Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai.
Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.
„Įtampos yra ryte, labai anksti reikia keltis, apžiūrėti, pasiruošti darbui, tiek susižiūrėti kelionės lapus, blaivumą pasitikrinti, inkasuojam pinigus“, – pasakoja vairuotojas-konduktorius Dalius.
Dalius pasakoja, kad šiuo metu autobuso vairuotojas be papildomų priedų uždirba nuo 900 iki 1000 eurų į rankas. Nors atlyginimas iš lėto kyla, vyras neslepia, kad būtų džiugu, jei alga būtų didesnė.
„Šiais metais atlyginimas pakilo 100–120 eurų, bet esmė, kad ir tos kainos nestovi vietoje, tiek statybinės medžiagos, jeigu nori remontą pasidaryti, tiek pagrindinis maisto krepšelis. <...> Visą laiką norisi daugiau“, – teigia Dalius.
„Sodra“ skelbė naujausius antrojo ketvirčio duomenis. Lietuvos gyventojų pajamos popieriuje per metus padidėjo kiek daugiau nei 12 procentų. Į rankas vidutiniškai žmogus šiuo laikotarpiu uždirbo 1230 eurų, arba grubiai 124 eurais daugiau nei prieš metus.
„Darbo užmokesčiui, augimui poveikį darė ir minimalios mėnesinės algos didinimas, valstybės tarnautojams pareiginės algos bazinio dydžio didinimas“, – teigė „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
Tik antrojo metų ketvirčio pabaigoje metinis atlyginimų augimas pasivijo metinę infliaciją, dėl to žmonių gyvenimas nepagerėjo. Tiesa, pasak ekonomistų, situacija dabar jau kitokia. Atlyginimai auga jau sparčiau nei kainos.
„Rugpjūčio mėnesį infliacija tiktai apie 6 procentai, vidutinio darbo užmokesčio augimas yra apie 12 procentų, atlyginimai šiuo metu auga dvigubai sparčiau nei kainos ir iki metų pabaigos mes matysime dar labiau išryškėjančią šią tendenciją. <...> Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir dabar atlyginimams augant sparčiau nei didėja kainos, gyventojų perkamoji galia dar nesugrįžo į 2022 metų pradžios lygį“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Sodros“ duomenimis, per metus pakilo atlyginimas 7 iš 10 gyventojų. Nors labiausiai, matuojant procentais, kilo mažiausi atlyginimai, atskirtis tarp mažiausių ir didžiausių atlyginimo padidėjo.
„Skaičiuojant į rankas, tiems, kurie pajamas gavo mažiausias, jiems per metus pajamos kilstelėjo vidutiniškai apie 70 eurų, o tie, kurie gauna didžiausias pajamas, jų pajamos galėjo kilstelėti 300 eurų“, – sako K. Zitikytė.
Neįskaičiuojant retų profesijų, tokių kaip teisėjo, vienais didžiausių atlyginimų Lietuvoje gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, jų atlyginimas popieriuje vidutiniškai siekia 4610 eurų, po jų rikiuojasi gydytojai specialistai (4096 Eur.), mokslinių tyrimų vadovai (3703 Eur.).
Greičiausiai atlyginimai augo statybos sektoriuje, kuris dėl stambių valstybės užsakymų antrąjį ketvirtį išgyveno aukso amžių, pajamos šiame sektoriuje augo 23 procentais.
Prastai sekėsi viešajam sektoriui, valstybės tarnautojams, kur atlyginimų augimas dvigubai lėtesnis. Labiausiai „Sodrai“ nerimą sukėlė apdirbamoji pramonė, baldų, medienos gamyba, kur sumažėjo dirbančiųjų.
„Daugiausiai apdraustųjų dirba apdirbamojoje gamyboje ir prekyboje, ir būtent šiuose dviejuose sektoriuose apdraustųjų sumažėjo“, – teigia K. Zitikytė.
Įtampa pramonėje, pasak ekonomistų, nemažėja, nors naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad realusis BVP Lietuvoje antrąjį ketvirtį augo. Lyginant su pirmuoju ketvirčiu pakilo beveik 3 procentais.
„Didėjimas, matoma, kad antro ketvirčio BVP augo ir tam buvo prielaidos augti, <...> didžiausią pozityvią įtaką turėjo apdirbamoji gamyba, taip pat statyba, prekybos, transporto ir maitinimo veikla“, – teigia Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad metų pabaigoje atlyginimų augimo situacija bus dar geresnė nei dabar. Esą metinis atlyginimų augimas 2023 m. pabaigoje gali viršyti 10 procentų, o metinė infliacija bus tris, o gal net keturis kartus mažesnė.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
