Darbdaviai skundžiasi, kad nedarbingumo laikotarpį simuliantai naudodami kaip papildomą laisvadienį švaisto visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigus. Kai kurie netgi sirgdami sugeba į socialinius tinklus kelti nuotraukas iš Egipto, Balio ar Tailando.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pusryčiai patiekti ant baseine plaukiojančio padėklo, aistringi bučiniai leidžiantis saulei, jūra, vakarėliai. Ne – tai ne tiesiog atostogos. Taip atrodo kai kurių lietuvių nedarbingumo laikotarpis, už kurį moka valstybė. Tokie neva sergantieji „Sodrai“ teisinasi esą Balyje, Tailande ar kitose egzotiškose šalyse ieško geresnių sveikatinimosi sąlygų.
„Vadovas kartu su kolege išvyko į Egiptą. Ir, matyt, to vizito metu įvyko tam tikras konfliktas, nesutarimas ir taip toliau, ir mes gavome skundą, kad darbuotoja turi nedarbingumo pažymėjimą prižiūrėti nepilnametį vaiką, tačiau yra Egipte“, – apie vieną atvejų pasakojo „Sodros“ atstovė Jonaistė Jusionytė.
Kam dirbti, jei galima pasiimti nedarbingumą ir, pavyzdžiui, prasitęsus ilgąjį savaitgalį tiesiog skrudintis saulėje, maudytis ežere. Tokių skundų dėl piktnaudžiavimo nedarbingumu ypač padaugėja vasarą. „Sodra“ jų gauna po keletą kasdien. Apsimetančius sergančiais skundžia visi, kas netingi – nuo darbdavių, kaimynų ir netgi šeimos narių.
„Asmuo išvyko dalyvauti sporto varžybose, nors turėjo būtent nedarbingumo pažymėjimą. Kitas variantas, kai darbdavys pranešė, kad jo darbuotojas nedarbingumo laikotarpiu važinėja tarnybiniu automobiliu ir žvejoja“, – vardijo J. Jusionytė.
Per metus „Sodra“ skaičiuoja sulaukianti per 1000 skundų dėl simuliavimo neva liga.
Tenka įkalbinėti likti namuose
Kad gautum nedarbingumą, turi atvykti į gydymo įstaigą, kur atliekami tyrimai bei apžiūra, kurios metu įvertinami simptomai, tad pacientui tą suvaidinti būtų sunku – sako medikė. Pasak Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės Jurgos Dūdienės, gydytojai savo pacientais pasitiki ir nustatyti ar žmogus meluoja – galių neturi.
„Mes esam gydytojai, ne ekstrasensai. Ir, iš tikrųjų, tą žmogų, kuris skundžiasi, tarkim, skausmu, įvertinti ar jam nugarą skauda, kokio lygio tai yra skausmas, na gana sunku yra“, – sakė gydytoja.
Medikė pastebi kitą kraštutinumą – pacientus tenka įkalbinėti, kad jie liktų namuose ir sveiktų. O atvejus, kai sveiki gyventojai prašytų išrašyti biuletenį skaičiuoja ant rankos pirštų.
Pernai į gydytojų konsultacinę komisiją „Sodra“, norėdama patikrinti asmens sveikatos būklę ir darbingumą, išsikvietė beveik 11 tūkstančių žmonių.
„Ta kontrolė yra pakankamai efektyvi, nes net 60 procentų nedarbingumo pažymėjimų buvo užbaigti iki komisijos posėdžio dienos“, – sakė J. Jusionytė.
Serga bene daugiausiai Europoje
2024-aisiais „Sodra“ nustatė beveik 600 atvejų, kai nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas neteisingai. Šiems neva ligoniams nebuvo išmokėta arti 76 tūkstančių eurų ligos išmokų. Visgi, pasak darbdavių konfederacijos, nedarbingumo išmokų sistemoje žiojėja skylė. mat lietuviai lyginant su kitomis Europos šalimis serga bene daugiausiai.
„Lyginam, pavyzdžiui, su mūsų kaimyne Lenkija, kur turbūt ir klimatas panašus, ir genetika turbūt nelabai smarkiai skiriasi, tai ten vidutiniškai žmonės 7-8 dienas serga per metus. Mes 26“, – teigė Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Sergančiais dažniausiai apsimeta nekvalifikuoti arba žemesnės kvalifikacijos darbuotojai. Labiausiai darbdavius neramina, ar visų mūsų mokami mokesčiai yra sąžiningai ir tvarkingai išnaudojami. Mat jeigu simuliuojančių darbuotojų dar labiau daugės, pasak darbdavių, gali tekti kelti mokesčius ar apriboti ligos dienų išdavimą.
Pernai „Sodra“ gyventojams ligos išmokų sumokėjo daugiau nei 500 milijonų eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
