Ekonomistai ginčijasi, kiek lietuvių tapo investuotojais: vieni mato dvigubą proveržį, tačiau, anot oponentų, atmetus indėlius, šis proveržis gerokai sumenktų.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Nepaisant milijardinių santaupų ir investicijų, skurstančiųjų dalis nemažėja. Kol turtingieji savo pinigus augina, daugiau nei pusė milijono lietuvių gyvena žemiau skurdo rizikos ribos ir per mėnesį gauna mažiau nei 700 eurų pajamų.
Per dešimtmetį nuo euro įvedimo, anot banko „Artea“ apklausos, vis daugiau lietuvių taupo ir investuoja. Investuojančiųjų dalis padvigubėjo ir pasiekė 35 proc., o netaupančių lietuvių liko tik 17 proc. – tai dvigubai mažiau nei prieš 10 metų.
„Labiausiai išaugo investavimo į vertybinius popierius populiarumas – šiandien į juos investuoja 7 kartus daugiau žmonių nei prieš dešimtmetį. Biržoje prekiaujamų fondų ir investicinių fondų populiarumas išaugo 3–4 kartus“, – pasakojo „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovė Dalia Kolmatsui.
Populiariausia tarp lietuvių investavimo ir taupymo priemonė išlieka indėliai – jų turi kas trečias gyventojas. Kas ketvirtas pinigus laiko investiciniuose fonduose, šiek tiek mažiau gyventojų turi vertybinių popierių ar biržoje prekiaujamų fondų vienetų. Tuo metu investicinio nekilnojamojo turto populiarumas mažėja – jį turintys nurodo 17 proc. lietuvių.
„Nekilnojamasis turtas visą dešimtmetį išliko panašiame lygyje, o gal net šiek tiek prarado populiarumą. Kas penktas lietuvis nekilnojamąjį turtą laiko investicine priemone“, – teigė D. Kolmatsui.
Pasakė daugiausia investavimu užsiimančiųjų amžių
Vis dėlto „Swedbank“ atstovė „Artea“ investavimo apklausą vadina pernelyg optimistine. Jos teigimu, atmetus indėlius, kurie labiau laikytini taupymo, o ne investavimo priemone, realiai investuojančių lietuvių lieka maždaug perpus mažiau.
„Apie 15 proc. klientų investuoja. Per 5 metus šis skaičius išaugo 8 kartus, tačiau vis dar yra labai mažas. Lietuvių investicijos sudaro apie 5 proc. BVP, o Švedijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose šis rodiklis siekia daugiau nei 20–50 proc. BVP“, – sakė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Daugiausia investuoja jaunesni nei 50 metų lietuviai.
„Didelę dalį pinigų laikome „po pagalve“, kojinėje ar pasyviai bankų sąskaitose ir šių pinigų neįdarbiname“, – teigė G. Ilekytė.
Nepaisant augančių lietuvių investicijų ir santaupų, skurdo lygis šalyje nemažėja.
Pernai žemiau skurdo rizikos ribos, kuri siekė 700 eurų mėnesio pajamas, gyveno 650 tūkst. lietuvių, arba 22,5 proc. šalies gyventojų.
Prieš šešerius metus prasidėjusi koronaviruso pandemija, tebesitęsiantis karas Ukrainoje ir juos lydėję finansiniai sukrėtimai pakoregavo lietuvių ilgalaikius finansinius planus. Dabar tik dešimtadalis gyventojų savo finansus planuoja dešimties metų ar ilgesniam laikotarpiui, o dauguma ateitį planuoja vos 2–5 metams į priekį.
Kita vertus, bankų sąskaitose ir indėliuose sukauptos 30 mlrd. eurų santaupos reiškia, kad net penktadalis lietuvių, netekę pajamų, galėtų metus gyventi vien iš santaupų nepablogindami savo gyvenimo būdo. Prieš dešimtmetį tai sau galėjo leisti perpus mažiau gyventojų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
