Minimali mėnesinė alga

Gajus įsitikinimas, kad lietuviai į darbą eina net sirgdami, gali turėti svarbų pagrindą – gaunant išmokas už ligą, minimalų atlygį gaunantis darbuotojas rizikuoja nesukaupti būtino stažo pensijai. Sergantiems ir į darbą negalintiems į darbą eiti darbuotojams valstybė kompensuoja 80 proc. uždirbamos algos. Vis dėlto, jei serga minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantis darbuotojas, nukenčia jo darbo stažas.

Netrukus turėtų paaiškėtų, kiek nuo kitų metų pradžios didės minimumas. Tačiau siūlymas, kaip reikėtų jį didinti, kritikos sulaukia ne tik iš darbdavių. Darbuotojų nuomone, nesąžininga minimalią algą skaičiuoti pagal vidutinį darbo užmokestį. Taip esą nukentėtų mažesnių miestų gyventojai. Siekiama, jog už tokį patį darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas. Šią savaitę trišalė taryba, subūrusi vyriausybę, dalį darbdavių bei profesinių sąjungų atstovų, svarstys minimalios algos didinimą.

Beveik 60 tūkstančių šalies gyventojų nuo šių metų pradžios įgijo daugiau socialinių garantijų ir gali būti labiau užtikrinti dėl savo stažo senatvės pensijai, o taip pat ir kitų socialinio draudimo išmokų. Nuo metų pradžios įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas („grindys“) – kai darbdaviai yra įpareigoti už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jeigu mokamas mažesnis atlyginimas.

 Nuo sausio didėjant minimaliajai mėnesinei algai (MMA), Vyriausybė siūlo padidinti ir minimaliuosius pareiginės algos koeficientus kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams. Nuo 2018 metų sausio MMA sudarys 400 eurų (20 eurų daugiau nei dabar), tad pakeitimais siekiama, kad pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Kaip nurodo Vyriausybė, dėl MMA didėjimo 20 eurų kils maždaug 27 tūkst.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2018 metų bus didinama daugiau negu 10 eurų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Šiuo metu minimali alga yra 380 eurų. „Tikrai bus daugiau negu 10 eurų“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras, paklaustas, kiek Vyriausybė siūlys didinti MMA. S.Skvernelis negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai svarstoma didinti MMA.

Minimalios algos kėlimo klausimas gvildenamas jau visus metus. Profesinės sąjungos MMA nori didinti, darbdaviai ragina viską apmąstyti. Vyriausybė linkusi nuo kitų metų algą didinti. Tačiau pagrindinis galvose besisukantis klausimas – kiek? Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 380 Eur. Premjeras Saulius Skvernelis pasisakė, kad neabejoja, jog nuo 2018 metų sausio, minimali alga gali didėti. Kiek – paliekama nuspręsti Trišalės derybų metu.

Ne visą darbo laiką ir vienintelėje darbovietėje dirbančių žmonių „Sodros“ įmokas siūloma skaičiuoti ir mokėti nuo sumos, kuri nebūtų mažesnė už minimalią mėnesio algą (MMA), kuri dabar siekia 380 eurų. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti griežtesnę „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką daliai ne visu etatu dirbančių žmonių ir prie jos grįš rudenį.

Lietuva šiuo metu vidutiniu atlyginimu atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos. Pastarosios valdžiai ruošiantis didinti minimalų mėnesio atlyginimą, greitai galime atsilikti ir juo. TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad latviai šiuo metu svarsto daug rimtesnę mokestinę reformą nei pristatė mūsų Vyriausybė. Į Latviją reaguoti reiktų Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 29 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Latvijos vyriausybės ketvirtadienio posėdyje nusspręsta minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) 2017 metais didinti mažiau nei planuota - 10 eurų iki 380 eurų. Prieš ministrų kabineto posėdį taip sutarė valdančiosios koalicijos partijos. Premjeras Maris Kučinskis žiniasklaidai aiškino, jog toks sprendimas priimtas po pokalbių su darbdavių organizacijų vadovais, kurie laikosi nuostatos, jog reikšmingas MMA didinimas pakenktų verslui.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakartotinai primena, kad nuo liepos 1 d. pakilus minimaliai mėnesinei algai (MMA), padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Tad gyventojai, iki šiol kas mėnesį mokėję 31,50 euro PSD įmoką, pavyzdžiui, savarankiškai besidraudžiantys, dabar turi mokėti 34,20 euro, o mokėję 10,50 euro (tie, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, t. y. turintys 2 EDV arba mažesnes valdas) – 11,40 euro.

„Darbiečiai“ iš finansų ministrės nori išgirsti, ar kitų metų biudžete bus numatyta lėšų naujam minimalios algos (MMA) didinimui. Šiemet liepą ji padidinta iki 380 eurų. „Mes norėtume žinoti jau dabar, kad galėtume formuluoti rinkiminius pažadus ir apie savo nuostatas informuoti ministrę“, - BNS sakė Darbo partijos vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius – 101, valdininkai premijas gauna tik tada, jei kyla šalies ekonomika – tokią Lietuvą žada Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

Lietuvoje pernai spalį 19,2 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką. 325 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 212,1 tūkst., iš jų 127,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. 2014-ųjų spalį, kai MMA buvo 300 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,4 procento. Didesnį kaip 3 tūkst.

Šią savaitę Seimas ketina priimti 2016 m. biudžetą, kuris nubrėš gaires, kaip gyvensime kitąmet. Valdančiosios koalicijos partneriai, nekreipdami į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas, socdemus žada ir toliau spausti dėl reikšmingesnio minimalios algos didinimo. Tuo metu opozicija ragina prisiminti 2008 m. Lietuvą užklupusią krizę bei perspėja nesantys tikri, ar palaikys biudžetą balsavimo metu.

Viešojoje erdvėje užvirė sveikos diskusijos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) sulyginimo su minimalia mėnesine alga (MMA). Didžioji dalis pasisakiusių ekonomistų sutinka su mūsų pasiūlyta mintimi – NPD turi augti ir logiška jį būtų prilyginti MMA. Dalis žurnalistų, pavyzdžiui, Edmundas Jakilaitis, ėmė tam oponuoti sakydamas, kad biudžetas negaus lėšų, o Darbo partijai šis projektas lyg ir konkuruos su kitu – minimalios mėnesinės algos didinimu, nors abu projektai mūsų ir yra pasiūlyti.

Ketvirtadienį Seime pristatytas daug diskusijų tarp politikų, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

  Minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet reikia didinti, nes nuo 2017 metų to nebus galima padaryti dėl prastesnių ekonominių prognozių, tikina Seimo pirmininkė.   „Pažiūrėkime, kokioje padėtyje yra Lietuva, kokioje yra Lietuvos žmonės su minimalia alga, tas rodiklis jau daug pasako. Ir kitas momentas, kad 2017-2018 metais žvelgiant į ekonomines prognozes, mes tokių galimybių greičiausiai neturėsime.

Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, ekonomistai ir politikai tikina, kad tai geriausias šios vyriausybės sprendimas. Ekonomistas Gitanas Nausėda dar neseniai socialiniame tinkle rašė apie politikų nuoširdumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal neapmokestinamo pajamų dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

Nepaisant to, kad dabartinė valdančioji koalicija minimalią mėnesinė algą (MMA) Lietuvoje spėjo padidinti ne kartą, šiuo rodikliu vis dar atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Į šią statistiką baksnojantys „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ ketina spausti socdemus dėl smarkesnio MMA kėlimo. Tuo metu ekonomistai perspėja, jog didindami algas, artėjame prie pavojingos ribos. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dar iki kitų metų MMA Lietuvoje galima būtų padidinti 25 Eur.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė iš dalies pritartų jos savo pavaduotojo Algirdo Syso siūlymai didinti „Sodros“ įmokas mažesnę nei minimali mėnesinė alga gaunantiems darbuotojams. Pasak L.Graužinienės, ji pritartų tuo atveju, jei papildomai apmokestinami būtų dideles pajamas gaunančių įmonių vadovai. „Viena iš prevencinių priemonių, bet norėčiau pažymėti, kad reikėtų pasižiūrėti konkrečius atvejus ir išanalizuoti situacijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo liepos 1 dienos didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalųjį valandinį atlygį. Ši žinia džiugina mažiausias pajamas gaunančius asmenis, tačiau turi ir kitą medalio pusę – vien tik keliant MMA ir nedidinant neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) valdžia siekia surinkti daugiau mokesčių valstybei darbdavių sąskaita.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo liepos 1 dienos didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalųjį valandinį atlygį. „Didinimas yra ne politinis, o atsižvelgus į ekonominius rodiklius.

Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo šių metų liepos ketinama padidinti 25 eurais iki 325 eurų, o nuo kitų metų pradžios ji turėtų didėti dar 25 eurais iki 350 eurų, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Interviu LRT radijui antradienį A.Butkevičius teigė, jog tokie ketinimai yra aptarti su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, o šalies finansinė padėtis tam yra palanki. „Noriu pabrėžti, kad minimali mėnesinė alga taip pat bus didinima ir nuo ateinančių metų sausio 1 dienos.

 Žinių radijas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas priėmė sprendimą Trišalėje taryboje palaikyti Vyriausybės planus, jeigu nuo liepos bus siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, pramonės sektorius moka aukštesnius atlyginimus, todėl minimalaus darbo užmokesčio didėjimas problemų neturėtų sukelti.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio. Pasak naujienų portalo balsas.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Šiuo metu Vyriausybė atidžiai stebi, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai daro pastarųjų mėnesių geopolitinė padėtis, LRT radijui teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, tik rugsėjį bus aišku, ar nuo kitų metų ir kiek didės minimali mėnesinė alga (MMA). „Prognozes dėl ekonomikos augimo paskutiniu metu koreguoja ir bankuose dirbantys ekonomistai, ekspertai.

Pranašautos pasaulio pabaigos laikas lyg tai praėjo, tačiau paskaičius kai kuriuos komentarus, atrodo, kad Lietuvoje jis dar artėja, nes artinasi momentas, kuomet teks mokėti darbo užmokestį su padidintu MMA. Va tada tai jau prasidės pabaiga – taip ir panašiai prognozuoja LLRI ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašai. Beje, iš jų per daugelį metų dar nė karto neteko girdėti, kad darbo rinka kada nors būtų pasiruošusi pokyčiams, kurie naudingi dirbantiesiems.

Nuo 2013 metų sausio iki 1000 litų pakėlus minimalią mėnesinę algą (MMA) verslininkai siūlo didinti ir neapmokestinamąjį minimumą. Dėl to žmonės į rankas gautų daugiau pinigų, kuriuos galėtų panaudoti prekėms ir paslaugoms įsigyti. Paklaustas, kaip vertina tokius verslininkų siūlymus, premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį žurnalistams sakė, kad tai susiję su visa mokesčių sistemos peržiūra. ,,Bendra mokesčių sistema bus peržiūrėta.

Kitų metų šalies biudžetą Seimas ketina priimti gruodžio 20 d. Tai po antradienį vykusio valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo sakė paskirtasis Premjeras Algirdas Butkevičius. „Dėl biudžeto buvo sutarta geranoriškai, kad antrasis svarstymas įvyks gruodžio 18 d., priėmimas – gruodžio 20 d., ir jokių naujų pataisų nebus“, – žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Formuojama Seimo valdančioji koalicija pasiryžusi nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalėdų Senelio vaidmenį. Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (MMA), bet vis dar svarstoma, kiek ji didės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statistiniai duomenys rodo, kad verslo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis verslininkams nėra dėl ko.

Seimas, nepaisydamas aršaus ministro pirmininko, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus pasipriešinimo, pakeitė Darbo kodeksą ir nustatė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA), nesusitarus Trišalei tarybai, gali nustatyti pats. Projektui pritarė 76, prieš buvo 10, susilaikė 20 parlamentarų.

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, duodamas interviu Lietuvos radijui tvirtino, kad minimalios mėnesinės algos didinimas neatsiejamas nuo darbo santykių liberalizavimo. – Premjere, vakar Vyriausybė pasitarime sutarė, kad MMA galėtų didėti nuo kitų metų pradžios, jeigu Seimas priimtų darbo santykių liberalizavimo įstatymus.

Galimybių minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti iki 1000 litų ieškoti galima ir reikia, tačiau to turi būti siekiama iš anksto gerai viską apskaičiuojant, o ne pasisakymais žiniasklaidoje, mano Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Algis Čaplikas. Trišalę tarybą jis pavadino „spektakliu“. „Be abejo, aš, kaip politikas, sakau tūkstantis. Ar yra galimybės? Manau, kad taip. Reikia ieškoti. (...) Nedaromi tokie rimti sprendimai viešumoje su spektakliu, kuris vadinasi trišalė taryba.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujanti Birutė Vėsaitė kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos vyriausybės patvirtinto biudžeto skaičius. „Detaliai susipažinsiu kitą savaitę, tačiau sielvartą kelia užsispyrimas dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo tik 50 litų, kas realiai nesieks net infliacijos tempų. Investicijų mažinimas, kurį Andriaus Kubiliaus vyriausybė numatė, suduos smūgį verslui ir biudžetas vėl kai ko negaus“, - sakė B. Vėsaitė.

Seime vyko balsavimas dėl naujos rezoliucijos, pagal kurią buvo siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2012 metų sausio 1d. didinti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį iki 1000 litų. Už rezoliuciją balsavo 59  parlamentarai, prieš – 58, rezoliucija buvo priimta. Socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio nuomone, MMA didinimo nustatymą Vyriausybė nedovanotinai vėluoja, o numatytas padidinimas menku skaičiumi, iššaukia didžiulius prieštaravimus visų Trišalės tarybos pusių.

Nepavykus iškovoti, kad būtų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas jau nuo liepos, profesinės sąjungos ėmėsi piketų. Vakar Panevėžyje piketuotojų atsirado tik du, tačiau jie tikino jaučiantys, jog žmonės juos palaiko, tik nedrįsta viešai to daryti. Profesinės sąjungos kategoriškai prieštarauja minimalios mėnesinės algos didinimo atidėliojimui.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad pensijų atstatymo į prieškrizinį dydį ir Minimalios mėnesio algos (MMA) klausimas iš esmės išspręstas, o premjerui muistantis dėl konkrečių skaičių, analitikai įžvelgia politikavimus, o opozicija kyla atakon. Analitikas: politikams reikės apsispręsti Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas teigė daugiau problemų matąs atstatant pensijas į prieškrizinį dydį nei didinant MMA.

Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai preliminariai suderėjo nuo liepos 1-osios minimalią algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamąsias pajamas –  nuo 470 iki 530 litų. Jei tam pritars ir Vyriausybė, skurstančiųjų piniginės kas mėnesį pasipildys maždaug 120 litų. Artimiausias Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo, numatytas kitą savaitę, sausio 25-ąją.