nedarbo išmoka

Sudėtinga situacija pernai vertė įmones stabdyti plėtrą, mažinti darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Specialistai vardija, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiavo, kad per 2023 m. 11 mėnesių buvo gauta 58 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Daugiau dirbančiųjų atleista apdirbamosios gamybos (+0,4 tūkst.) ir statybos (+0,2 tūkst.

Registruotas nedarbas Lietuvoje lapkritį siekė 8,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną darbo ieškojo 150,3 tūkst. asmenų – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad sezonas ir ekonominė situacija daro įtakos darbo rinkai, tačiau padėtis geresnė nei prognozuota. „Teigiama tendencija – mažiau kreipėsi naujų klientų.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Mažiausias ir didžiausias išmokas gaunančių vaikus auginančių tėvų nuo liepos laukia pokyčiai: keičiasi vaiko priežiūros, ligos ir nedarbo išmokų skyrimo tvarka.

Atėjus vasarai, gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą minutę. Kai kurie žmonės pramogauti ketina net sirgdami ir turėdami nedarbingumą – tikrą ar tariamą. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad už kelionės prie jūros nedarbingumo laikotarpiu iš žmonių gali būti atimta nedarbingumo išmoka. Vis dėlto panašu, kad gyventojams tai nė motais ir jie ieško būdų, kaip apgauti sistemą.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šiemet atleistųjų ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius išaugo. Mažiausia išmoka darbą praradusiems gyventojams siekia beveik 200 eurų, o didžiausia – viršija ir 1 tūkst. eurų. Tuo metu darbdaviai kalba apie užklupusius finansinius sunkumus ir žada, kad atleidimų gali būti dar daugiau. „Sodros“ duomenimis, šiemet kovą Lietuvoje nedarbo išmoką gavo 77,7 tūkst. žmonių. „Nuo metų pradžios šis skaičius padidėjo nežymiai – sausį buvo 77 tūkst. gavėjų.

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką. Bet velnias slypi detalėse.

Dalis minimalių ir maksimalių socialinio draudimo išmokų dydžių yra susieta su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Priklausomai nuo jo, įmokų dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį. Su kovu baigiasi pirmasis šių metų ketvirtis. O nuo balandžio prasidėjus antrajam metų ketvirčiui perskaičiuojami kai kurių išmokų dydžiai, kadangi VDU, pagal kurį jos skaičiuojamas, didėja nuo 1787,10 euro iki 1887,80 euro.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.