Minimali mėnesinė alga

Seimas antradienį imasi ateinančių metų valstybės biudžeto projekto, jame – europinius Mastrichto kriterijus viršijantis valdžios sektoriaus deficitas, pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, dėmesys gynybos finansavimui ir demografijos iššūkiams. Kitąmet biudžeto deficitas sudarys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Kitų metų biudžeto projektą parlamentui antradienį pristato finansų ministras Taurimas Valys.

Neseniai buvo minima diena už orų darbą. Orumas darbovietėje – visame pasaulyje aktuali problema. Lietuvoje garsiausiai skamba minimalios algos pakankamumo klausimas. Gyventojai skundžiasi, kad nebeįmanoma išgyventi iš minimalios algos, o tai kelia labai daug aršių diskusijų, nes atsirado ir kitaip manančių. Laidoje apie darbuotojų orumą diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys Raimondas Tamošauskas ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė.

Ekonomistų bei energetikos ekspertų vertinimu, nors kuro brangimas bei pasibaigusi PVM lengvata neišvengiamai kels paslaugų kainas, galutines sąskaitas labiausiai lems pastatų energinis efektyvumas, šilumos punktų išmanumas bei kasdieniai gyventojų įpročiai.  Vertindama ateinantį šildymo sezoną, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į tarptautinę situaciją bei praėjusios žiemos išbalansuotą rinką.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet tikriausiai bus didesnis nei 3 proc.  bendrojo vidaus produkto (BVP),  valdančiųjų demokratų parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, jog tai lėmė tvarių pajamų trūkumas.  „Esmė yra tvarių pajamų trūkumas padengiant augančius finansinius įsipareigojimus. Aš nežinau, ką Europos Komisija pasakys“, – BNS antradienį sakė politikas.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 proc., tačiau ekonomistai perspėja – vien augimo skaičių nepakanka. Pasak dalies analitikų, Lietuvai teks spręsti, kaip didinti darbo našumą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir išlaikyti atlyginimų augimą. Tad kas laukia gyventojų ateityje? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, dr. Evaldas Stankevičius.

Europos ir Lietuvos ekonominė ateitis priklausys nuo orų žiemą, nes senojo žemyno saugyklose trūksta dujų. Jei žiema bus šalta, dujų ir elektros kainos bus tokios aukštos, kad 2026-ųjų gale prekių ir paslaugų infliacija gali įsibėgėti iki 6-7 procentų. Gyventojų perkamoji galia augs lėčiau, nes infliacija priartės prie atlyginimų augimo tempų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ieva Kelmės popierinių puodelių fabrike dirba pakuotoja, uždirba 1200 eurų į rankas. Atlyginimu nesiskundžia.

Šiais laikais vien tai, kad žmogus gauna atlyginimą, dar visai negarantuoja, kad jis nebus laikomas skurstančiu. Naujausi duomenys rodo, kur šiuo metu brėžiama skurdo rizikos riba. Tačiau žemiau jos gali atsidurti net ir dirbantis žmogus.

Naujieji metai daliai gyventojų atneš ne tik didesnį atlyginimą, bet ir naujų galimybių sutaupyti ar gauti didesnes išmokas. Nuo 2027-ųjų didės minimali alga, vaikus auginantiems tėvams atsiras nauja mokestinė lengvata, kai kurioms moterims ilgės motinystės išmokų mokėjimo laikotarpis, o dirbantys keliose darbovietėse turės daugiau socialinių garantijų.

Rugsėjis daugeliui jaunuolių reiškia naują etapą – vieni pradeda ar tęsia studijas, kiti įsidarbina, išvyksta į užsienį ar dar tik sprendžia, ką veiks toliau. Planuojant savo ateitį, svarbu atkreipti dėmesį ir į naujai atsirandančias prievoles – kai kuriems jaunuoliams nuo rugsėjo reikės patiems pasirūpinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimu.

Vasara Europoje – atostogų metas, tačiau milijonai žmonių vis dar negali sau leisti bent savaitę išvykti iš namų. Vis dėlto žmonių, kuriems atostogos finansiškai neįperkamos, dalis reikšmingai sumažėjo. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. 27,5 proc. 16 metų ir vyresnių ES gyventojų negalėjo sau leisti vienos savaitės kasmetinių atostogų ne namuose. Palyginti, 2015 m. tokių žmonių buvo 35,2 proc., tad per dešimtmetį jų dalis sumažėjo 7,7 proc. punkto.

Minimalioji mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje jau yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) – pagal jos dydį mūsų šalis patenka į pirmąjį dešimtuką. Tačiau vien didesnis atlyginimas dar nereiškia, kad žmonės gyvena geriau. Specialistai aiškina, kad vertinant, kiek už minimalią algą iš tiesų galima nusipirkti, Lietuvos pozicija tampa kuklesnė, o spartus MMA augimas turi ne tik privalumų, bet ir kelia iššūkių verslui bei ekonomikai.

Minimali mėnesio alga (MMA) turėtų būti nustatoma dvišaliu susitarimu – darbdavių ir profesinių sąjungų kolektyvinėje sutartyje, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. „Minimali alga turėtų būti nustatoma pagal dvišalį susitarimą, tai yra darbdavių ir profesinių sąjungų kolektyvinėje sutartyje, kaip yra išsivysčiusiose Šiaurės šalyse“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje teigė ministrė.

Visą gyvenimą uždirbant didesnį atlyginimą, senatvėje galima tikėtis didesnės pensijos, tačiau skirtumai nėra tokie dideli, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. O ir gaunamos pensijos neretai sudaro ženkliai mažesnę dalį prieš tai gautų gyventojų pajamų. Tad kokios pensijos gali tikėtis gyventojai, uždirbantys minimalų, vidutinį ar didesnį nei vidutinį atlyginimą, pasidomėjo tv3.lt naujienų portalas.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad didesnė dalis statutinių tarnybų biudžeto galėtų būti skirta pareigūnų algoms, taip užtikrinant jų augimą. Pasak jo, įstaigos galėtų persižiūrėti, ar šiandien tikslingai leidžia pinigus infrastruktūrai arba, pavyzdžiui, automobilių parkui. „Galbūt tuos prioritetus reikėtų įstaigų ir institucijų viduje persidėlioti.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad laiko kitų metų valstybės biudžeto formavimui ministerija dar turi, o pagrindiniai darbai, pasak jo, prasidės rugpjūtį. „Kol kas šiandien tik pradeda viceministrė, kuri bus atsakinga už biudžeto formavimą, tik pradėjo darbus. Ačiū Dievui, kad užklausų gaunam, bet jos yra dar nuosaikios, laiko dar turim, vasara tik įpusėjus, pagrindiniai darbai prasidės jau rugpjūčio mėnesį“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė T. Valys.

Pagal infliaciją aplenkusi Latviją ir Estiją, Lietuva kopia į pirmaujančias gretas Europos Sąjungoje. Ekonomistai perspėja, kad rudenį sulaukti galime ir antros infliacijos bangos, ypač brangs maistas. Lietuviai piktinasi, kad valdžia nesuvaldo infliacijos ir skuba ruoštis artėjančiam brangymečiui – jau kaupia ir konservuoja maisto atsargas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuva – tarp infliacijos lyderių ir tikėtina, kad kainos augs bene sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir koks bus po truputį artėjantis šildymo sezonas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuva yra lyderė infliacijos srityje. Ar kainos Lietuvoje dar augs? Pajuokaujant galima pasakyti, kad mes esame daug kur lyderiai.

Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos metu dėmesys įprastai krypsta į abiturientų žinių patikrinimus ir jų rezultatus. Vis dėlto už to slypi ilgas pasirengimas sklandžiam proceso vykdymui. Dėl to pasidomėjome, kas už tai atsakingas ir kokį atlygį už darbą gauna VBE vykdytojai.

Vyriausybei ketinant trečiadienį priimti sprendimą dėl 2027 metų minimalios algos didinimo 8 proc. iki 1245 eurų, bet nedidinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), finansų ministras tai vadina racionaliu kompromisu. „Manau, kad klausimą (MMA didinimo – BNS) reikia pabaigti, uždaryti, tikrai kompromisas – 8 proc. – yra racionalus. NPD Lietuvoje dabar ir taip jau yra labai aukštas, nemanau, kad jį reiktų didinti“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Vis daugiau diskutuojama, ar dabartinė socialinės paramos sistema iš tikro padeda žmonėms sugrįžti į darbą, ar daliai jų tampa ilgalaike išeitimi. Nuo 2026 m. birželio 1 d. keisis dalis šios tvarkos – pokyčiai palies socialinės pašalpos gavėjus ir tai, kaip jie įtraukiami į darbą ar įvairias veiklas. Nors tikimasi, kad tai padės daugiau žmonių sugrįžti į darbo rinką, dalis ekspertų ir savivaldybių atstovų abejoja, ar pokyčiai veiks taip, kaip planuojama.

Nors atlyginimai Lietuvoje pastaraisiais metais augo beveik visiems, ne visų profesijų atstovai jį pajuto vienodai. „Sodros“ duomenys rodo, kad dalis darbuotojų ir toliau gauna itin mažą atlygį – net ir didėjant minimaliai mėnesinei algai (MMA). Paprasčiau tariant, vieniems algos leidžia gyventi vis geriau, o kitiems – vos padengti būtiniausias išlaidas. Ir, panašu, 2026 metais ši situacija iš esmės nesikeis.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje ir toliau sparčiai auga, o nuo 2026 metų jį dar labiau didins ir pakilusi minimalioji mėnesinė alga (MMA). Iš pirmo žvilgsnio tai gera žinia gyventojams, tačiau už optimistinių skaičių slepiasi vis daugiau nerimo – daliai verslų tai tampa rimtu išbandymu. Ekonomistai kalba apie silpstančią darbo rinką, o maitinimo ir grožio paslaugų atstovai atvirauja – spaudimas dėl algų jau pasiekė tam tikras ribas.

Trišalei tarybai priklausantys socialiniai partneriai kol kas neturi bendros pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) formulės keitimo, į ją įtraukiant perkamosios galios, darbo užmokesčio augimo ir produktyvumo kriterijus. Į diskusiją įsitraukę darbuotojų, darbdavių ir institucijų atstovai sutarė, kad prie klausimo reikės sugrįžti po platesnio aptarimo.

Latvijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimui nuo 2024-ųjų beveik 13 proc. – nuo 620 iki 700 eurų. Nuo šių metų MMA Latvijoje didėjo 24 procentais. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, pernai MMA buvo mokamas 16 proc. dirbančiųjų, o ši dalis buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. Tik mažiausią leistiną pagal Darbo kodeksą mėnesio darbo užmokestį 2022-aisiais įstengė mokėti 17,7 proc. privataus ir 11,4 proc. viešojo sektoriaus darbdavių.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jau šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje gali siekti apie 2,5 proc. Pasak jo, dar yra daug erdvės prekių pigimui, o taip pat šiais metais toliau sulauksime defliacinių mėnesių. „Tęsis tą pati tendencija, kurią matėme. (...) Metų pabaigoje ji (infliacija – ELTA) bus apie 2,5 proc. ir tam yra visi veiksniai. Matome, kad gamintojų kainų indeksas, Lietuvos parduodamos pramonės produkcijos kainos yra 8,5 proc.

Vyriausybei pritarus, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) būtų didinama iki 924 eurų, ekonomistas Justas Mundeikis teigia, kad tokia MMA yra per maža.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Trišalei tarybai penktadienį pasiekus bendrą susitarimą, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2024 metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų iki mokesčių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog tai yra pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kai tarybai pavyko pasiekti bendrą susitarimą.  Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų. Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai.

Vyriausybės atstovams Trišalei tarybai pateikus siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo sausio didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, darbdaviai ir profsąjungos bendro sutarimo antradienį ir vėl nerado. Jų teigimu, susitarimą būtų buvę galima pasiekti, jei Lietuvos bankas savo pasiūlymą būtų pateikęs anksčiau – iki socialinių partnerių derybų.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų ES šalių minimalioji mėnesinė alga valstybės lygiu nustatoma atitinkamuose teisės aktuose. Nuo šių metų pradžios jie buvo pakeisti ir visose, išskyrus dvi, minimumas išaugo. Pagal šio dydžio algą Lietuvą aplenkė Vengrija. Nors minimumo skirtumai tarp ES valstybių mažėja, jie ir toliau išlieka gana reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir padidinta minimali alga (MMA) yra triskart mažesnė nei Liuksemburge, tačiau per du kartus didesnė nei Bulgarijoje.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo 88 eurais iki 730 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlyginis nuo kitų metų auga 0,54 euro – nuo 3,93 euro iki 4,47 euro. Išaugus MMA, nekvalifikuotą darbą darbą dirbantys gyventojai į rankas gaus daugiau pinigų. Išaugs ir kai kurios su minimumu susietos išmokos.

Nuo sausio Lietuvoje didėja minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus mėnesinis atlyginis. Daliai gyventojų dėl to padidės atlyginimas į rankas ir kai kurios išmokos. Kita vertus, kai kurie turės mokėti daugiau įmokų „Sodrai“. Kaip jau skelbta 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlyginis nuo kitų metų auga 0,54 euro – nuo 3,93 euro iki 4,47 euro.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) kiltų iki 730 eurų. 88 eurais nuo dabartinio dydžio. Dėl to regionuose kyla nerimas – smulkieji verslininkai nežino, ar galės išlaikyti darbuotojus ar net išsilaikyti patys, praneša „Žinių radijas“. Radijo laidoje „Dienos klausimas“ laidos vedėjui Aurimui Peredniui regionų verslininkai taip pat minėjo, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti.

Socialinės atsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, o minimalų valandinį atlygį – nuo 3,93 euro (9,4 proc.) iki 4,3 euro. „Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios.

Darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovus vienijanti ir Vyriausybei išvadą teikianti Trišalė taryba neturi vieningo sprendimo, kiek reikėtų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Darbdavių atstovai siekė, kad minimumas bent artimiausią pusmetį didinamas nebūtų. Darbuotojų ir darbdavių atstovi laikėsi pozicijos, kad ji būtų didinama tiek, kiek buvo nuspręsta anksčiau. Neradus naujo sutarimo, taip ir bus. Dabar MMA Lietuvoje siekia 607 neatskaičius mokesčių.

Jungtinė Karalystė (JK) nuo ateinančių 2,2 proc. padidins minimalų atlyginimą, jis taps vienu didžiausių pasaulyje, skelbia „MarketWatch“. JK iždo kancleris Rishi Sunakas pranešė, jog vyresnių kaip 23 metų amžiaus darbuotojų valandos darbo atlygis didės nuo 8,72 iki 8,91 svaro sterlingų (iki 10,6 euro). Amžiaus riba sumažinta nuo 25 iki 23 metų. R. Sunakas pabrėžė, jog minimalų atlyginimą ketinama didinti ir jaunesniems darbuotojams.

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį. Tačiau ši tvarka turės būti pakeista priėmus naują ES direktyvą. Nustatant minimumą pagal ją, tektų atsižvelgti, kokia suma leidžia padoriai pragyventi. Lietuvos darbuotojų ir darbdavių atstovai į pasiūlytą direktyvą žiūri kritiškai. „Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst.

Lietuvoje tęsiasi diskusijos ar nereikėtų nustatyti taisyklės, kad jaunesniems darbuotojams būtų galima mokėti mažesnį minimumą nei kitiems darbuotojams. Antradienį apie tai diskutuota Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.

Dėl kitąmet numatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimo augs ne tik mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, bet ir kai kurie su jomis susiję mokesčiai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad MMA kėlimas iš dalies yra gyventojų apgaudinėjimas, rašo portalas lrt.lt. Asociacijos teigimu, pavyzdžiui, kartu su MMA didėjimu verslo liudijimai brangtų mažiausiai 66 eurais per metus. „Verslo liudijimo mokesčiai yra skaičiuojami nuo minimalios algos.

Trečiadienį prie Vyriausybės mušdami būgnus profesinių sąjungų atstovai reikalavo skubiai didinti minimalią mėnesinę algą. Šūksniais, kad vergovės ir nepagarbos nebenori, protestuotojai ir profesinės sąjungos spaudžia Vyriausybę ją kelti 30-čia eurų į rankas, tačiau ministras kalba apie trečdaliu mažesnę sumą. Tuo metu darbdaviai minimalios algos kol kas kelti išvis nenori ir prašo palaukti bent rinkimų pabaigos. „Orus darbas – kaip oras balione.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Europos Komisija pradėjo oficialias konsultacijas dėl minimalios algos nustatymo visose bendrijos šalyse. Ko galima tikėtis iš tokios priemonės, kaip ją vertina mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių atstovai? Sausio 14 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė pirmą etapą socialinių partnerių konsultacijų dėl galimų veiksmų sprendžiant iššūkius, susijusius su sąžininga minimalia mėnesine alga.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Nuo kitų metų pradžios turėtų keistis visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Pagal ją bus ne tik naujai skaičiuojamos pareiginės algos pastovioji ir kintamoji dalis, bet ir premijos, paskatinimai. Valdininkams bus galima gauti premiją, pvz., ir dėl Žolinės ar Visų šventųjų šventės ar bet kurio jubiliejaus.

Kaimyninės šalies valdančioji Teisės ir teisingumo partija žada per artimiausius kelerius metus Lenkijoje sukurti gerovės valstybę. Vienas iš tokios valstybės požymių – didesnės gyventojų pajamos. Jas didinti ketinama keliant minimalią algą. Praėjusią savaitę Lenkijos valdančioji partija Teisė ir teisingumas pristatė spalį vyksiančių rinkimų programą. Vienu iš svarbiausių jos punktų tapo minimalios algos didinimas.