minimali mėnesinė alga

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jau šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje gali siekti apie 2,5 proc. Pasak jo, dar yra daug erdvės prekių pigimui, o taip pat šiais metais toliau sulauksime defliacinių mėnesių. „Tęsis tą pati tendencija, kurią matėme. (...) Metų pabaigoje ji (infliacija – ELTA) bus apie 2,5 proc. ir tam yra visi veiksniai. Matome, kad gamintojų kainų indeksas, Lietuvos parduodamos pramonės produkcijos kainos yra 8,5 proc.

Vyriausybei pritarus, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) būtų didinama iki 924 eurų, ekonomistas Justas Mundeikis teigia, kad tokia MMA yra per maža.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Trišalei tarybai penktadienį pasiekus bendrą susitarimą, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2024 metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų iki mokesčių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog tai yra pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kai tarybai pavyko pasiekti bendrą susitarimą.  Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.

Vyriausybės atstovams Trišalei tarybai pateikus siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo sausio didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, darbdaviai ir profsąjungos bendro sutarimo antradienį ir vėl nerado. Jų teigimu, susitarimą būtų buvę galima pasiekti, jei Lietuvos bankas savo pasiūlymą būtų pateikęs anksčiau – iki socialinių partnerių derybų.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų ES šalių minimalioji mėnesinė alga valstybės lygiu nustatoma atitinkamuose teisės aktuose. Nuo šių metų pradžios jie buvo pakeisti ir visose, išskyrus dvi, minimumas išaugo. Pagal šio dydžio algą Lietuvą aplenkė Vengrija. Nors minimumo skirtumai tarp ES valstybių mažėja, jie ir toliau išlieka gana reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir padidinta minimali alga (MMA) yra triskart mažesnė nei Liuksemburge, tačiau per du kartus didesnė nei Bulgarijoje.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo 88 eurais iki 730 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlyginis nuo kitų metų auga 0,54 euro – nuo 3,93 euro iki 4,47 euro. Išaugus MMA, nekvalifikuotą darbą darbą dirbantys gyventojai į rankas gaus daugiau pinigų. Išaugs ir kai kurios su minimumu susietos išmokos.