Graikija rugsėjį ruošiasi priimti teisės aktą, leidžiantį darbuotojams dirbti iki 13 valandų per dieną.
Kaip rašo portalas „RadioZet.pl“, tokiais pakeitimais esą norimą išspręsti kylančias problemas dėl darbo jėgos trūkumo turizmo sektoriuje, kuris yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos ramsčių.
Pagal naująją tvarką, vieną savaitę darbuotojams būtų leidžiama dirbti ilgiau, kitą savaitę – trumpiau. O už kiekvieną viršvalandį darbuotojai gautų 40 proc. siekiantį priedą prie valandinio tarifo.
Iš viso metinis viršvalandžių limitas siektų 150 valandų, t. y. 37 darbo dienas po 13 valandų.
Pakeitimų reikėtų ir Lietuvai?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad Lietuvos Darbo kodekse yra pakankamai daug darbo režimo rūšių, kurios leidžia dirbti lanksčiai.
Tad, jos vertinimu, leidimas dirbti visiems iki 13 valandų per dieną Lietuvoje darbuotojams nebūtų palankus ir šiuo metu tarp socialinių partnerių nėra svarstomas.
„Nors iš pirmo žvilgsnio toks dirbamų valandų kiekis galimai galėtų suteikti galimybę uždirbti daugiau, trumpuoju laikotarpiu, bet ilguoju periodu tai sukeltų rimtų sveikatos ir darbo–gyvenimo balanso problemų darbuotojams, papildomų išlaidų darbdaviams, o valstybei – didesnių kaštų sveikatos, švietimo ir socialinėms paslaugoms.
Jau yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad ilgos darbo valandos didina širdies ligų, depresijos ir perdegimo riziką, o produktyvumas po tam tikros ribos krinta“, – komentavo D. Jakutavičė.
Be to, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos darbo rinka koncentruojasi į modernias ir efektyvias darbo formas, tokias kaip darbo laiko trumpinimas, efektyvumo didinimas ir robotizacija, kad darbo jėga išliktų ilgą laiką darbinga.
„Tokie sprendimai jau yra išbandyti mūsų šalies įmonėse ir parodė, kad galima suderinti geresnę gyvenimo kokybę su stabiliais įmonių rezultatais. Ilgalaikėje perspektyvoje darbuotojų sveikata, motyvacija ir produktyvumas atsiperka daug labiau nei sunkios papildomos darbo valandos.
Manome, kad tokia kryptis ne tik pagerina darbuotojų gyvenimo kokybę, bet ir padidina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje“, – svarstė pašnekovas.
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad tokį pasiūlymą reikėtų vertinti labai atsargiai.
„Viena vertus, dabar Pietų Europos šalims sekasi gerokai geriau negu Centrinei Europai, pavyzdžiui, Vokietijai, kur ekonomika yra praktiškai ties recesija ir stagnacija.
Kita vertus, imant tą bendrą euro zonos ekonomikos ciklą, jis išlieka labai silpnas. Ir tas ekonomikos ciklas faktas, žinoma, kad veiks Graikijos ekonomiką per tą patį turizmo paslaugų poreikį“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo vertinimu, atkreipiant dėmesį į stagnaciją euro zonoje, kuri tęsiasi jau porą metų, pats sprendimas didinti darbo valandų skaičių atrodo neblogai, tačiau neatitinka dabartinių euro zonos ekonomikos ciklų.
„Toks pakeitimas man atrodo pakankamai rizikingas. Be to, labiau tikėtina, kad darbo valandų skaičius Europoje mažės. Būtent dėl tos priežasties, kad įmonės fokusuojasi į procesų automatizavimą, veiklų optimizavimą, taip pat į įmones skverbiasi ir dirbtinis intelektas“, – svarstė jis.
A. Izgorodino vertinimu, darbo valandų skaičiaus augimas automatiškai reiškia ir atlyginimų didėjimą, o atlyginimai tiek Graikijoje, tiek euro zonoje kyla.
Tačiau tai, pasak ekonomisto, reiškia ir tai, kad nors graikų darbuotojų atlyginimai dar labiau kils, bet tokiam didėjimui nebus jokio pagrindo.
„Manau, didžiausia rizika yra ta, kad, esant tokiam ekonomikos ciklui, darbo valandų skaičiaus augimas gali išprovokuoti mažesnę darbuotojų skaičiaus paklausą.
T. y., viena vertus, darbo valandų skaičius didės, bet įmonės optimizuos darbo vietas tam, kad tie atlyginimų biudžetai liktų maždaug stabilūs“, – ekonomistas neatmetė tokio scenarijaus.
Augo gyventojų užimtumo lygis
Nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 7,2 proc. ir, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc. punkto, o palyginti su antruoju ketvirčiu pernai – taip pat padidėjo 0,3 proc. punkto, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Duomenys rodo, kad vyrų nedarbo lygis šių metų balandžio–birželio mėnesiais buvo 7,9 proc., moterų – 6,5 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 18,1 proc., per ketvirtį jis padidėjo 4,9 procentinio punkto, per metus – 1,2 proc. punkto.
Agentūra teigia, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį buvo 113,4 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 17,3 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 6,9 tūkst.
Ilgalaikių bedarbių (nedirbančių metus ar ilgiau) buvo 43,1 tūkst., arba 38 proc. visų bedarbių. Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,2 proc. punkto ir 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2,7 proc., palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, jis padidėjo 0,8 proc. punkto. Per ketvirtį ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 4,7 tūkst., per metus – 13,3 tūkst.
15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 74 proc., per ketvirtį jis padidėjo 0,6 procentinio punkto, per metus sumažėjo 0,2 procentinio punkto. Šios amžiaus grupės moterų užimtumo lygis buvo 1 proc. žemesnis už vyrų užimtumo lygį (atitinkamai 73,5 ir 74,5 proc.).
Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis balandžio–birželio mėn. sudarė 27,9 proc., per ketvirtį sumažėjo 0,3 procentinio punkto, per metus – 3,3 proc. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį padidėjo 1,2 procentinio punkto ir 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 71,7 proc.
2025 m. antrąjį ketvirtį darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1 mln. 573,4 tūkst., palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, tokių asmenų skaičius padidėjo 19,1 tūkst.
Dirbo ar turėjo darbą 1 mln. 460 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo 12,3 tūkst., per metus sumažėjo 11,6 tūkst.
2025 m. antrąjį ketvirtį buvo 912,6 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (60,3 proc.) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 17,3 proc. – besimokantis 15–24 metų amžiaus jaunimas.
Valstybės duomenų agentūros pateikta statistika – iš gyventojų užimtumo statistinio tyrimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
