alga

Progos prisidėti prie savo savivaldybės skolų didinimo nepraleido ir Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas. Jis nuo liepos 1 dienos gauna 6 proc. didesnį atlyginimą (liepą, pavyzdžiui, gavo 4080 litų). Šios savivaldybės skola  – didžiulė. Net 21 milijonas litų. Vien A.Kopūsto vadovavimo rajonui laikais ji išaugo apie 11 milijonų. Bet meras nori nenori turėjo sutikti su algos pakėlimu.

Seimui išsprendus savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo problemą, kai kurie vietos politikai ieško būdų, kaip pakliūti į naują skandalą. Jie užsigeidė gauti algą už darbą savivaldybės taryboje. Seimas pakeitė vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį.

Įvertinusi kitų metų finansines galimybes, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo metus ilgiau nei planuota kariams mokėti sumažintą atlyginimą ir kompensacijas už maitinimą. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pernai priimtas sprendimas sumažinti karių savanorių atlyginimus liks galioti ir kitąmet. Iki kitų metų pabaigos planuojama pratęsti ir kompensacijų už maitinimą sumažinimą.

Abiturientai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus. Aukštojo mokslo reformatoriai po truputį stumia studentus ieškotis mokslų užsienyje. Tuo tarpu šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos. Į ją gali būti įveltas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) artimas Demokratinės politikos institutas.

Nors dirbančių žmonių šalyje katastrofiškai mažėja, Vyriausybė verčia juos dirbti už dyką. Pinigų iki šiol nesulaukia pernai per kiaulių gripo epidemiją viršvalandžius dirbę medikai. Neatsiskaitoma ir su policijos pareigūnais, saugančiais masinius renginius. Vienintelis atlygis už triūsą - valdžios pažadai.

Taip nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), birželio 7 d. nutartimi palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti pareigūnui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už papildomą darbo krūvį poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, kai bendra priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme numatytą 70 proc. pareiginės algos dydį.

Šimtai darbdavių, prispausti sunkumų, neria į krūmus palikdami savo darbuotojus likimo valiai. Šie negali nei įsidarbinti kitur, nei gauti išmokų. Valdžia pagaliau susiprato įstatymus keisti, kad dingus darbdaviui žmogus būtų “paleistas". Tačiau darbuotojų atstovai tvirtina, jog tuo žmonių problemos dar nesibaigia.

Ką galima Lietuvoje nuveikti per vieną mėnesį už 1 MGL (minimalųjį pragyvenimo lygį), kuris siekia 130 litų? Nieko. Tai tik piliečių skurdo ribą simbolizuojantis terminas. Kad skurdas akių nebebadytų, MGL pakeistas į humaniškesnį žodžių junginį BSI (bazinė socialinė išmoka). Tačiau BSI pinigine išraiška siekia lygiai tiek pat kaip MGL. 130 litų. Gyvenimo kokybė Lietuvoje vis prastėja. Ji net geriausiais ekonomikos laikais tarp ES valstybių buvo mažne blogiausia.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės teigimu, jos patarėjai ir sekretoriato politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai priemokų prie atlyginimo negauna. "Seimo Pirmininkės politinio pasitikėjimo komandoje dirbantiems tarnautojams nėra mokami jokie priedai prie atlyginimo, - sakė Seimo vadovės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Šalies valdžia piktinasi faktai, kai valstybinių įmonių vadovai net ir sunkmečiu gauna astronomines algas. LR Seimas ruošiasi pateikti siūlymą, kad valstybės įmonių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atlyginimai negalėtų viršyti šalies prezidento algos. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Prezidentės alga dabar, atskaičius mokesčius, yra 18,8 tūkst. Lt.

Lietuvio darbas Europos Sąjungoje yra vertinamas kone pigiausiai, rodo Lenkijos kompanijos „Sedlak&Sedlak“ atliktas tyrimas. Vieno darbininko išlaikymas pigiau kainuoja tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje, o mūsų šalis rikiuojasi 4 vietoje. Lietuvoje darbdaviui vieno darbuotojo išlaikymas per mėnesį kainuoja 921 eurą, teigia „Sedlak&Sedlak“ analitikai pasiremdami oficialiais „Eurostat“ duomenimis.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina Vyriausybėje suburtos darbo grupės siūlymą mažinti minimalų atlyginimą visiems 18 - 24 m. amžiaus pradedantiesiems darbuotojams. Esą visi jie neturi darbui reikalingos kvalifikacijos, patirties, dėl to šiuo būdu būtų sudarytos realesnės paskatos priimti jaunus žmones į darbą. LSS pastebi, kad toks siūlymas nepalankus akademiniam jaunimui ir atrodo labiau orientuotas tenkinti darbdavių poreikį turėti pigesnę darbo jėgą.

Žiniasklaidai paviešinus, kad kai kurių ministerijų aukšti pareigūnai gauna nemenkus priedus prie atlyginimo, Premjeras Andrius Kubilius sako, kad ateityje valstybės tarnautojai neturės kvalifikacijų ir išvis negaus priedų. Vyriausybės vadovas, paklaustas, kaip vertina tai, kad sunkmečiu dalinami priedai, teigė, kad jį stebina tai, jog žiniasklaida periodiškai prie šių klausimų grįžta.

Neatsakingas finansinių išteklių valdymas pirmiausia tenka mokesčių mokėtojams, kurie sumoka už visas politikų klaidas. Taip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, didėjanti valstybės skola yra mokesčių mokėtojų problema, nes nėra lėšų iš šalies, kuriomis ji galėtų būti padengta. „Ateičiai yra būtini teisės aktai, kurie biudžeto rengimo programą padarytų pakankamai aiškią. Tik teisiškai reglamentavus šį procesą žmonėms taps aiškus tikslus biudžeto rengimo planas.

Turbūt ne kartą jautėte, kad genetiškai paveldėtas grožis teikia įvairiapusės naudos, rašo „Business Insider“. Įgimtas grožis gelbsti meilės reikaluose, profesiniame gyvenime ir netgi skolinantis pinigų. Tad nenuostabu, kad gražūs žmonės yra labiau patenkinti gyvenimu. Savo naujoje knygoje „Grožis atsiperka: patrauklūs žmonės yra sėkmingi“ ekonomistas Danielis Mamemeshas ieško sąsajų tarp išvaizdos ir ekonominės sėkmės.

„Jeigu ne marijampoliečiai, Lietuva būtų patyrusi didžiulę tarptautinę gėdą, - sakė žymus mūsų šalies vargonininkas ir pianistas, Lietuvos muzikos akademijos lektorius, „Vasaros vargonų akademijos“ kursų iniciatorius ir meno vadovas Balys Vaitkus.

Artėjant rudenį numatytiems Seimo rinkimams opozicinės Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ deklaruoja gaunančios solidžią paramą iš paprastų gyventojų. Kitas partijas labiau remia įmonės, rašo „Vilniaus diena“. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš partijų gavo per šių metų antrą ketvirtį surinktų aukų iš fizinių ir juridinių asmenų ataskaitas. Per pastaruosius tris mėnesius 22 politinės jėgos surinko 2,75 mln. litų. Daugiausia aukų surinko konservatoriai.

Vilniuje naktį į ketvirtadienį iš pasažo „Pas Juozapą“ dingo banko „Snoras“ bankomatas. Vakar banko darbuotojai teigė nežinantys, kokia pinigų suma jame buvo. Tai, kad iš pasažo dingo ten stovėjęs bankomatas, pastebėjo viena pardavėja iš greta esančios parduotuvėlės. Apie vagystę ji pareigūnams pranešė vakar 8.40 val.