Plačiau apie tai, kokie pokyčiai dar laukia pensijų kaupime, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo pirmininko patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir Socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.
Prezidento siūlymas dėl anuitetų
Prezidentas sako, kad antrą pakopą reikia padaryti dar lankstesnę ir dabar privaloma panaikinti pensijų anuitetą. Dalyviai galėtų realiai sukauptus pinigus išsiimti ne kasmėnesinėmis išmokomis, o dažniau arba netgi visą sumą iš karto. Kaip vertinami tokie planai? Gal jūs galėtumėte plačiau apie planus papasakoti?
G. Černiauskas: Dėl planų, turbūt čia vis tiek prezidentūros yra iniciatyva, reikėtų autorių klausti, ko tikimasi. Aš gal nuo istorijos norėčiau pradėti. Diskusija dėl antros, trečios pakopų prasidėjo dar praeitame tūkstantmetyje. Kitaip sakant – sena istorija. Keletą metų buvo diskutuojama, tai buvo daugiau Pasaulio banko, kitų tarptautinių institucijų spaudimas tam tikras, kad reikia kažką daryti.
Lietuvos valdantieji gan skeptiškai žiūrėjo į tuos pasiūlymus. Kažkur antraisiais ar kuriais metais buvo priimtas tas sprendimas. Tai prieš gerus 20 metų. Buvo tikimasi, kad tai radikaliai pagerins situaciją Lietuvoje, kad, kai išeis į pensiją žmonės, žymiai geriau gyvens ir sukaupti pinigai paspartins investicijas Lietuvoje. Daug ir kitų gražių vilčių buvo. Praėjo 20 metų, deja, tos viltys ne visai pasiteisino.
Ne tik Lietuva tokį sprendimą priėmė, panaši tendencija vyko ir kitur. Čilė, kuri mus mokino, kaip klasikinis pavyzdys, kuriuo reikia sekti, pasirodė, kad nestebuklingai veikia. Dalis Europos valstybių atsisakė to projekto įgyvendinimo. Tai Lietuvos sprendimas įsigaliojęs šiais metais riboti pensijų plėtrą yra vienas iš tos bendros tendencijos išraiškų. Pagrindimas jos yra pakankamai racionalus.
Turbūt čia ne tik mūsų įstatymo dalykas, ne tik tai, kaip kartais bandoma parodyti, kad mūsų žmonės nemoka, nenori kaupti, nori viską išleisti, bet ir nepakankamas sistemos efektyvumas. Galime pažiūrėti į paprastą lietuvį, kuris lyg neišmano finansų, yra neapsišvietęs. Kur žmonės leidžia pinigus, iš kurių gali gyventi senatvėje?
Tai yra investicija į vaikus, būstą ir žemę. Pažiūrėjus, kas investavo prieš 20 metų į būstą, kiek kainavo tada ir kiek kainuoja dabar, pamatytumėm, kad grąža tos paprastos investicijos, kurią kiekvienas mes suprantame, yra aukštesnė. Kitaip sakant, kapitalizacija padidėjus labiau negu pasisekė užtikrinti pensijų fondams.
Kitaip sakant, bankai, kitos draudimo kompanijos, kurios atėjo į rinką ir žadėjo labai daug, bet ne visai ištesėjo. Tai yra jau struktūrinė problema, kurią suprato mūsų Vyriausybė, Seimas ir priėmė sprendimus. Dabar yra atviras klausimas, kaip toliau elgtis, ko siekti. Tų variantų yra pakankamai daug. Vieną jų jūs paminėjote – prezidentūros.
Kaip vertinamas prezidento siūlymas?
Kalbama, kad per mėnesį, po mėnesio, artimiausiu metu turėtų būti svarstomi pakeitimai, prezidento siūlymai ir nuomonės dėl anuiteto. Kaip jūs vertinate tai? Viena reforma dar tik nuo Naujų metų buvo įgyvendinta ir jau yra skubama prie kitų žingsnių.
B. Gruževskis: Žiūrėkite, aš iš principo įvertinu kritiškai ir pirmą reformą. Pritariu Gediminui, tikrai gal ne viskas buvo pagalvota ir pradžioje buvo nemažai klaidų, todėl nuo pradžių, kažkur 15–17 metų buvo pastoviai taisoma. Tai administraciniai kaštai buvo per dideli, galima sakyti tie fondai buvo išnaudojami nesąžiningai ir grąža buvo nepakankama.
Tai tikrai kritinių pastabų buvo. Vėliau po truputį sistema buvo taisoma. Kiekviena Vyriausybė tikrai reaguodavo į žmonių poreikius. Tai tikrai galima sakyti čia yra tie teigiami dalykai. Pats sprendimas – atrišti sistemą, tai leisti išardyti – buvo negeras ir visiškai nereikalingas, kadangi faktiškai kalbos nėra.
Dabar dalį pinigų žmonės atsiims, bet sistema buvo sugalvota ir Pasaulio banko siūloma kaip mechanizmas ateities apsaugai. Čia pinigai ne 1926 metams. Šitie pinigai 2035 metams ir toliau. Mes tai išardėme viduryje kelio, paprasčiausiai išleidome dalį išteklių. Žmonės paima ir tikrai visai neblogai naudoja.
Vėl pritariu Gediminui, kad tikrai lietuviai gal nemoka ir nepakankamai investuoja į kitus finansinius mechanizmus, į akcijas. Kaip jūs minėjote, tikrai labai atsiliekame. Pavyzdžiui, net latviai yra žymiai aktyvesni, net nekalbant apie estus. Reikėjo lanksčiau viską daryti, yra tikrai daug gerų mechanizmų įdėta į tą reformą, kad lengviau būtų pasiimti pinigus.
Žmonės jau buvo pririšti, buvo numatytas mechanizmas, atsirado verslo sritys, kurios buvo suinteresuotos palaikyti šitą sistemą. Ji atnešdavo tam tikrą pelną, faktiškai 8 proc. metinių nėra maži pinigai. Žinoma, turėtų būti daugiau. Vidutiniškai Lietuvoje fondai uždirba daugiau.
Pavyzdžiui, galėjome įspėti fondus, duoti du, tris metus pasiruošti, padidinti savo grąžą. Jeigu jiems nepasiseka, tada leisti žmonėms pasitraukti iš tų fondų. Buvo daug racionalesnių sprendimų, bet yra kaip yra. Dabar tai, ką siūlo prezidentas, yra dar paprasčiau, dar labiau siūloma atidaryti plačiau vartus, dar labiau suinteresuoti dalyvius.
Faktiškai jų buvo beveik pusantro milijono, daug žmonių. Tikrai buvo galima žymiai racionaliau visą tai padaryti. Gal bus diskusijų, mes išgirsime labiau pagrįstai, kodėl tai yra siūloma, bet realiai aš matau, kad siūlo dar plačiau atidaryti duris. Žinoma, dar labiau žmonės pasitrauks ir dar mažiau liks pinigų tam laikotarpiui, kai jų labiausiai pritruks.
Po 2035 metų, kai padėtis bus labiausiai įtempta, o sukaupta labai nemažai. Faktiškai, jeigu buvo normalus kaupimas, tai žmonės gali gauti ir po 100 eurų, ir daugiau kas mėnesį anuiteto pagalba. Tų žmonių, kurie gautų daugiau ateityje, būtų dar daugiau, kadangi atitinkamai padidėtų kaupimo laikotarpis. Aš tai vertinu kritiškai.
Kaip išlaikyti dar vis kaupiančiuosius?
Prezidentas sako, kad čia yra bandymai išlaikyti likusiuosius antroje pakopoje, nes dabar yra apie 1 milijonas kaupiančiųjų ir 6 milijardai eurų likusių pinigų. Jis sako, kad taip siektų išlaikyti juos. Kaip ir kokiomis priemonėmis būtų įmanoma juos išlaikyt? Ar juos reikia dabar išlaikyti?
B. Gruževskis: Aš manau, kad reikia tikslingai išlaikyti ir skatinti naudotis antra pakopa. Iš vienos pusės lyg bandoma atidaryti plačiau tas duris, o iš kitos – parodyti, kad tu nerizikuoji ir vis tiek būsi pinigų šeimininkas. Čia reikia elgtis labai atsargiai. Fondai turi investuoti, jeigu mes būsime pinigų šeimininkai, jie negalės rizikingai investuoti, kadangi bus tokia rizika. Reikia labai atsargiai.
Vis dėlto, verslas yra labai subtilus. Gaila, kad neprasidėjo diskusijos. Būtinai reikia, kad dalyvautų fondo atstovai, jog mechanizmai tikrai būtų ne tik socialiai saugūs ir naudingi, bet ir faktiškai pelningi. Tai yra reikalinga verslininkams, kurie bus suinteresuoti į tas sistemas. Jie gali irgi pasakyti „sorry“ ir tada grąžiname tuos pinigus.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
