Įdarbinimo specialistai pamini, kad nuo liepos 1 d. nedarbo išmokos Lietuvoje dar labiau išaugs, o tai esą paskatins lietuvius rinktis išmokas vietoje darbo.
Tačiau ar tikrai išmokos bedarbiams yra tokios didelės, kad gyventojams labiau apsimoka nedirbti?
Nedarbo išmokos beveik prilygsta atlyginimui?
Kaip pasakoja įmonių grupės „Laista“ (jai priklauso laikino įdarbinimo įmonė „Retiva“) personalo vadovė Sandra Norvilienė, pastaruoju metu atrankose darbuotojai vis dažniau pamini, kad kol kas dirbti nenori, nes gauna gerą išmoką: „Jūsų siūloma alga tik vos didesnė“.
S. Norvilienė primena – jei žmogus netenka darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, jis gali gauti išmoką iki 9 mėn.
Pirmus 3 mėn. – apie 39 proc. buvusio atlyginimo, kitus 3 mėn. – apie 31 proc., o paskutinius 3 mėn. – 23 proc. ir dar visais atvejais pridedama 268 eurų fiksuota dalis.
Pašnekovė skaičiuoja – jei žmogus uždirbo vidutinį atlyginimą (apie 2 312 eurų prieš mokesčius), jis pirmus 3 mėn. gauna maždaug 1 213 eurų išmoką. Dirbdamas būtų gavęs apie 1 434 eurus „į rankas“.
„Skirtumas – apie 220 eurų. Tačiau tau nereikia keltis 6 val. ryto, nereikia važiuoti į darbą, nereikia atsiskaityti vadovui. Jei dar vasara – gali sau ramiai leisti laiką. Žmonės tai mato. Ir skaičiuoja“, – sako S. Norvilienė.
Pasak jos, su minimaliąja mėnesine alga (MMA) situacija esą dar jautresnė.
2026 m. minimali alga – 1 153 eurai prieš mokesčius, taigi „į rankas“ t. y. apie 770–780 eurų.
„Nedarbo išmoka pirmus mėnesius – apie 690–720 eurų. Skirtumas – vos apie 60–80 eurų. Išeina, kad už maždaug 60 eurų skirtumą žmogus turi dirbti visą mėnesį, laikytis grafiko, važinėti į darbą ir dar netekti dalies socialinių kompensacijų“, – kalbėjo personalo vadovė.
Ji paminėjo, kad nuo liepos 1 d. sistema bus dar dosnesnė ir dirbti „taps dar patogiau“, nes pirmus 3 mėn. bus mokama 45 proc. buvusio atlyginimo.
„Jei žmogus nenori prarasti išmokos, bet nori papildomų pajamų, atsiranda paprasta pagunda – dirbti neoficialiai. Ar tikrai norime grįžti į „vokelių“ laikus?“ – pridūrė S. Norvilienė.
Skirtumas tarp išmokos ir algos – daug didesnis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neslepia – tai, kad nedarbo išmokos yra didelės, nėra nauja ar netikėta pozicija, išsakoma darbdavių atstovų.
Vis tik ji pabrėžia, kad nedarbo išmoka yra draudiminė išmoka, kuri priklauso nuo asmens gaunamų pajamų ir sumokėtų įmokų dydžio. O jos paskirtis – kompensuoti dėl nedarbo prarastas pajamas:
„Žmonės dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, todėl, netekę darbo, turi jaustis socialiai ir finansiškai saugūs.“
Be viso to, SADM pateikti skaičiavimai gerokai skiriasi nuo įdarbinimo įmonės teiginių.
Ministerija nurodė, kad uždirbant MMA (1 153 eurus prieš mokesčius) nedarbo išmoka pirmus 3 mėn. būtų lygi 715,55 euro. Taigi skirtumas tarp algos ir nedarbo išmokos jau pirmus 3 mėn. siektų 437 eurus, o ne 60–80 eurų.
4–6 mėn. nedarbo išmoka tokiu atveju būtų 626,08 euro, o paskutinius 3 mėn. – 536,620 euro.
Jei asmuo uždirbtų 2514,10 euro prieš mokesčius (vidutinis darbo užmokestis šalyje 2025 m. gale), pirmus 3 mėn. jo nedarbo išmoka būtų lygi 1243,52 euro. Taigi skirtumas tarp algos ir išmokos būtų netgi 1,3 tūkst. eurų.
4–6 mėn. nedarbo išmoka siektų 1048,43 euro, o paskutinius 3 mėn. – 853,33 euro.
Kaip keisis nedarbo išmokų dydis ir skaičiavimas?
SADM primena, kad nedarbo išmoką sudaro dvi dalys:
- pastovioji, kuri šiemet yra lygi 268,30 euro (23,27 proc. MMA);
- kintamoji, kuri priklauso nuo pastaruosius 30 mėn. turėtų pajamų.
Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad nedarbo išmokos dydžiui nemažą įtaką turi pastovioji, nuo asmens įmokų nepriklausanti dalis, buvo nuspręsta šią dalį sumažinti nuo 23,27 iki 15 proc. MMA.
Tuo metu kintamą nedarbo draudimo išmokos dalį buvo nutarta padidinti:
- 1–3 mėn. vietoje 38,79 proc. mokėti 45 proc. buvusio atlyginimo;
- 4–6 mėn. vietoje 31,03 proc. mokėti 35 proc. buvusio atlyginimo;
- 7–9 mėn. vietoje 23,27 proc. mokėti 25 proc. buvusio atlyginimo.
Pasak SADM, didesnė kintamoji dalis, kurią lemia buvęs atlyginimas, sušvelnins gyventojų finansinę padėtį pirmus 3 bedarbystės mėnesius, kadangi nebus tokio didelio šuolio nuo algos iki nedarbo išmokos.
Tačiau vėlesniais nedarbo draudimo išmoka bus mažinama kiek sparčiau nei dabar, taip sukuriant didesnę paskatą bedarbiams grįžti į darbo rinką.
Šie pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 d.
Nedarbo išmokų nemažins – štai kodėl
SADM atkreipė dėmesį, kad dauguma žmonių yra suinteresuoti įsidarbinti ir gauti deramą atlygį.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė nedarbo išmokos gavimo trukmė šiuo metu siekia 5 mėn. Tai rodo, kad didžioji dalis asmenų darbą susiranda dar neišnaudoję maksimalaus išmokos laikotarpio.
Vidutinis nedarbo išmokos dydis 2026 m. sausį buvo apie 680 eurų. Tik apie pusė bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų gauna nedarbo išmokas.
„Darbo netekimas žmonėms dažnai sukelia didelį stresą ir nerimą. Tai – ypač aktualu tiems, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, turi menkas santaupas ar augina vaikus. Todėl socialinio draudimo išmokos yra ne tik finansinė, bet ir socialinė apsauga, leidžianti žmogui stabiliai ieškoti naujo darbo.
Drastiškas nedarbo draudimo išmokų mažinimas ne tik silpnintų pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, bet ir skatintų darbuotojų pasitraukimą į šešėlinę darbo rinką. Tokie sprendimai didintų skurdo bei įsiskolinimų riziką“, – dėstė ministerija.
Remdamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis ji pažymėjo, kad 2024 m. net 59,5 proc. bedarbių gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o 35,4 proc. – žemiau absoliutaus skurdo ribos.
Maksimali nedarbo išmoka ir bedarbių skaičius
Užimtumo tarnyba nurodė, kad kovo 1 d. buvo registruota 163,7 tūkst. bedarbių, kas yra net 2,9 tūkst. (arba 1,7 proc.) mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Iš jų – 74 tūkst. bedarbių (45,2 proc.) gauna nedarbo išmoką.
Tuo metu „Sodros“ komunikacijos specialistė Skirmantė Ramoškaitė skaičiuoja, kad 2025 m. sausį iš viso buvo išmokėta 50,4 mln. eurų nedarbo išmokų.
Jos teigimu, nedarbo išmokų gavėjų 2023 m. sausį buvo 77 tūkst., 2024 m. sausį – 82,9 tūkst., o pernai sausį – 87,5 tūkst.
Pasak S. Ramoškaitės, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. maksimali galima nedarbo išmoka yra 1405,45 euro.
Ji pridūrė – jei žmogus gauna valstybinę pensiją, rentą buvusiam sportininkui, kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniam darbuotojui, ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos bei profesinės reabilitacijos, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, tuomet bus išmokama tik ta nedarbo išmokos dalis, kuri viršija šių visų pensijų ar išmokų sumą.
O nuo dirbančiųjų algų puse nuskaitomų mokesčiams turbūt irgi pamiršot?
Tai gal davai nebenurašykit pusės atlyginimo mokesčiams ir atsisakom nedarbo išmokų?
Slabo?
Aš sutikčiau.
