katarakta

Kasmet pasaulyje atliekama apie 20 milijonų kataraktos operacijų, tačiau apie šią ligą vis dar sklando nemažai klaidingų įsitikinimų. Vienas dažniausių – kad suprastėjęs regėjimas yra neišvengiama senėjimo dalis, su kuria tiesiog tenka susitaikyti. Iš tiesų katarakta, progresuojantis akies lęšiuko drumstėjimas, yra viena pagrindinių išvengiamo aklumo priežasčių pasaulyje, tačiau laiku diagnozuota ji gali būti sėkmingai gydoma.

Kasmet pasaulyje atliekama apie 20 milijonų kataraktos operacijų, tačiau apie šią ligą vis dar sklando nemažai klaidingų įsitikinimų. Vienas dažniausių – kad suprastėjęs regėjimas yra neišvengiama senėjimo dalis, su kuria tiesiog tenka susitaikyti. Iš tiesų katarakta, progresuojantis akies lęšiuko drumstėjimas, yra viena pagrindinių išvengiamo aklumo priežasčių pasaulyje, tačiau laiku diagnozuota ji gali būti sėkmingai gydoma.

Garsi aktorė Anne Hathaway atskleidė dešimtmetį slėptą sveikatos problemą. Jai galiausiai prireikė operacijos, nes aktorė nesuvokė, kokią įtaką ši problema jai darė tarp 30-ies ir 40-ies metų.  Anne Hathaway šiame amžiuje tapo tikru didžiųjų ekranų veidu. Nuo proveržio filme „Princesės dienoraštis“ iki „Ir velnias dėvi Prada“, ji sukūrė ne vieną ikoninį vaidmenį.

Regėjimo pokyčius daugelis linkę laikyti natūralia amžiaus dalimi, tačiau specialistai pabrėžia – ne visada tai tik senėjimo procesas. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas oftalmologas med. dr. Paulius Rudalevičius atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vaizdas tampa neryškus ar tarsi „miglotas“, yra katarakta – progresuojanti akies lęšiuko liga. Nors ji vystosi palaipsniui, ilgainiui gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.

Regėjimo suprastėjimas daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su paprastu sprendimu – naujais akiniais. Jei vaizdas liejasi, smulkios detalės tapo prasčiau įžiūrimos, tereikia įsigyti naujus kitokių dioptrijų akinius ir problema bus išspręsta. Vis dėlto akių ligų gydytojai įspėja – ne visais atvejais tai veikia. Anot Akių klinikos „Lirema“ oftalmologės Irmantės Glinskienės, katarakta – viena dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje.

„Pradėjau vengti vairuoti vakare, knygos raidės vis dažniau liejosi, turbūt reikia vėl keisti akinius“, – tokias frazes gydytojai dažnai išgirsta iš pacientų, kuriems diagnozuojama katarakta – akies lęšiuko drumstėjimas. Nemažai pacientų, net jausdami akivaizdžius simptomus, ilgą laiką nesikreipia dėl chirurginio gydymo, nors šis prieinamas.

„Lęšiuko senėjimas arba katarakta yra natūralus su amžėjimu susijęs procesas, dėl kurio suprastėja regėjimas ir kartu gyvenimo kokybė. Šiuolaikinėmis priemonėmis galime šį procesą sėkmingai sustabdyti“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Akių ligų skyriaus vedėja Jūratė Sveikatienė. Gydytoja oftalmologė pranešime spaudai paaiškino, kaip atliekama kataraktos operaciją, išsamiai papasakojo apie šiuolaikinių lęšiukų savybes ir paneigė mitus apie pooperacinį laikotarpį.

Kasmet vis daugiau vyresniojo amžiaus žmonių susiduria su regėjimo sutrikimais, kurių priežastis ‒ katarakta. Nors ši liga dažnai siejama su natūraliu senėjimo procesu, jos požymiai gali būti pastebimi daug anksčiau. Daugeliui pacientų sunku atpažinti pirmuosius simptomus, todėl liga ir prastėjantis matymas kartais progresuoja nepastebėtas.

Kasmet vis daugiau vyresniojo amžiaus žmonių susiduria su regėjimo sutrikimais, kurių priežastis ‒ katarakta. Nors ši liga dažnai siejama su natūraliu senėjimo procesu, jos požymiai gali būti pastebimi daug anksčiau. Daugeliui pacientų sunku atpažinti pirmuosius simptomus, todėl liga ir prastėjantis matymas kartais progresuoja nepastebėtas.

Lietuvoje daugiau kaip 600 tūkst. žmonių turi įvairių regėjimo sutrikimų ar akių ligų. Minint Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasa primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams kompensuojamos profilaktinės regėjimo patikros, gydymo, optinių priemonių ir vaistų išlaidos. Pirmiausia – profilaktika Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų.

Goldie Hawn 2025 m. „Oskarų“ apdovanojimų žiūrovus pribloškė po to, kai scenoje pranešė apie širdį veriančią sveikatos būklę. 79-erių metų „Oskaro“ laureatė, vedusi pristatymą kartu su Andrew Garfieldu, sustojo įpusėjusi savo kalbą, nes negalėjo perskaityti, kas buvo rodoma ant teleprompterio, rašo dailymail.co.uk. „Aš visiškai akla“ „Man taip pasisekė [kurti] filmus... ir juokinti žmones, – sakė Goldie.

Akyse plaukiojantys taškeliai, primenantys kirminus – tai mažos, regėjimo lauke matomos dėmelės. Jei staiga padaugėja plūduriuojančių taškelių ar žybsnių, tai gali būti pažeidimo ar ligos požymis. Tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis į akių specialistą. Šias mažas dėmeles galima pamatyti regėjimo lauke, ypač kai žiūrite į šviesią vietą (pvz.

Matymas lyg per rūką ne visada reiškia vien tik tai, kad mūsų akys pavargo – dėl to gali būti kalta katarakta, dažniausiai nusitaikanti į 60 metų ir vyresnius asmenis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas oftalmologas Vaidas Kilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kas lemia kataraktos išsivystymą, kokias simptomais ji pasireiškia bei kada reikalinga operacija. Katarakta – lęšiuko (akies dalies, atsakingos už vaizdo fokusavimą), drumstėjimas, prasidedantis su amžiumi.

Katarakta yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl netenkama regėjimo. Ši akių liga gali paveikti gyvenimo kokybę, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kataraktos išsivystymo priežastys gali būti įvairios – nuo senėjimo proceso ir genetinių veiksnių iki traumos, tam tikrų ligų bei ilgo laiko saulėje praleidimo be tinkamos akių apsaugos.

Katarakta – viena iš dažniausių regos problemų, kuri sprendžiama operuojant akis ir keičiant akių lęšiukus. Ligonių kasos primena, kad lęšiuko keitimo operacijos – tai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nemokamai atliekamos operacijos, kurių metu drumstas akies lęšiukas keičiamas dirbtiniu.

Tikimybė susirgti katarakta tik didės: operacija paprasta ir greita, tačiau atidėliojimas gali kainuoti regėjimą   Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmogus suserga katarakta – amžius. Vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, o kataraktos išsivystymo tikimybė didėja. Gydytojas oftalmologas Vaidas Kilius sako, kad šiais laikais kataraktos operacija – paprasta ir greita, tačiau atidėlioti vizito pas gydytoją nereikėtų, nes laukimas didina regėjimo suprastėjimo ar net regos netekimo riziką.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kokios paslaugos priklauso nemokamai turintiems regos sutrikimų ir siunčia svarbią žinią, kad akių lęšiukais operacijoms turi pasirūpinti ne pats pacientas, o gydymo įstaigos.  Valstybinė ligonių kasa socialiniuose tinkluose pasidalino sulaukianti vis daugiau užklausų kompensuoti akių lęšiukus, tačiau siunčia svarbią žinią, kas priklauso nemokamai asmenims, kuriems reikalingos kataraktos operacijos.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) vis dažniau sulaukia pacientų kreipimųsi su prašymais kompensuoti akių lęšiukų, kuriuos jie patys nusipirko vaistinėse, įsigijimo išlaidas. Ligonių kasų specialistai primena, kad visos kataraktos operacijos atlikimo sąnaudos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems.

Ligonių kasos apmoka akies lęšiuko keitimo (kataraktos) operacijas, įskaitant akies lęšiuką. Tačiau gydymo įstaigoje paprašė susimokėti už vaistus, naudojamus atliekant šią operaciją.

Skaičiuojama, kad kataraktos operacija yra dažniausiai atliekama operacija pasaulyje, kasmet grąžinanti gerą regėjimą milijonams pacientų. Tačiau nemaža dalis žmonių tiki įvairiais su katarakta susijusiais mitais ir vengia operuotis arba atvirkščiai, per daug riboja kasdienį gyvenimą po operacijos.

Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) turinčiose gydymo įstaigose pacientams visų pirma turi būti pasiūlyta nemokama akies lęšiuko operacija. Į jos kainą įskaičiuotas ir pats akies lęšiukas, primena ligonių kasos. Pajutus regėjimo sutrikimus, žmogui pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris patikrinęs regėjimą, parašys siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai. Gydytojas specialistas išsamiai  įvertinęs situaciją, skirs tyrimus bei gydymą.

Vos 23 savaičių gimusi Milana šiandien jau 14-metė panelė, tiesa, ją gyvenime lydi platus diagnozių sąrašas. Kaip pasakoja jos mama Natalija Bernatovič, iš medikų išgirsti žodžiai, jog dukra bus visiškai neįgali, paskatino kuo daugiau stengtis, o šiandien didžiausias jų noras – įsigyti elektrinę kėdutę, kuri padėtų Milanai pakilti į ketvirtą aukštą ir palengvintų jos tėvų kasdienybę.

Romaldas be savo žmonos Nijolės pagalbos negali atlikti net paprasčiausių darbų – vyras beveik nemato. Ilgai laukęs suplanuotos akių operacijos ir galimybės vėl aiškiai matyti, vyras vėl gyvena laukime. Dėl operacijos dieną ištikusio jaudulio Romaldui pakilo kraujo spaudimas ir jis išgirdo liūdną žinią – operacija nukeliama dar pusmečiui. Laidoje „Prieš srovę“ Romaldas pasakojo, kad regėjimas jam sutriko prieš dvejus metus.

Net ir nedideli sveikatos pokyčiai gali riboti žmogaus veiklą. Kad lengvi negalavimai netaptų sunkiais, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą. Australijos akių tyrimo centro duomenimis, sulaukus 40 metų, toliau kiekvienas amžiaus dešimtmetis aklumo bei silpnaregystės ir su amžiumi susijusių akių ligų riziką gali didinti tris kartus. Senėjant didėja visų ligų rizika, o katarakta, presbiopija, amžinė makulos (geltonosios dėmės) degeneracija dažniausiai pasireiškia tik vyresniems žmonėms.

 Katarakta – viena iš dažniausių regos netekimo priežasčių. Šią akių ligą galima gydyti tik chirurgiškai – atliekant kataraktos operaciją. Kataraktos gydymas, iš pirmo žvilgsnio, atrodo labai paprastai – operacijos metu pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas ir į jo vietą įdedamas dirbtinis lęšiukas. Tobulėjant intraokulinių lęšių ir akių chirurgijos technologijoms, kataraktos operacijos dažniausiai atliekamos be jokių komplikacijų ir geras paciento regėjimas atgaunamas iš karto po operacijos.

20 milijonų. Tiek kataraktos – aklumą sukeliančios ligos – operacijų pasaulyje atliekama per metus. Šiandien, spalio 13-ąją – Pasaulinę regėjimo dieną, puiki proga pasirūpinti artimiausiais žmonėmis, paskatinti ir paraginti pasitikrinti akis. Nors plačiau kalbėsime apie kataraktą, kviečiame atkreipti dėmesį ir į kitas akių ligas, vyresniame amžiuje galinčias nulemti aklumą: glaukomą, amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, net diabetą, kurio viena baisiausių komplikacijų – aklumas.

Dėl akių kataraktos kenčiantys pacientai yra ne tik kamuojami ligos, bet dar ir kankinami medikų. Specialius dirbtinius lęšiukus, kurie žmogui implantuojami atliekant akių kataraktos operaciją turi pirkti gydymo įstaigos. Tačiau pastarosios sergantiems parodo duris ir liepia lęšiukus įsigyti patiems už juos permokant net dešimt kartų brangiau. Nors kaip aiškina valstybinė ligonių kasa to nei poliklinikos, nei ligoninės neturi teisės daryti.

Geras regėjimas – gyvenimo būtinybė, o ne privilegija. Tačiau, bėgant metams, dažnas vyresnio amžiaus žmogus pajunta, kad jo matymas suprastėjo, akis lyg aptraukė rūkas, atsirado nemalonūs pojūčiai vairuojant tamsoje, jautrumas ryškiai šviesai. Tai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta – akies lęšiuko drumstis, kuri ir sukelia regėjimo problemų. Įprasta manyti, kad katarakta serga tik vyresnio amžiaus (60–70 metų) žmonės, tačiau pasitaiko ir įgimtos kataraktos atvejų.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Akių ligų skyrius yra virtęs konfliktų zona. Katarakta sergantieji, kelis mėnesius laukę regėjimą turinčios pagerinti operacijos, atėjus eilei išgirsta pasiūlymą susimokėti už dirbtinį akies lęšiuką arba kuriam laikui atidėti operaciją. Pritrūko nemokamų lęšiukų Ligoninė iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) negauna kompensuojamųjų akies lęšiukų. Todėl ligoniams tegali pasiūlyti patiems nusipirkti nuo 180 iki 550 litų kainuojančius implantus.