Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai susiduria su spaudimu darbe, nes darbdaviai nori juos pakeisti jaunesniais darbuotojais.
Todėl dirbantys pensininkai dažnai yra spaudžiami išeiti „savo noru“, o darbdaviai dar ir vengia išmokėti jiems priklausančias išmokas.
Taigi, kokias realias garantijas turi pensinio amžiaus darbuotojai ir kada jiems priklauso išeitinė išmoka?
Vyresniais darbuotojais bando atsikratyti?
Ne visiems darbuotojams, pasiekusiems pensinį amžių, darbe sekasi išlikti be problemų.
Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Ona (vardas pakeistas) pasidalijo savo patirtimi, kai darbdavys pasiūlė savo noru išeiti iš darbo, tačiau atsisakė mokėti priklausančią išeitinę išmoką.
„Įmonėje dirbu daugiau kaip 15 metų. Man jau per 60, tačiau visada stengiausi, buvau atsakinga, niekada neturėjau jokių rimtų pastabų. Darbdavys buvo patenkintas mano darbu, bet pastaruoju metu viskas pasikeitė“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, darbe atsirado vis daugiau spaudimo.
„Vadovas pradėjo priekaištauti dėl smulkmenų, duoti vis sunkesnių užduočių, jausmas toks, lyg norėtų manęs atsikratyti. Pasiūliau išeiti gražiuoju, tikėjausi, kad bus sumokėta išeitinė. Bet man buvo pasakyta, kad jokia išeitinė nepriklausys“, – piktinosi Ona.
Ji neslėpė, kad nebežino kaip reikėtų elgtis, o tokia situacija labai slegia.
„Nebegaliu čia pasilikti, bet nenoriu palikti darbo tuščiomis rankomis. Žinau, kad išeitinė man priklauso, tačiau darbdavys nesutinka jos mokėti. Po tiek metų atiduoto laiko ir jėgų atrodo neteisinga išeiti be jokio užtikrinimo.
Iš pensijos išgyvenčiau, bet norisi dar padirbėti, kol sveikata leidžia. Juk žmogui reikia veiklos, o ir papildomos pajamos labai praverstų“, – dalijosi skaitytoja.
Moteris svarsto, kur kreiptis pagalbos, kad apgintų savo teises.
Pensininkams – kitokios garantijos
Teisininkė Evelina Kiznė pabrėžė, kad pensinio amžiaus darbuotojams taikomos kiek kitokios garantijos nei kitiems. Pavyzdžiui, kai toks darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo, tai gali būti laikoma svarbia priežastimi.
Tai reiškia, kad galima darbdavį ne tik įspėti likus mažiau laiko nei reikėtų įprastai, bet ir gauti išmokas.
„Turint svarbią priežastį, darbuotojas įspėja darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą vos prieš 5 darbo dienas, taip pat toks darbuotojas gali tikėtis ir išmokos – vieno arba dviejų vidutinių atlyginimų“, – nurodė E. Kiznė.
Visgi darbo sutartį dėl svarios priežasties gali nutraukti ne visi pensininkai. Teisininkė pabrėžia, kad tokią teisę turi tie darbuotojai, kurie yra sudarę neterminuotą darbo sutartį.
Jeigu su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, tuomet jis galės nutraukti darbo sutartį tik kitais pagrindais.
Be to, dėl svarbios priežasties nutraukti darbo sutarties negalima ir tada, kai darbuotojas išeina į išankstinę pensiją. Norint pasinaudoti šia garantija, būtina sulaukti „įprastinės“ pensijos.
Turi atitikti ir kitus kriterijus
E. Kiznė atkreipė dėmesį, kad tokiose situacijose svarbu ir tai, ar darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį, su kuriuo ir nori nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties.
„Jei darbuotojas įsidarbino jau būdamas senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, tuomet darbo sutartis gali būti nutraukiama tik kitais pagrindais“, – pabrėžė advokatė.
Teisininkė pabrėžia, kad nutraukiant darbo sutartį dėl svarbios priežasties, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Ji primena, kad kriterijus atitinkantys ir į išmoką pretenduojantys darbuotojai pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir konkrečią darbo sutarties nutraukimo priežastį.
„Jei reikia, darbuotojas turi pateikti įrodymus, jog svarbi priežastis egzistuoja. Tuomet darbuotojas įgyja teisę į išmoką“, – nurodė teisininkė.
E. Kiznė pastebėjo, kad taip pat dažnai žmonėms kyla klausimų apie ilgalaikio darbo išmoką. Teisininkė dalijasi, kad žmonės neretai teiraujasi ar ji priklauso pensinio amžiaus žmogui, kuris iš darbo išeina savo noru. Ji pažymi, kad tokia išmoka mokama tik vienu atveju.
„Tokia išmoka mokama tik vienu atveju – jei darbo sutartį nutraukia darbdavys savo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Tad šiuo atveju savo noru išeinantis darbuotojas gali gauti tik 1 arba 2 vidutinius atlyginimus, jei atitinka visas įraše aptartas sąlygas“, – komentavo ji.
Negali atleisti dėl amžiaus
Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kad darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva vien dėl to, kad darbuotojas sulaukė pensinio amžiaus.
Dėl amžiaus darbuotoją atleisti galima tik tada, kai kai specialieji įstatymai numatyto tam tikras išimtis, pvz., dėl įstaigų vadovų kadencijų ir pan.
„Svarbu, jog visais atvejais darbo sutarties nutraukimas būtų pagrįstas objektyviomis ir realiai egzistuojančiomis priežastimis (pvz., dėl darbo organizavimo pakeitimų). Tuo tarpu nutraukus darbo sutartį vien dėl amžiaus, atleidimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, o situacija įvertinta kaip diskriminavimas dėl amžiaus“, – nurodė VDI.
Visgi jei darbdavys, nori nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva be darbuotojo kaltės, pvz., kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tapo pertekline, paprastai privalo įspėti darbuotoją prieš 1 mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus, – prieš 2 savaites.
Tiesa, anot VDI, šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai.
Todėl šiuos darbuotojus darbdavys privalo įspėti prieš 2 mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus, – prieš 4 savaites.
Darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 2 metai, įspėjimo terminai trigubinami ir jie turi būti įspėti prieš 3 mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus, – prieš 6 savaites.
Taip pat VDI primena, kad šiuo laikotarpiu darbdavys privalo ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą, t. y. siūlyti darbuotojui laisvą darbo vietą, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, o darbuotojas turi teisę sutikti arba nesutikti su siūlomomis kitomis pareigomis.
„Taigi darbdavys turi dėti pastangas, kad būtų tęsiami darbo santykiai su darbuotoju suteikdamas informaciją apie laisvas darbo pozicijas bei siūlydamas užimti kitą darbo vietą, jeigu laisvų darbo vietų įmonėje yra“, – komentavo inspekcija.
Inspekcija pažymi, kad kai atleidžiama tik dalis perteklines funkcijas atliekančių darbuotojų, darbdavys kartu su darbo taryba ar profsąjunga nustato atrankos kriterijus, o atranką vykdo komisija.
Pirmenybę likti dirbti turi: darbovietėje susižeidę ar susirgę profesine liga, daugiavaikiai ar vieni vaikus auginantys tėvai, turintys didesnį nei 10 m. stažą, tiems kuriems likę mažiau nei 3 m. iki pensijos, turintys tokią teisę pagal kolektyvinę sutartį ar einantys darbuotojų atstovų pareigas.
Tiesa, ši pirmenybė taikoma tik jei darbuotojų kvalifikacija yra lygiavertė.
VDI primenam, jog atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, DK nenumato skirtingų išeitinių išmokų dydžių su darbuotojo amžiumi.
„Išeitinės išmokos dydis priklauso išimtinai nuo darbuotojo darbo stažo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbuotojas yra išdirbęs 1 metus ar ilgiau, mokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu dirba trumpiau nei 1 metus – pusės mėnesio.
Taip pat, išdirbus ilgiau nei 5 metus, darbuotojas turi teisę į ilgalaikio darbo išmoką“, – pabrėžė VDI.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
