet kreditorius (asmuo, kuriam kitas yra skolingas, – aut. past.) turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Tokiu atveju tik supildomi duomenys apie reikalavimą, skolininką ir skolos susidarymo aplinkybes, o į pačių rodymų pateikimas su pareiškimu nėra privalomas, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo“, – pažymėjo advokatas.
Anot jo, po to teismas išduoda teismo įsakymą, kurį siunčia skolininkui. Skolininkas turi du variantus: per 20 d. apmokėti skolą arba nesutikti su reikalavimu (pateikti prieštaravimus).
Jei skolininkas nesutinka su reikalavimu, tuomet kreditorius jau privalo reikšti ieškinį, pateikdamas visus įrodymus.
Vis tik šiuo atveju Kipras skolos nesumokėjo ir reikalavimui neprieštaravo, kadangi apie tai net nežinojo.
Pasak G. Gvildžio, nors teismo įsakymas turi būti įteiktas skolininkui, pasitaiko atvejų, kai teismai tai atlieka formaliai, informaciją apie skolą išsiųsdami per elektroninę teismų sistemą, kurios asmuo net neatsidaro.
Pašnekovas pridūrė, kad skola taip pat galėjo būti priteista ir pareiškus įprastą ieškinį teisme, bet skolininko atžvilgiu priėmus sprendimą už akių, jam nedalyvaujant procese.
O tokiu atveju apie skolos priteisimą Kipras galėjo nežinoti dėl to, kad dokumentai jam buvo įteikti per kitus asmenis ar viešo paskelbimo būdu.
Kada nepagrįstą skolą išieško antstolis?
Anot G. Gvildžio, jei supaprastinto proceso atveju skolininkas per nustatytą terminą teismo įsakymo neginčija, sprendimas įsiteisėja ir tampa vykdytinu dokumentu, su kuriuo galima eiti pas antstolį.
Jei priimamas sprendimas už akių, ieškovas gali išsiimti vykdomąjį raštą ir taip pat kreiptis į antstolį.
Gavęs teismo įsakymą ar vykdomąjį raštą antstolis privalo užvesti vykdomąją bylą ir informuoti apie tai skolininką.
Antstolė Irena Beliačic patikino, kad be vykdomųjų dokumentų antstolis negali pradėti jokių išieškojimo procesų.
Pasak jos, antstolis skolos priteisimo procese nedalyvauja ir teismo sprendimo teisėtumo netikrina.
„Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl tik teisėjai ir sprendžia, ar pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų priteista skola.
Į antstolį dėl įsiskolinimo išieškojimo kreipiamasi tuomet, kai skola jau būna priteista, o teismo sprendimas dėl skolos – įsiteisėjęs“, – akcentavo I. Beliačic.
Ji nurodė, kad vykdomąjį dokumentą, kartu su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, asmuo pateikia per „Antstoliai.lt“.
Jei nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, antstolis jį priima ir užsiveda vykdomąją bylą.
„Kiprui siunčiamas raginimas geranoriškai įvykdyti sprendimą ir nustatomas 10 d. terminas apmokėti įsiskolinimą.
Įsiskolinimo neapmokėjus per raginimo terminą, antstolis gali pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus“, – komentavo I. Beliačic.
Ką daryti, kad skola būtų anuliuota?
Antstolė neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai asmenys tik gavę antstolio raginimą sužino apie skolą ir prašo stabdyti išieškojimą.
Vis tik antstolis išieškojimo proceso stabdyti savavališkai negali, jei sprendimas nėra apskųstas ar teismas nesustabdė jo vykdymo – asmuo tokiu atveju turi kreiptis į teismą.
„Žinoma, nėra teisinga, kad asmeniui gali būti priteisiama „išgalvota“ skola, todėl labai svarbu, kad asmenų kontaktai (gyvenamosios vietos adresas, el. paštas) būtų žinomi valstybinėms institucijoms.
Tada procesiniai dokumentai juos pasiektų ir nebūtų praleidžiami terminai atsiliepimams pateikti“, – pabrėžė I. Beliačic.
Vis tik, anot G. Gvildžio, praktikoje nutinka, kad skolininkui neįteikiami dokumentai dėl teismo klaidos – tuomet galima atnaujinti procesą ir skolą ginčyti.
Tokiu atveju teismo įsakymas naikinamas, vykdomoji byla nutraukiama ir abi pusės teikia savo įrodymus.
Advokatas tik pabrėžė, kad tą reikia spėti padaryti per nustatytus terminus, kitaip gali būti per vėlu.
Kas gresia melagingai apkaltinus ar pralaimėjus bylą?
G. Gvildys primena, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos.
Kreipiantis į teismą dažniausiai reikia sumokėti žyminį mokestį, sudėtingesnėse situacijose – samdytis advokatą. Kita šalis turi teisę gintis ir taip pat samdytis advokatą.
Pašnekovas pabrėžė, kad į teismą besikreipiantis asmuo prisiima riziką, kad jo ieškinys gali būti atmestas.
Tokiu atveju pralaimėjusi šalis ne tik patiria savo išlaidų (žyminis mokestis, advokato išlaidos ir pan.), bet turi apmokėti ir laimėjusios šalies išlaidas advokatams, kelionėms į teismus ir pan.
Nebent teismas laimimas tik iš dalies – tuomet proporcingai pasidalijamos ir abiejų šalių išlaidos.
Advokatas paminėjo, kad nesąžiningą ieškinį pateikusiam ar kitaip procesu piktnaudžiaujančiam asmeniui gresia ir papildoma atsakomybė.
Pvz., jei asmuo teikia melagingus kaltinimus, suklastotus dokumentus ir pan., jam gresia baudžiamoji atsakomybė: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.
Jei tai – akivaizdus piktnaudžiavimas procesu, gali būti taikoma ir piniginė bauda iki 5 tūkst. eurų, kurios pusė ar mažiau atitenka nukentėjusiajai šaliai.
Be to, neteisingai apkaltinta šalis gali prašyti atlyginti patirtus nuostolius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
