Su tuo susidūrė lietuvis Linas (vardas – pakeistas), kuris šiuo metu dirba Lenkijos logistikos įmonėje, tačiau jo pagrindinė gyvenamoji vieta vis dar yra Lietuva.
Vyras papasakojo, kad uždirba neblogai ir planavo nusipirkti Lietuvoje būstą, kad turėtų savus namus, į kuriuos galėtų grįžti. Vis tik lietuviškų bankų atsakymai jį nustebino.
„Turiu susitaupęs kiek daugiau, nei reikia pradiniam įnašui. Mano pajamos – nemažos ir stabilios. Bet būsto paskolos bankai man nesuteikė. Kodėl? Nes mano pajamos – ne eurais, o zlotais.
Bet juk koks skirtumas? Nesuprantu. Pradinį įnašą galiu sumokėti ir eurais, ir paskolą eurais mokėti, jei taip reikia. Juk ne valiutuje turėtų būti esmė“, – piktinosi Linas.
Uždirbantiems ne eurus – jokių paskolų?
„Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis pripažino, kad šiuo metu bankas būsto paskolas suteikia klientams, kurių pajamos gaunamos eurais.
Jo aiškinimu, tokia tvarka taikoma siekiant sumažinti valiutos svyravimo riziką. Be to, paskolos Lietuvoje išduodamos eurais, todėl bankui svarbu, kad ir kliento pajamos būtų ta pačia valiuta.
D. Burdaitis pabrėžė – net jei asmuo pradinį įnašą sumoka eurais ir pasižada paskolą mokėti eurais, bankas paskolos vis vien negali suteikti, jei pajamos gaunamos kita valiuta.
Banko „Bigbank“ Marketingo skyriaus vadovė Greta Songinienė antrino, kad šiuo metu būsto paskolas finansuoja tik tiems, kurie darbo užmokestį gauna eurais į Lietuvoje esančią banko sąskaitą:
„Jei asmens pajamos gaunamos kita valiuta, tai tampa esmine kliūtimi gauti būsto paskolą.“
Ji pripažino, kad pasitaiko asmenų, kurie kreipiasi dėl būsto paskolos, nors jų pajamos yra kita valiuta. Tačiau, kaip pabrėžė pašnekovė, būsto paskolų suteikimo taisyklės šiuo klausimu yra griežtos ir išimtys nėra taikomos.
„Pagrindinė to priežastis – valiutų kursų svyravimo rizika, kuri tokių ilgalaikių įsipareigojimų, kaip būsto paskola, atveju gali reikšmingai ir neigiamai paveikti kliento mokumą ateityje“, – dėstė G. Songinienė.
Būsto paskola dirbant ne Lietuvoje
Tuo metu pats darbas užsienyje nėra kliūtis gauti būsto paskolą, patikino „Bigbank“ atstovė. Jos teigimu, svarbiausia – pajamų šaltinis, atlyginimo valiuta ir pinigų išmokėjimo tvarka.
Jei klientas dirba šalyje, kurios nacionalinė valiuta yra euras (pvz., Vokietijoje, Airijoje ar Ispanijoje), ir pajamas gauna eurais į Lietuvos banko sąskaitą, paskolos gavimo procesas vyksta sklandžiai.
„Jei šalyje nacionalinė valiuta – kita (pvz., Didžiojoje Britanijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose), finansavimą vis dar galima gauti, jei atitinkami papildomi kriterijai.
T. y. darbo sutartyje privalo būti aiškiai nurodytas atlyginimas eurais, o darbo vieta turi būti fiksuota Lietuvoje arba sutartyje turi būti oficialiai numatytas nuotolinis darbas iš Lietuvos“, – vardijo G. Songinienė.
Ji pabrėžė – jei šios sąlygos nėra išpildomos (pvz., asmuo gyvena ir dirba ne euro zonoje, o jo atlyginimas mokamas užsienio valiuta į užsienio banko sąskaitą), būsto paskolos bankas, deja, suteikti negali.
D. Burdaitis pritarė, kad asmuo, dirbantis užsienyje, gali gauti būsto paskolą Lietuvoje, tačiau tokiais atvejais bankai paprastai taiko kiek konservatyvesnį vertinimą.
„Taip yra todėl, kad skirtingose šalyse gali skirtis pragyvenimo kaštai ir pajamų struktūra, o grįžus gyventi į Lietuvą pajamų lygis gali keistis. Tokiais atvejais dažniausiai prašomas didesnis pradinis įnašas, taip pat vertinamas ilgesnis pajamų gavimo laikotarpis, paprastai – bent 12 mėnesių“, – dėstė „Citadele“ atstovas.
Kaip gauti būsto paskolą dirbant individualiai?
D. Burdaitis primena, kad prieš suteikdami paskolą bankai vertina kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus visą paskolos laikotarpį.
Jo aiškinimu, pajamos iš individualios veiklos gali būti vertinamos, jei jos gaunamos nuolat, deklaruojamos oficialiai ir pervedamos į banko sąskaitą.
Vis tik tokiu atveju paprastai „Citadele“ bankui reikia bent 12 mėnesių individualios veiklos pajamų istorijos, kad būtų galima įvertinti jų stabilumą ir tvarumą.
Palyginimui – dirbant pagal darbo sutartį į banką dėl būsto paskolos dažniausiai galima kreiptis turint bent 6 mėnesių darbo stažą.
„Svarbu pabrėžti, kad tiek dirbant pagal darbo sutartį, tiek vykdant individualią veiklą bankai vertina pajamas jau po sumokėtų mokesčių.
Todėl pats darbo pobūdis automatiškai nereiškia, kad paskola bus mažesnė – svarbiausia yra pajamų stabilumas ir tvarumas“, – akcentavo pašnekovas.
G. Songinienė antrino, kad individuali veikla tikrai nėra kliūtis gauti būsto paskolą. Tačiau, pasak jos, svarbu suprasti, kad šios pajamos natūraliai labiau svyruoja ir yra sunkiau prognozuojamos nei fiksuotas darbo užmokestis.
Todėl bankas turi atidžiau įsitikinti kliento pajamų stabilumu bei gebėjimu prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.
Anot pašnekovės, jei klientas dirba savarankiškai, jis turi būti vykdęs individualią veiklą ne trumpiau nei 6 mėnesius ir turi pateikti pateikti metinę pajamų deklaraciją už praėjusius metus ir pajamų–išlaidų žurnalą (arba pajamų ir išlaidų suvestinę).
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankas vertina ne bendras gautas pajamas, o vadinamąsias „grynąsias“ pajamas, t. y. atskaičiavus privalomus mokesčius, veiklos išlaidas ir kitus susijusius kaštus.
Būtent ši reali mėnesio pajamų suma yra naudojama apskaičiuoti maksimalų galimą paskolos dydį. Dažna situacija, kai asmens nurodomos lėšos skiriasi nuo tų, kurios lieka atskaičius visus mokesčius ir išlaidas“, – pastebi „Bigbank“ atstovė.
Kada bankai dėl būsto paskolų taiko išimtis?
G. Songinienė paminėjo – nors dirbant individualiai reikalaujamas ne trumpesnis nei 6 mėnesių veiklos stažas, kiekviena situacija vertinama lanksčiai ir individualiai.
Pasak jos, išimtys dažniausiai taikomos tuomet, kai matoma aiški veiklos tęstinumo logika.
„Tipinis pavyzdys, kai išimtis būna pritaikoma: klientas keitė tik veiklos formą (pvz., anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, o vėliau perėjo prie individualios veiklos pažymos), tačiau pats veiklos pobūdis, pajamų srautai ir klientų ratas išliko tie patys.
Tokiais atvejais galime skaičiuoti bendrą, nepertraukiamą veiklos stažą ir pajamų tėkmę, net jei formalus naujos veiklos formos laikotarpis yra trumpesnis nei standartiniai 6 mėnesiai“, – komentavo „Bigbank“ atstovė.
Tačiau, kaip pabrėžė D. Burdaitis, jei asmuo tik pradėjo vykdyti individualią veiklą ir neturi pakankamo pajamų gavimo laikotarpio, bankas dažniausiai negali įvertinti tokių pajamų tvarumo, todėl jos gali būti neįtraukiamos į paskolos vertinimą.
„Vis dėlto kiekviena situacija vertinama individualiai. Pvz., jei žmogus ilgą laiką dirbo toje pačioje srityje pagal darbo sutartį ir vėliau tą pačią veiklą tęsia savarankiškai, bankas gali vertinti platesnį kontekstą: kliento kredito istoriją, sukauptas santaupas, pradinio įnašo dydį ar kitus finansinius įsipareigojimus.
Taip pat paskolos sprendimą gali lemti ir kiti veiksniai, pvz., prasta kredito istorija, nereguliarios pajamos ar nepakankamai pagrįsti pajamų šaltiniai“, – aiškino pašnekovas.
