Šalyje kasmet išnagrinėjama apie 10 tūkst. darbo ginčų bylų, iš kurių maždaug 80 proc. yra susijusios su neišmokėtu darbo užmokesčiu, atskleidžia skolų išieškojimo bendrovė „Conlex“.
„Susiduriame su situacijomis, kai darbuotojams atlyginimai neišmokami nuo 3 mėnesių iki metų ar net ilgiau. Tokiais atvejais žmonės kreipiasi į Darbo ginčų komisiją (DGK), kuri per maždaug vieną mėnesį priima sprendimą. Tačiau praktikoje tai dažnai problemos neišsprendžia – net turėdami sprendimą, darbuotojai realių pinigų negauna“, – pasakoja „Conlex“ atstovė Elija Zamalaitytė.
Anot jos, tada lieka du keliai: jeigu įmonė yra veikianti ir turi turto – verta kreiptis į antstolius arba ieškoti alternatyvių sprendimų, pavyzdžiui, pasitelkti skolų išieškotojus.
Saugiklis yra, bet ar funkcionuoja?
Lietuvoje veikia Garantinis fondas – tai valstybės išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams, kai jų darbdavys tampa nemokus, pavyzdžiui, bankrutuoja.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovų teigimu, fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o įmokas į jį, nuo darbuotojams priskaičiuotų pajamų, moka darbdaviai.
Anot „Conlex“ atstovės, didžiausia problema, su kuria susiduria darbuotojai, yra ta, kad net ir mokėdami mokesčius į Garantinį fondą, jie negali realiai pasinaudoti jo teikiama apsauga – „moki mokesčius, tačiau algos vis tiek neatgauni“.
„Nors teoriškai Garantinis fondas turėtų užtikrinti neišmokėtų atlyginimų grąžinimą bankroto atveju, praktikoje pinigai dažnai taip ir nepasiekia darbuotojų. Taip nutinka todėl, kad bankroto procesai ne visada inicijuojami arba nėra administruojami – trūksta iniciatyvos ar ekonominio suinteresuotumo, todėl įmonės tiesiog išregistruojamos, o skolos faktiškai nurašomos“, – komentuoja E. Zamalaitytė.
Jos teigimu, tokioje situacijoje darbuotojas, kuris sąžiningai dirbo ir mokėjo mokesčius, lieka be jokios realios apsaugos.
VDI atstovai aiškina, kad Garantinis fondas nėra skirtas visiems darbo užmokesčio mokėjimo vėlavimo atvejams. Jo lėšos išmokamos tik tada, kai darbdaviui yra iškelta nemokumo byla ir jo turimo turto nepakanka atsiskaityti su darbuotojais.
Tuo metu, kai darbdavys vėluoja tinkamai ir laiku atsiskaityti su darbuotojais, tačiau jam dar nėra iškelta nemokumo byla, darbuotojai negali pasinaudoti Garantinio fondo apsauga. Tokiu atveju jie turi ginti savo teises kreipdamiesi į DGK dėl neišmokėtų sumų priteisimo, o darbdaviui nevykdant DGK ar teismo priimto sprendimo, darbuotojai turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo ir jiems priklausančių piniginių sumų išieškojimo.
„Situacija, kai darbuotojas moka mokesčius netiesiogiai per darbdavį, tačiau neatgauna atlyginimo, nereiškia, kad Garantinis fondas neveikia, tiesiog gali būti, kad nesusiklosto teisės aktuose numatytos sąlygos jam taikyti“, – komentuoja VDI atstovai.
Daugiausiai ginčų kyla dėl pinigų
VDI duomenimis, pernai metais buvo iškelta 72 proc. darbo ginčų dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Tuomet buvo gauta daugiau nei 16 tūkst. reikalavimų dėl pinigų išieškojimo.
O „Conlex“ atstovė tikina, kad bendrovėje fiksuojamos įvairios situacijos, kai žmonės, negavę atlyginimo, yra priversti imti kreditus tam, kad galėtų išgyventi.
Ji išskiria konkrečią situaciją su įmone „Indema“. Pasak pašnekovės, DGK praėjusių metų rugsėjį priėmė sprendimą darbuotojų naudai, tačiau po jo, darbuotojų teigimu, įmonė nesiėmė veiksmų atsiskaityti, nors veiklą vykdo.
Reikalavimai buvo perleisti skolų išieškojimo bendrovei ir šiuo metu vyksta išieškojimo veikla.
„Procesas apsunkintas tuo, kad įmonė ginčija DGK sprendimus, o teismo posėdžiai numatyti šių metų rugsėjį. Tai reiškia, kad realus atlyginimų susigrąžinimas gali užtrukti apie dvejus metus“, – aiškina E. Zamalaitytė.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su UAB „Indema“ administracija, buvo patikinta, kad įmonė nevengė ir nevengia atsiskaityti su darbuotojais bei įstatyme numatytas pareigas vykdo laiku ir tinkamai.
„Pateikta informacija yra klaidinanti ir prieštaringa. UAB „Indema“ praėjusių metų rudenį su keletu darbuotojų nutraukė darbo santykius dėl netinkamo pareigų vykdymo bandomuoju laikotarpiu. Taip pat keli ginčai su darbuotojais nagrinėjami jiems iš darbo išėjus savo noru“, – teigė įmonės atstovai.
Anot jų, įstatymas numato aiškią procedūrą, kuria gali pasinaudoti tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Šiuo atveju, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, darbuotojas kreipėsi į DGK su kurios sprendimu UAB „Indema“ įmonei nesutikus, ginčas persikėlė į teismą.
„Vyksta tolimesnis ginčo nagrinėjimas. Jokie vykdymo veiksmai negali būti vykdomi, nes nėra įsiteisėjusio Darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo“, – aiškina atstovai.
Jie pažymi, kad teismas, įvertinęs savo užimtumą, posėdį paskyrė šių metų rugsėjį, todėl bylos eiga ir proceso trukmė nuo įmonės nepriklauso.
Pernai Darbo ginčų komisijos, spręsdamos ginčus dėl darbo užmokesčio išieškojimo, didžiąją dalimi, kuri sudarė apie 33 proc., tokius reikalavimus tenkino arba tenkino iš dalies, apie 26 proc. išsprendė patvirtindamos taikos sutartį, o maždaug 15 proc. atmetė.
Tuo metu 14 proc. sudarė atvejai, kai ieškovai atsisakė pareikšto reikalavimo iki DGK posėdžio ar jo metu, o maždaug 5 proc. atvejų DGK atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino.
VDI atstovai pažymi, kad DGK priteisia ne tik nesumokėtą darbo užmokestį ar kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet tuo pačiu gali priteisti ir delspinigius ar netesybas, kurie Darbo kodekse yra numatyti kaip sankcija darbdaviui už pareigos laiku atsiskaityti su darbuotoju nevykdymą.
