Pagal naujus siūlymus, pirmus bedarbystės mėnesius nedarbo išmokos išaugtų, tačiau vėlesniais mėnesiais – mažėtų.
Vis tik įdomu tai, kad nedarbo išmokos daug labiau priklausytų nuo asmens pajamų – kuo didesnis buvo atlyginimas, tuo didesnė būtų ir išmoka.
Nedarbo išmokos taip pat didėtų ir mažiausių pajamų gavėjams, kadangi būtų didinama minimali išmoka.
Tokias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas registravo Vyriausybė kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), tačiau joms pritaria ne visi. Tad kas tiksliai keisis ir kas labiausiai nukentės?
Kiek didės ir kiek mažės nedarbo išmokos
Nedarbo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių.
Šiuo metu pastovioji dalis yra fiksuota suma, lygi 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), taigi šiemet siekia 241,54 euro (1038 eurai MMA x 23,27 proc.).
Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo vidutinio žmogaus atlyginimo ir per laiką mažėja:
- 1–3 mėn. mokama 38,79 proc. atlyginimo;
- 4–6 mėn. mokama 31,03 proc. atlyginimo;
- 7–9 mėn. mokama 23,27 proc. atlyginimo.
Tačiau visa tai siūloma keisti. Visų pirma, nedarbo išmokas norima labiau susieti su asmens pajamomis ir jo sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis.
Taigi pastoviąją išmokos dalį planuojama mažinti, o kintamąją (kuri priklauso nuo pajamų) – didinti.
Pastovioji dalis nuo 23,27 proc. MMA mažėtų iki 15 proc. MMA, taigi nuo 241,54 iki 155,7 euro (sumažėtų 85,84 euro).
Tačiau kintamoji išmokos dalis padidėtų taip:
- 1–3 mėn. nuo 38,79 proc. iki 45 proc. atlyginimo;
- 4–6 mėn. nuo 31,03 proc. iki 35 proc. atlyginimo;
- 7–9 mėn. nuo 23,27 proc. iki 25 proc. atlyginimo.
2025 m. patvirtintas vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydis siekia 2108,88 euro. Pokyčiams įsigaliojus, šį vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus kintamoji dalis išaugtų:
- 1–3 mėn. nuo 817,76 iki 949 eurų (padidėtų 131,24 euro);
- 4–6 mėn. nuo 654,60 iki 738,11 euro (padidėtų 83,51 euro);
- 7–9 mėn. nuo 490,78 iki 527,22 euro (padidėtų 36,44 euro).
Taigi bendrai nedarbo išmoka (įskaitant sumažėjusią pastoviąją ir padidėjusią kintamąją dalis) gaunant VDU pirmais 3 mėn. padidėtų 45,40 euro, 4–6 mėn. nedarbo išmoka sumažėtų 2,33 euro, o 7–9 mėn. ji sumažėtų net 49,40 euro.
Kokia būtų mažiausia ir didžiausia nedarbo išmoka
SADM primena, kad šiuo metu mažiausias nedarbo išmokos dydis yra susijęs su 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 euro.
Tačiau siūloma tai pakeisti ir mažiausią nedarbo išmoką sieti su 5 bazinės socialinės išmokos dydžiais (BSI).
2025 m. BSI yra 70 eurų, tad mažiausia galima nedarbo išmoka būtų 350 eurų (padidėtų 108,46 euro).
Anot ministerijos, keistųsi ir didžiausias nedarbo išmokos dydis, kuris šiuo metu yra 58,18 proc. kas ketvirtį atnaujinamo ir Valstybės duomenų agentūros skelbiamo VDU.
SADM atstovų aiškinimu, kadangi dabar maksimalūs nedarbo išmokų dydžiai keičiasi kas ketvirtį, tai sukuria papildomą administracinę naštą ir lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas.
Tad šią tvarką siūloma supaprastinti ir tiesiog įvesti 70 proc. VDU „lubas“. T. y., kad nedarbo išmoka negalėtų viršyti 70 proc. patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Tokiu atveju didžiausia nedarbo išmoka 2025 m. būtų 1476,22 euro (2108,88 x 70 proc.), o t. y. 125,16 euro daugiau, nei maksimali nedarbo išmoka 2025 m. II ketv.
Kitaip skaičiuos nedarbo draudimo stažą ir pajamas
Įstatymo projektu taip pat siūloma į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos asmuo gavo nedarbo išmokas.
O į draudžiamąsias pajamas (skaičiuojamas nedarbo išmokai gauti) neįskaičiuoti nedarbo išmokų.
Be to, priėmus įstatymo pataisas, teisę į nedarbo išmoką gautų tie, kurie dirbo bent 12 mėn. per paskutinius 24 mėn., o ne per paskutinius 30 mėn., kaip yra dabar.
Atitinkamai, apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos būtų skaičiuojamos iš 24, o ne 30 mėn. pajamų vidurkio.
Pasak SADM, bedarbis į pakartotinę nedarbo išmoką teisę į gytų tuomet, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos nedarbo draudimo stažas būtų bent 12 mėn.
„Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką.
Atsižvelgiant į pastarąjį pasiūlymą, siūloma atsisakyti 12 mėn. termino, kuriam praėjus buvo galima skirti nedarbo draudimo išmoką pakartotinai“, – dėstė ministerijos atstovai.
Pokyčiams nepritaria – bedarbių tik daugės?
Tame pačiame įstatymo projekte dar numatoma papildomais 4 mėn. pratęsti jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, jei jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą.
Anot SADM, tuo siekiama paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti.
Ministerijos aiškinimu, turėdami galimybę ilgiau gauti nedarbo išmoką vyresnio amžiaus žmonės bus paskatinti nesirinkti išankstinės senatvės pensijos, kadangi jos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą.
Jei Seimas pritars visiems šiems pakeitimams, jie įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė nurodė, kad teigiamai vertina siūlymus didinti pirmųjų nedarbo mėnesių išmokas.
Taip pat pritaria priešpensinio amžiaus darbuotojų apsaugos stiprinimui: „Tai – žingsnis teisinga kryptimi.“
Vis tik su šiais pokyčiais sutinka ne visi. Pvz., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, siūlomas įstatymo projektas nesprendžia esminės problemos – kad gaudami dideles nedarbo išmokas gyventojai net nesvarsto grįžti dirbti.
Anot instituto, priėmus Vyriausybės siūlomus pakeitimus, mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms nedarbo išmokos sumažėtų, o vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms nedarbo išmokos tik dar labiau augtų.
O tokiu atveju bedarbystė taptų dar patrauklesnė nei dabar: „Jei socialinės išmokos yra lygios arba beveik lygios potencialioms darbo pajamoms, įsitraukti į darbo rinką nėra stimulo. Galint gauti didesnes išmokas, paskatos įsidarbinti – slopinamos.“
LLRI specialistai pateikė pavyzdį, ką verčiau rinktųsi asmuo: ar likti darbe ir „į rankas“ gauti 965 eurus per mėnesį, ar išeiti iš darbo, gauti truputį mažiau – 760 eurų išmoką per mėnesį, tačiau nemokėti už transportą, turėti daug daugiau laisvo laiko ir pan.
Dėl to, pasak instituto atstovų, nedarbo išmokas reikėtų mažinti:
„Sumažinus bedarbių skaičių per pusę, valstybės biudžetas pasipildytų 396,2 mln. eurų, o žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių asmenų skaičius sumažėtų keliomis dešimtimis tūkstančių.“
