Dabar ir ateityje įvairių pensijų ir išmokų dydis priklausys nuo to, kiek gyventojų dirbs ir kiek jie uždirbs. Jeigu jų bus mažiau, tai iš jų surenkamų ir išmokamų pinigų bus mažiau.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius metus jaunimo užimtumas sumažėjo nuo 31,2 proc. iki 27,9 proc.
Tuo metu kitas rodiklis, jaunimo nedarbo lygis, pastarąjį ketvirtį pakilo iki 18,1 proc. ir dabar yra kone dvigubai didesnis nei priešpandeminiais 2018 m., kai šis rodiklis siekė 10,9 proc.
Kita vertus, vyresnių gyventojų užimtumas pastaruoju metu vis didėjo, o nedarbas – mažėjo.
Tad kodėl vis mažesnė dalis jaunų žmonių nedirba ir iš kur gauna pinigų kasdienėms išlaidoms?
Bedarbiai jaunuoliai papasakojo, iš ko pragyvena
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo kelių nedirbančių jaunuolių, kodėl neieško darbo ir iš ko pragyvena (pašnekovių vardai – pakeisti).
22 metų vilnietė Kamilė pasakojo, kad studijuodama trumpai padirbo padavėja, taip pat automobilių plovykloje, bet susidūrė su mobingu ir dar liko apgauta – jai nebuvo išmokėtas atlyginimas:
„Dar ieškojau darbo, buvau pokalbiuose, bet nesisekė. Tiesiog pasidaviau, pavargau, nežinau, ko noriu. Gyvenu su tėvais.“
23-erių vilnietis Andrius pasakojo, kad studijavo universitete 4 metus, įsidarbino pagal profesiją, o studijų taip ir nebaigė. Tačiau darbas virto tikra kančia, alga buvo per maža. Jis nusprendė išeiti ir ieškoti savęs muzikoje, tad gyvena iš nedarbo išmokų:
„Greitai išmokų nebegausiu, bet labai nenoriu grįžti dirbti. Jautiesi kaip robotas: dirbi, miegi, dirbi. Su darbuotojais nesiskaito, pinigų užtenka vos pragyvenimui, viskas nuomai išeina. Bet su muzikos karjera irgi dar toli.“
24-erių kaunietė Gerda neslėpė, kad iki šiol nėra dirbusi normalaus darbo, tik pas tėvus 0,25 etato. Šiuo metu ji gyvena su dirbančiu vaikinu, toliau studijuoja, tad nedirba.
22-ejų vilnietė Laura nurodė, kad baigusi marketingo studijas mėgino darbintis, bet jos nepriėmė. Tad nusprendė studijuoti toliau, kol finansiškai padeda tėvai.
24-erių Robertas iš Pabradės teigė nedirbantis, nes gauna nemažą – 1,2 tūkst. eurų – nedarbo išmoką ir nemato prasmės dirbti. 22-ejų Danielius kartais neoficialiai padirba statybose ir neieško darbo, nes pragyvenimui užtenka. Gyvena su tėvais.
Jaunimas dažniau renkasi darbą užsienyje
Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pastebi, kad po COVID–19 pandemijos jaunimo susidomėjimas darbu sumažėjo.
Tam tikrą jaunimo įsidarbinimo sumažėjimą, ypač Lietuvoje, pastebi ir tarptautinės įdarbinimo įmonės „Headex Group“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovas Andrej Pometko.
„Nors jie aktyviai reaguoja į darbo pasiūlymus, realiai įsidarbina rečiau. Dažniausiai tai lemia per aukšti lūkesčiai atlygiui, grafikui ar darbo pobūdžiui, kurie nesutampa su jų patirtimi ar gebėjimais.
Daugelis renkasi ilgesnes studijas ar papildomą mokymąsi, dėl to į darbo rinką įsilieja vėliau. Taip pat dažnai nėra apsisprendę, ką nori dirbti, todėl ilgai ieško „sau tinkamos“ pozicijos arba dažnai jas keičia“, – pastebėjimais dalijosi A. Pometko.
Tuo metu į užsienį jaunimas žiūri palankiau – dažnai renkasi nekvalifikuotą darbą vien dėl galimybės greičiau užsidirbti, pakeisti aplinką, pramokti kalbą, net jei sąlygos ten – sunkesnės nei Lietuvoje.
Pasak pašnekovo, jaunimas noriai renkasi sezoninius ar trumpalaikius darbus užsienyje, ypač vasarą, ir dažnai ten vyksta kartu su draugais.
Kodėl Lietuvos jaunimas nedirba?
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paminėjo, kad pastaruoju metu kilo ir bendras nedarbo lygis šalyje, o tam įtakos turi ir dirbtinio intelekto naudojimas, ir muitų karų grėsmė įmonėms, ir geopolitinė situacija.
Ji atkreipė dėmesį, kad šie metai išsiskiria itin prastais orais, o tai tiesiogiai veikia sezoninių darbų, kurie yra labai populiarūs tarp jaunimo, paklausą.
Taigi verslininkai yra priversti prisitaikyti prie kuklesnio klientų kiekio ir, tikėtina, samdo kur kas mažiau darbuotojų.
Ekonomistės teigimu, jaunuolių situacijos yra labai skirtingos, tačiau Lietuvoje jau pastebima Vakaruose dažna tendencija, kai jauni žmonės net nesistengia ieškoti darbo ir neskuba įsikinkyti į istoriškai įprastus „mokslai – darbas – paskola – šeima“ rėmus.
„Kartos keičiasi, keičiasi ir pasirinkimai. Jaunimas išvyksta svetur mokytis, dirbti ir įgyti patirties, pakeliauti po pasaulį. Imasi laikinų darbų, šiek tiek padirba, vėliau registruojasi darbo biržoje ir gauna išmokas, kol vėl įsidarbina. Kitiems padeda tėvai“, – vardijo ji.
A. Pometko antrino, kad dalis jaunimo vis dar gyvena iš tėvų paramos, renkasi laikinus ar sezoninius darbus, individualią veiklą, kartais – socialinių tinklų monetizavimą.
Prie nedarbo prisideda darbdaviai ir švietimas?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė pastebi, kad jaunoji karta galimai nemato savęs dirbant sunkius darbus, nori gilintis į save, nepavargti.
Taip pat nėra linkę leistis žeminami, todėl dažnai keičia darbą ir ieško geresnių sąlygų, neapsiriboja tik Lietuvos teritorija.
„Dabartinis jaunimas yra linkę pastovėti už save, o darbdaviai nėra linkę su neturinčiais patirties „terliotis“ ir aiškintis darbo teisinius niuansus, todėl dažnu atveju atsisveikinti su tokiu darbuotoju yra paprasčiau, nei bandyti gerinti sąlygas.
Dalis galimai puikiai išmano įstatymų niuansus ir tuo naudojasi, kartais išnaudodami sistemą vasarą pailsėti“, – kalbėjo D. Jakutavičė.
Ji paminėjo, kad prie jaunimo nedarbo prisideda ir tai, kad jauni žmonės be patirties sunkiai konkuruoja dėl darbo vietų.
Be to, beveik visi naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai įvardijo dar vieną tą pačią priežastį – kad mokyklose nėra organizuojamas praktinis profesinis švietimas.
Darbdaviai nepriima moksleivių bent trumpam padirbėti, kadangi nepilnamečių darbinimas turi itin griežtų ribojimų, o tai darbdaviams kelia daug rizikų.
Todėl jaunuoliai baigia mokyklą be jokios realios darbo patirties, nežino, ką nori veikti.
O dar sunkiau yra jaunuoliams regionuose, kur yra per mažai profesinio rengimo, sunkiau įgyti paklausią profesiją ar darbą, o dėl mažų tėvų pajamų jaunuoliai turi ribotas galimybes mokytis didesniame mieste.
Jei jaunimas nedirba, reiškia, gerai gyvena
Darbdavių konfederacijos prezidentė paminėjo, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimo nedarbas yra gana didelis.
Pasak jos, tai rodo, kad tikrai gerai gyvename, jei jaunimas gali leisti sau nedirbti, pagyventi iš išmokų ar išlaikomiems tėvų. Nes, jei trūktų pinigų, dirbti tektų.
A. Maldutytės teigimu, būna atvejų, kai jaunuoliai, ypač baigę tam tikrus mokslus aukštosiose mokyklose, tikisi, kad diplomas iškart garantuoja aukštą atlygį, nors taip tikrai nėra.
„Reikalingi ir įgūdžiai, ir patirtis. Galų gale reikia matyti darbo rezultatą, kad galėtum suprasti, ar tikrai tas žmogus geba kurti vertę.
Jeigu jauni žmonės iš tikrųjų gali leisti sau nedirbti, kai jiems labai daug nemoka, tai labai džiugu, kad yra tokios galimybės pas jaunimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, darbdaviai visada labai laukia jaunuolių, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad žmonių nelabai daugėja – gimstamumas mažėja, visuomenė senėja.
Be to, jaunimas neretai mėgina investuoti, dirbti individualiai ar per įvairias platformas nuotoliu užsienyje, dėl to įprastuose darbuose jų gali būti mažiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
