„Kataraktos diagnozė savaime dar nereiškia, kad žmogų būtina operuoti. Vertiname, kiek regėjimo pokyčiai trukdo jo kasdienybei. Pavyzdžiui, profesionaliam vairuotojui net palyginti nedidelis regėjimo pablogėjimas gali būti labai reikšmingas, o mažiau aktyviam žmogui ir prastesnis regėjimas kartais nesukelia didelių sunkumų. Todėl sprendimas dėl operacijos kiekvienu atveju yra individualus“, – aiškina gydytojas oftalmologas E. Žvykas.
Kodėl silpsta regėjimas ir ar galima sustabdyti kataraktą?
Akies viduje esantis lęšiukas praleidžia šviesą ir padeda sufokusuoti vaizdą tinklainėje. Jauname amžiuje jis yra skaidrus ir elastingas, todėl žmogus lengvai perkelia žvilgsnį nuo tolimo objekto prie arti esančio teksto. Bėgant metams lęšiukas palaipsniui kietėja, praranda gebėjimą keisti formą, o ilgainiui gali pradėti drumstėti. Dėl šių pokyčių iš pradžių tampa sunkiau sufokusuoti vaizdą, prireikia skaitymo akinių, o susiformavus kataraktai regėjimo kokybės nebepavyksta visiškai pagerinti net tinkamai parinktais akiniais.
„Pacientai dažnai klausia, ar galima ką nors padaryti, kad katarakta apskritai neišsivystytų. Svarbiausias jos rizikos veiksnys yra amžius, todėl visiškai sustabdyti natūralių lęšiuko pokyčių negalime. Tačiau reikšmės turi ir visą gyvenimą patiriamas ultravioletinių spindulių poveikis. Nuo jo akis saugoti svarbu pradėti dar jaunystėje, nes saulės daroma žala kaupiasi palaipsniui“, – pasakoja E. Žvykas.
Kataraktos išsivystymo riziką taip pat gali didinti rūkymas, cukrinis diabetas, didelė trumparegystė ir ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas. Todėl svarbu kontroliuoti gretutines ligas, rūpintis akių apsauga nuo saulės ir laikytis gydytojo rekomendacijų vartojant vaistus. Vis dėlto šios priemonės negarantuoja, kad kataraktos pavyks išvengti. O jau susiformavusio lęšiuko drumstumo nei akių lašai, nei maisto papildai negali patikimai pašalinti.
Katarakta gali pasireikšti netikėtais simptomais
Katarakta dažniausiai siejama su neryškiu matymu, tačiau pirmieji požymiai gali būti gerokai įvairesni. Žmogus gali pastebėti, kad spalvos tapo blankesnės, balti paviršiai atrodo gelsvi, o prieblandoje sunkiau atskirti aplinkos detales. Kitiems pirmiausia ima trukdyti ryški šviesa, aplink šviesos šaltinius matomi ratilai arba suprastėja kontrastų suvokimas. Kadangi pokyčiai dažnai vyksta lėtai, žmogus prie jų prisitaiko ir ilgą laiką nesupranta, kiek iš tiesų pablogėjo regėjimas.
Kataraktos simptomai priklauso ir nuo to, kurioje lęšiuko vietoje formuojasi drumstis. Branduolinės kataraktos atveju labiausiai kietėja ir drumstėja centrinė lęšiuko dalis, todėl paprastai blogėja matymas į tolį. Žievinė katarakta prasideda lęšiuko pakraščiuose, o drumstims artėjant prie centro gali stiprėti akinimas ir atsirasti ryškesnių regėjimo svyravimų. Užpakalinė pokapsulinė katarakta dažniau pasitaiko jaunesniems žmonėms, ypač sergantiems diabetu ar vartojantiems steroidinius vaistus.
„Užpakalinė pokapsulinė katarakta gali būti ypač klaidinanti. Kabinete tikrinant regėjimą žmogus kartais gana gerai perskaito lentelės raides, tačiau išėjęs į ryškią saulės šviesą mato gerokai prasčiau. Taip nutinka todėl, kad stiprioje šviesoje vyzdys susiaurėja, o centrinėje lęšiuko dalyje esanti drumstis pradeda labiau trukdyti šviesai patekti į akį. Tokiems pacientams taip pat gali būti itin sunku skaityti“, – aiškina oftalmologas.
Dar vienas mažiau žinomas kataraktos požymis – tariamai pagerėjęs matymas iš arti. Vystantis branduolinei kataraktai pakinta lęšiuko laužiamoji geba, todėl kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms staiga nebereikia anksčiau naudotų skaitymo akinių. Nors iš pradžių toks pokytis gali nudžiuginti, jis kartais rodo progresuojantį lęšiuko drumstėjimą. Įtarimą turėtų kelti ir dažnas akinių keitimas, kai nauja korekcija padeda tik trumpą laiką.
Kada būtina operacija?
Anksčiau buvo įprasta laukti, kol katarakta gerokai pažengs ir žmogus beveik nebematys. Tobulėjant chirurginėms technologijoms tokio laukimo dažniausiai nebereikia. Šiandien sprendžiant dėl operacijos vertinamas paciento regėjimo poreikis, atliekamos veiklos ir lęšiuko būklė. Jei dėl drumstumo tampa sunku dirbti, vairuoti, skaityti ar saugiai judėti, operacija gali būti rekomenduojama ir tada, kai regėjimo aštrumo rodikliai dar nėra labai prasti.
„Jeigu pacientas serga cukriniu diabetu, glaukoma ar geltonosios dėmės liga, mums labai svarbu matyti, kas vyksta akies viduje. Kai lęšiukas tampa toks drumstas, kad nebegalime tinkamai įvertinti tinklainės, operaciją kartais rekomenduojame anksčiau. Tokiu atveju jos tikslas yra ir sudaryti sąlygas toliau diagnozuoti bei gydyti kitas akių ligas“, – pabrėžia gydytojas.
Kataraktos operacijos metu sudrumstėjęs natūralus lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu. Dažniausiai taikomas fakoemulsifikacijos metodas – per nedidelį pjūvį ultragarsu susmulkinamas ir pašalinamas lęšiukas bei implantuojamas sulankstomas dirbtinis lęšis. Operacija paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą ir trunka apie 10–20 minučių.
Prieš procedūrą atliekami specialūs matavimai, padedantys parinkti tinkamą lęšio stiprumą. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre prieš kataraktos operaciją atliekamas išsamus akių ištyrimas, įvertinama lęšiuko būklė, regėjimo sutrikimo priežastys ir galimos gretutinės akių ligos. Pagal tyrimų rezultatus, paciento regėjimo poreikius bei kasdienius įpročius parenkamas tinkamiausias dirbtinis lęšis.
„Pacientai kartais mano, kad brangesnis kelių židinių lęšis visada yra geresnis pasirinkimas. Tačiau taip nėra. Vieno židinio lęšis gali užtikrinti labai gerą regėjimo kokybę pasirinktu atstumu, o sergant tam tikromis akių ligomis, pavyzdžiui, glaukoma, tai gali būti ypač svarbu. Todėl lęšį renkamės atsižvelgdami į žmogaus akių būklę ir jo poreikius, o ne vien į technologijos naujumą. Pacientams pageidaujantiems būti mažiau priklausomiems nuo skaitymo akinių, siūlomi kelių židinių arba išplėsto židinio dirbtiniai lęšiai. Koks lęšis tinkamiausias, sprendžiama individualiai pokalbio prieš operaciją metu“, – sako E. Žvykas.
Po sėkmingos operacijos dauguma pacientų regėjimo pagerėjimą pastebi gana greitai, tačiau galutiniam rezultatui įvertinti reikia laiko. Pirmosiomis dienomis regėjimas gali svyruoti, padidėja jautrumas šviesai ar svetimkūnio pojūtis. Po kelių savaičių paprastai stabilizuojasi ir regėjimo korekcija. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad kataraktos operacija nepašalina kitų akių ligų, todėl regėjimo pagerėjimas priklauso ir nuo bendros akių sveikatos būklės.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



