Kaunietis Vidas naujienų portalo tv3.lt teiravosi dėl pasekmių nusprendus nepasirodyti darbe paskutines dienas prieš išėjimą.
Jis papasakojo, kad apie 6 metus išdirbo vienoje įmonėje ir „iki soties“ prisikentėjo savo darbdavio „kaprizų“.
„Kuo ilgiau ten dirbau, tuo blogiau viskas buvo. Visiškas nesiskaitymas su darbuotojais, žmogiškumo – nulis. Nuolatinis šokdinimas, priekaištavimas, savivertės smukdymas. Kai jo elgesys galiausiai peržengė visas ribas – pasiunčiau ir susikrovęs daiktus išėjau.
Bet dabar jis man pradėjo grasinti laiškais, kad, jei neatidirbsiu 20 ar kiek dienų, jis man nieko neišmokės, o aš jam dar žalą kažkokią atlyginti turėsiu. Bet ar iš tikrųjų aš privalau atidirbti? Nebegaliu kęsti ten daugiau nė minutės“, – skundėsi Vidas.
Kiek dienų reikia atidirbti išeinant iš darbo?
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), kiek dienų darbuotojas privalo atidirbti darbdaviui, priklauso nuo darbo sutarties pasibaigimo pagrindo.
„Pvz., jei darbuotojas darbo santykius nutraukia savo iniciatyva be svarbių priežasčių, jis turi įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Nebent darbdavys sutinka trumpinti įspėjimo laikotarpį arba iš viso jo netaikyti“, – aiškino inspekcija.
Vis tik bandomuoju laikotarpiu įspėjimo terminas yra trumpesnis – 3 darbo dienos.
O, jeigu darbuotojas ir darbdavys darbo santykius nutraukia šalių susitarimu, jie tarpusavyje susitaria, kiek dienų darbuotojas turės atidirbti.
VDI neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai darbo santykiams artėjant į pabaigą darbuotojai nusprendžia neateiti į darbą.
„VDI konsultaciniu telefonu sulaukia darbuotojų klausimų apie pasekmes, jeigu jie neatvyktų į darbą iki darbo santykių pabaigos.
Darbuotojai yra informuojami apie darbdavio teisę tokiais atvejais nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės“, – pasakojo atstovai.
Kada darbuotojas neteks išeitinės išmokos?
Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui:
- 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus;
- 2 mėnesių jo VDU dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei 1 metus.
Nutraukus darbo sutartį darbdavio valia, darbuotojui turi būti sumokėta ne mažesnė kaip 6 jo VDU išeitinė išmoka.
Vis tik VDI atkreipė dėmesį – jei darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbuotojas gali būti atleistas be įspėjimo.
O nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės, išeitinė išmoka nėra mokama: „Išmokamas tik darbo užmokestis, jeigu yra neišmokėtas, ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu tokių yra.“
Inspekcija tik pridūrė, kad prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės turi būti užfiksuotas darbo pareigų pažeidimas, o darbuotojui turi būti suteiktas protingas terminas pasiaiškinimui pateikti.
Kada priklauso ilgalaikio darbo išmoka
Ilgiau toje pačioje darbovietėje išdirbusiems darbuotojams priklauso dar ir ilgalaikio darbo išmoka, kurios dydis siekia 77,58 proc.:
- 1 vidutinės jūsų algos (jei išdirbote 5–10 metų);
- 2 vidutinių jūsų algų (jei išdirbote 10–20 metų);
- 3 vidutinių jūsų algų (jei išdirbote virš 20 metų).
„Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus Vyriausioji specialistė Jonaistė Jusionytė aiškino, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi tik tie, kurie atitinka visas šias sąlygas:
- yra atleidžiami darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės arba įmonės bankroto atveju;
- jų darbo santykiai su konkrečiu darbdaviu iki atleidimo iš darbo dienos nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus;
- per 3 mėn. po atleidimo su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties.
„Jeigu darbuotojo darbo santykiai nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus, tačiau jis už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo atleistas iš darbo dėl jo kaltės, jis neturi teisės į ilgalaikio darbo išmoką“, – pabrėžė J. Jusionytė.
Nusikels ir nedarbo išmokos skyrimas
„Sodra“ atstovė primena, kad netekęs darbo žmogus gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti bedarbio statusą.
O tuomet pateikti prašymą nedarbo išmokai gauti (tą galima padaryti tiek Užimtumo tarnyboje, tiek per asmeninę „Sodros“ paskyrą).
Pasak J. Jusionytės, užsiregistravus UŽT nereikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. O tiems, kurie per pastaruosius 30 mėn. išdirbo 12 mėn., yra mokama nedarbo išmoka. „Įprastai nedarbo išmoka pradedama mokėti nuo 8 po bedarbio statuso įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas atleidžiamas dėl jo kaltės.
Tokiu atveju išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėn. nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos“, – įspėjo pašnekovė.
Kada darbuotojas turės atlyginti žalą?
VDI teigimu, jeigu darbuotojas (ar darbdavys) savo darbo pareigų pažeidimu kitai sutarties šaliai padaro turtinę ar neturtinę žalą, jis privalo ją atlyginti.
Taigi, jei darbuotojas dėl savo kaltės padarė žalą darbdaviui, darbdavys, nustatęs žalos dydį, gali daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio rašytiniu darbdavio nurodymu.
Vis tik norėdamas išskaičiuoti pinigų iš darbuotojo algos darbdavys turi būti nustatęs darbuotojo darbo pareigų pažeidimą.
T. y., kad žala yra susijusi su darbo veikla ir buvo padaryta dėl darbuotojo kaltės, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, ir pan.
„Darbuotojo prievolė atlyginti padarytą visą turtinę žalą yra ribojama jo 3 VDU dydžiu, o žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo atlygintinos žalos riba yra ne daugiau kaip jo 6 VDU. Išskaitos dydis negali viršyti 1 mėn. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Jei darbdavys praleido 3 mėn. terminą išieškoti žalą arba nori, kad būtų išieškota didesnio dydžio išskaita, jis negali to daryti vienašališku nurodymu, o turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją“, – aiškino inspekcija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
