nerijus mačiulis

Seimui patvirtinus II pensijų pakopos reformą, jei jai pritars prezidentas, nuo Naujųjų metų 2 metus beveik 1,5 milijono kaupiančiųjų spręs, ką daryti – kaupti toliau ar atsiimti pinigus. Aiškėja, kad daug žmonių tai ketina padaryti, bet atsiėmę pinigus arba nežino, kur juos dėti, arba ketina išleisti trumpalaikėms gėrybėms.  Kaupimą nutraukti ketina vilnietis Dainius.

Ekonomistai prognozuoja, kad lietuviai iš antrosios pensijų pakopos gali atsiimti apie 4 milijardus eurų. Tiesa, nerimauja, kad žmonės pinigus tiesiog ištaškys – prisipirks buitinės technikos, baldų, egzotinių kelionių, susidės dantis ar pasidės pinigus į sąskaitas, kur jie nuvertės. O socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė ragina negąsdinti žmonių, palikti kaupiančiuosius ramybėje ir leisti jiems patiems apsispręsti – kaupti toliau ar atsiėmus pinigus išleisti savo reikmėms.

Lietuvos vaikinų iki 17 metų rinktinė pastarąją savaitę varžėsi Baltijos taurės turnyre Estijos sostinėje Taline. Lietuvos futbolininkai sužaidė trejas rungtynes, per jas surinko 3 taškus bei tarp keturių komandų užėmė trečią poziciją. Pasibaigus turnyrui rinktinės patirtį jame apibūdino vyriausiasis treneris Nerijus Mačiulis. „Rezultatas – tikrai ne tai, ko siekėme. Atvykome nusiteikę kovoti dėl pirmos vietos ir tam buvome pasiruošę.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtus mokesčių ir antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus. Šalies vadovo teigimu, abi reformos prisidės prie didesnio gynybos finansavimo ir socialinio teisingumo, penktadienį pranešė Prezidentūra. Kiek šie pakeitimai kainuos gyventojams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Lietuvos vaikinų U17 rinktinė pabaigė pasirodymą Taline vykusiame Baltijos taurės turnyre. Paskutinėse rungtynėse Nerijaus Mačiulio auklėtiniai rezultatyviose rungtynėse 4:5 (2:4) neprilygo Latvijos bendraamžių rinktinei ir iš viso per trejas rungtynes surinko 3 taškus. Priminsime, kad pirmoje dvikovoje Lietuvos ekipa 2:1 pranoko estus, o vėliau 1:3 nusileido Suomijos ekipai. Sekmadienio susitikimas prasidėjo uraganiniu tempu.

Lietuvos vaikinų U17 rinktinė penktadienio popietę pratęsė savo pasirodymą Estijoje vykstančiame Baltijos taurės turnyre. Antrosiose rungtynėse Nerijaus Mačiulio treniruojama rinktinė 1:3 (1:1) nusileido Suomijos bendraamžiams. Priminsime, kad pirmame susitikime lietuvaičiai 2:1 nugalėjo Estijos komandą, o turnyrą užbaigs sekmadienio rungtynėmis su Latvijos vienuolike.

Lietuvos vaikinų U17 rinktinė trečiadienį pergalingai pradėjo savo pasirodymą Estijoje vykstančiame Baltijos taurės turnyre. Pirmame susitikime Nerijaus Mačiulio auklėtiniai 2:1 (1:0) nugalėjo turnyro šeimininkus Estijos futbolininkus. Mūsiškiams turnyre dar liko dvikovos su Suomijos bei Latvijos komandomis. Kitose trečiadienio rungtynėse latviai 2:1 nugalėjo Suomijos rinktinę.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai perspėja dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Šią vasarą keliones suplanavę lietuviai mokės penktadaliu daugiau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad atostogų išvykų kaina per metus padidėjo 18 procentų. Tokias sąlygas visoje Europoje diktuoja rinka – žmonės keliauja vis dažniau, negaili pinigų. Tiesa, bendras prekių ir paslaugų kainų augimas, metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo. Pagrindinė priežastis – Donaldo Trumpo tarifų karai, dėl kurių degalų kainos Lietuvoje sugrįžo į praėjusių metų lygį.

Besitęsiant Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) deryboms dėl tarpusavio muitų taikymo, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad bus pasiektas ES palankesnis susitarimas ir JAV įves 20 proc. tarifus. „Mano manymu, labiausiai tikėtinas scenarijus yra, kad ES pavyks susitarti su JAV dėl mažesnių tarifų, mažesnių nei buvo paskelbti balandžio 2 d. – t.y. 20 procentų“, – pirmadienį  „Žinių radijuje“ teigė N. Mačiulis.

Ekonomistai skelbia, kad Vilnius – turtingiausias miestas Baltijos šalyse. Pralenkė Rygą ir Taliną. Negana to, pirmasis iš Baltijos šalių sostinių aplenkė Europos Sąjungos vidurkį. Vilniaus bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pernai buvo 9 procentais didesnis nei Taline, 36 procentais didesnis nei Rygoje ir 5 procentais viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Žmonės pastebi, kad miestas klesti, tačiau turtingiausiame mieste ir kainos didžiulės, todėl ekonomistai jį vadina ir brangiausiu.

Finansų ministerija siūlo dar vieną naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Mokesčio grindis siūlo savivaldybėms nusistatyti pačioms nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tačiau su tuo nesutinka Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai, kurie pirmam būstui siūlo nustatyti 100 tūkst. eurų grindis. Visgi jau trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl planuojamos NT mokesčių reformos.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.

Lietuvos vaikinų iki 16 metų rinktinė balandžio mėnesį pasinaudojo galimybe sužaisti rungtynes su Kroatijos, Slovėnijos ir Izraelio bendraamžių rinktinėmis. Pagal UEFA „Development“ turnyro nuostatus, visi rinktinės sudėtyje registruoti žaidėjai turi sužaisti nustatytą minučių skaičių, tad treneris Nerijus Mačiulis galėjo įvertinti visus į rinktinę pakviestus futbolininkus.

Kroatijoje šiandien finišavo keturių rinktinių turnyras, skirtas jauniesiems futbolininkas įgyti tarptautinių rungtynių patirties. Nerijaus Mačiulio treniruojama Lietuvos vaikinų iki 16 metų rinktinė šiame turnyre sužaidė prieš Kroatijos (1:1, pergalė po baudinių 5:4) ir Slovėnijos (0:5) bendraamžius, o šiandien metė iššūkį Izraelio bendraamžiams. Izraelio rinktinė pirmajame kėlinyje pelnė įvartį bei 54 minutę realizavo baudinį.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako nesistebintis sulėtėjusia  mėnesio infliacija balandį – anot jo, tai nebloga žinia vartotojams trumpuoju laikotarpiu, tačiau ją paskatinusi JAV muitų politika netrukus gali atsiliepti šalies ekonomikai. „Mėnesinė infliacija lėtėja (...), to buvo galima tikėtis“, – BNS sakė „Swedbank“ analitikas N. Mačiulis.

Lietuvos vaikinų iki 16 metų rinktinė penktadienio popietę pratęsė pasirodymą Kroatijoje vykstančiame UEFA „Development“ turnyre. Antrame turnyro susitikime Nerijaus Mačiulio treniruojama Lietuvos komanda 0:5 pralaimėjimo Slovėnijos bendraamžiams. Primename, kad pirmoje dvikovoje lietuviai po baudinių (pagrindinis laikas 1:1) įveikė pajėgią Kroatijos komandą, o pasirodymą baigs pirmadienį rungtynėmis su Izraelio komanda.

Lietuvos vaikinų iki 16 metų rinktinė šiandien sužaidė su UEFA „Development“ turnyro šeimininkais kroatais ir iškovojo pergalę. Samoboro stadione vykusioje dvikovoje kroatai turėjo nežymią žaidybinę iniciatyvą, tačiau Nerijaus Mačiulio treniruojama Lietuvos rinktinė demonstravo gerą gynybą ir neleido kroatams turėti daug progų. Mūsiškiai pirmavo po 36 minutę Eriko Tučinskio pelnyto įvarčio. Kroatijos rinktinei išlyginti rezultatą pavyko tik pačioje susitikimo pabaigoje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau trečią kartą šiais metais ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas – iki 2,25 procentų. Tad gyventojams, kurie turi pasiėmę vidutinę, 100 tūkstančių eurų būsto paskolą, mėnesinė įmoka sumažėja 20 eurų, o per metus asmuo sutaupys maždaug apie 250 eurų. Kai kurie gyventojai, turintys didesnes paskolas, džiūgauja, kad per metus sutaupys tūkstančius eurų.  24-erių vilnietis Simonas pernai birželį nusipirko būstą Šiaurės miestelyje.

Lietuvos vaikinų iki 16 metų rinktinė kitą savaitę varžysis UEFA „Development“ turnyre Kroatijoje. Nerijaus Mačiulio treniruojama rinktinė balandžio 19-ąją Kaune pradeda stovyklą, kurios metu keliaus į Kroatiją ir ten sužais trejas kontrolines rungtynes su kitų šalių bendraamžiais. Lietuvos varžovais bus šeimininkai kroatai, taip pat Slovėnijos ir Izraelio rinktinės. UEFA Development turnyruose svarbu tai, kad visi futbolininkai gautų panašų žaidybinį laiką ir įgytų tarptautinės patirties.

Amerikos prezidentas, sukėlęs tikrą sumaištį pasaulio rinkose netrukus po to to, kai įsigaliojo jo nauji muitai, paskelbė apie trijų mėnesių tarifų pauzę. Socialiniame tinkle D. Trumpas paskelbė, kad visiems, išskyrus Kiniją, tarifas mažėja iki bazinių 10 proc.

Šoką finansų rinkose sukėlę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai yra paremti archajišku požiūriu ir neturi jokio istorinio precedento, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.  „Jeigu jūs parašytumėte ChatGPT: „Nustatykite teisingą būdą apmokestinti importo tarifus, atsižvelgiant į užsienio prekybos deficitą su užsienio šalimis“ – jis pasiūlys būtent tokią formulę, kurią atsinešė D. Trumpas.

Nuo šeštadienio Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10 procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau šią savaitę. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nuo praėjusią savaitę paskelbtų Donaldo Trumpo tarifų pačios nukentės labiausiai, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Finansų rinkų reakcija – per dvi dienas nuo tarifų paskelbimo, akcijos nukrito tiek, kiek šiame amžiuje buvo nukritusios tik du kartus. Ekonominio neapibrėžtumo indeksas yra aukščiausias, koks yra buvęs nuo amžiaus pradžios, lygintina tik su COVID pandemija.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų laukia nesulaukia, kol galės savo sąskaitas bankuose papildyti antrojoje pensijų pakopoje sukauptais pinigais. Lietuvos ekonomistai primena, kad estai, gavę tokią galimybę, pakenkė savo ekonomikai – ne tik investavo pinigus į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, bet ir taškėsi pinigais kazino, pirko šaldytuvus ir televizorius.

Lietuvos vaikinų rinktinei nepavyko pakilti į Europos U17 čempionato atrankos A divizioną. Kazachstane vykusiame atrankos turnyre lietuviai trijų komandų turnyre užėmė antrą vietą, kurios nepakako norint pakilti aukštyn. Pirmose rungtynėse lietuviai 3:0 nugalėjo Sakartvelo bendraamžius, tačiau antroje dvikovoje 2:5 nusileido šeimininkams kazachams ir liko antri. „Antroji vieta grupėje – tai ne tas tikslas, kurio siekėme, pagrindinis tikslas buvo teigiamas rezultatas ir patekimas į A divizioną.

Lietuvoje toliau auga prekių ir paslaugų kainos. Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija priartėjo prie 4 procentų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pikas – infliacija turėtų greitėti. Akis pirkėjams bado kavos pupelių kainos, kurios per metus padvigubėjo. Pasak vieno prekybos tinklo, kavos Lietuvos gyventojai nuperka trečdaliu mažiau nei anksčiau.  Estų daina apie kavą jau greitai skambės didžiojoje Eurovizijos scenoje. Mėgstantiems kasdien pasimėgauti kava ekonomistai turi blogų žinių.

Lietuvos vaikinų U17 rinktinei nepavyko laimėti Kazachstane vykusio Europos vaikinų U17 čempionato atrankos B diviziono mini turnyro. Antroje ir paskutinėje savo dvikovoje Nerijaus Mačiulio auklėtiniai 2:5 (1:1) turėjo pripažinti turnyro šeimininkų kazachų pranašumą ir su trimis surinktais taškais grupėje tarp trijų komandų užėmė antrą vietą.

Lenkija svarsto sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki septynių valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonės darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Ekonomistai skaičiuoja, kad toks sprendimas Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų, maža to, brangtų prekės ir paslaugos.

Lietuvos vaikinų iki 17 metų rinktinė užtikrintu laimėjimu pradėjo pasirodymą Kazachstane vykstančiame Europos čempionato B diviziono atrankos turnyre. Pirmoje dvikovoje Nerijaus Mačiulio auklėtiniai net 3:0 (1:0) sutriuškino Sakartvelo ekipą ir iškovojo pirmą pergalę. Antroji ir lemiama dvikova su šeimininkais kazachais bus žaidžiama antradienio rytą. Tuo tarpu šiose rungtynėse lietuviai į priekį išsiveržė prieš pat pertrauką, kai tiksliai smūgiavo ir įvartį pelnė Dominykas Taučas.

Geopolitiniai neramumai, Donaldo Trumpo prekybiniai muitai ir besitęsiantis karas Ukrainoje lėmė ryškius pokyčius aukso rinkoje. Aukso kaina muša rekordus – pirmą kartą istorijoje uncija kainavo daugiau nei 3000 dolerių. Pasaulyje tvyrant įtampai, auksas tapo geidžiamesnis nei bet kada: prekybininkai sako, kad pardavimai šoko į aukštumas ir jau jaučiamas aukso trūkumas. 50 gramų sveriantis aukso luitas šiuo metu kainuoja maždaug 4,5 tūkstančio eurų.

Valstybei ieškant šaltinių didesniam gynybos finansavimui kalbėti apie dar vienos ministerijos steigimą yra nepriimtina, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, Vyriausybė turėtų stengtis vengti „perteklinių“ išlaidų sritims, kurios šiuo metu nėra prioritetinės. „Keisčiausiai atrodo, kai greta mokesčių didinimo gynybos reikmėms yra diskutuojama ir apie papildomų ministerijų steigimą.

Seimas su trenksmu pradėjo pavasario sesiją, kurioje žada daugybę mokesčių pakeitimų. Valdantieji ruošia visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris apims daugiau NT savininkų, maža to – didesni mokesčiai gresia verslui ir turtingiesiems. Dėl naujų mokesčių jau dabar skiriasi valdančiųjų nuomonės, kritikos negaili ir opozicija, ir verslas. Kai kurie sako, kad valdantieji taip vis tiek nesprendžia esminio dalyko – gynybos finansavimo.

Nauji mokesčiai lietuviams – jau greitai. Socialdemokratai nori kartoti įstrigusį konservatorių žygį ir bandys daugiau žmonių apmokestinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas visus kolegų teiginius vadina nepagrįstais gandais, kartu su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu aiškina, kad sprendimai dar nepriimti, ir pasakoja, kad konkretūs mokesčių projektai gims naujoje darbo grupėje. Šiuo metu NT apmokestinamas nuo 150 tūkst. eurų ribos.

Mokantiems paskolas, ar planuojantiems skolintis – geros žinios. Europos centrinis bankas dar ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas, o tai jau vasarą iki maždaug 2 procentų turėtų numušti „Euribor“. Vidutinis namų ūkis su 100 tūkstančių eurų paskola dėl to sutaupys dar 600 eurų per metus, arba 50 eurų per mėnesį. Ar ši suma didelė – tautiečiai vertina skirtingai. Mat kai kas už 50 eurų nusiperka maisto savaitei, o kai kam tokie pinigai – katino ašaros.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, skolinantis, taip pat – parduodant dalį valstybės turto.  Ekonomistas pabrėžia, kad didelė dalis planuojamų išlaidų divizijai reikalaus vienkartinių pajamų šaltinių.

Valstybės gynybos taryba nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų nei dabar. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas bei panaudoti gyventojų pinigus, laikomus bankuose.  Šalies vadovo siūlymus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pastaruosius kelerius metus gyventojų pajamos Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau taip pat gerokai pabrango ir maisto prekės. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame išskyrė kelias pagrindines priežastis, dėl ko gi maistas pas mus tiek pabrango. Tikisi, kad atlyginimų nemažins „Nuo šio dešimtmečio pradžios vidutinės maisto prekių kainos padidėjo daugiau nei 50 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonominę krizę išgyvenančių estų pavyzdžiu galime pasekti ir mes, jei naujoji valdžia pakels mokesčius. Ekonomistas pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš kaimynų klaidų ir pradėti daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai.  Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Europa ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.

Per metus Lietuvoje sumažėjo gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei, pastebi ekonomistai. Jie įvardijo to priežastis ir taip pat dar kartą įvertino, kokie mokestiniai pakeitimai šaliai galėtų būti naudingi. „Žinių radijo“ laidoje „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vidurinei klasei Lietuvoje priskiriami žmonės, „į rankas“ gaunantys nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Tačiau pačių gyventojų požiūris, kas yra vidurinė klasė, pasak ekonomisto, skiriasi.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Visgi, šalyje vis dar matomas ryškus atlyginimų atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų gyventojų. Tačiau net ir čia esame pažangūs – pasak N. Mačiulio, 2024 m. sparčiausiai algos kilo neturtingiausiuose Lietuvos regionuose.

Prieššventinis maratonas jau prasidėjo – žmonės skuba į parduotuves, perka maisto produktus šventiniam stalui ir kai kurie plačiai atveria pinigines, žada dovanoms išleisti ir 1000 eurų. Ekonomistai pastebi, kad tai daro ne visi: esą dalis lietuvių pradėjo labiau taupyti, ieško, kur investuoti pinigus. Pasak prognozių, kitąmet gyventojų algos augs sparčiau nei kainos. Dovanų pirkimo bumas įsibėgėjo. Prekybos centruose pilna žmonių, kurie ruošiasi didžiosioms metų šventėms, leidžia pingus.

Valdančiąją daugumą formuojančių partijų koalicinėje sutartyje numačius didinti progresinius tarifus, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja – jei pakeitimai bus vykdomi skubotai, Lietuvą gali ištikti recesija. Taip pat, anot jo, naujos valdžios prioritetai turėtų būti užsienio investicijų ir talentų pritraukimas. „Skubota mokesčių reforma, bandant bet kokia kaina padidinti perskirstymą, duotų daugiau žalos nei naudos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis turėjo labai nemalonią patirtį užsienyje esančioje ligoninėje. Apie tai jis pasidalino savo Facebook‘o paskyroje ir gyrė Lietuvoje esančią sveikatos sistemą. Ekonomistas, pasakodamas apie prastą apsilankymą užsienyje pas daktarus, prisiminė, kaip ne kartą vaikystėje yra susilaužęs kaulus.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau produktyvumas – mažėja. Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomikos augimas gali sustoti, kaip tai įvyko Estijoje. „Sakyti, kad viskas, toliau plaukiame ir 12,5 proc. didiname minimalų atlyginimą kiekvienais metais – labai neužilgo bus ir estiškas scenarijus.

Pastarąjį dešimtmetį lietuviai galėjo džiaugtis vienu sparčiausių minimalaus ir vidutinio atlyginimo augimu Europos Sąjungoje (ES). Besidžiaugiant verta savęs paklausti – ar toks augimas gali tęstis, ar nepamatysime neigiamų šalutinių jo pasekmių ir kaip užtikrinti, kad jis neapkarstų. Vyriausybė jau priėmė sprendimą nuo kitų metų minimalų mėnesinį atlyginimą padidinti dar 12,4 procento, iki 1038 eurų.

Rugpjūtį išankstinei metinei infliacijai nesiekiant 1 proc., o per mėnesį fiksavus nedidelę defliaciją, artimiausiu metu infliacijos augimas gali paspartėti, teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad mėnesio defliacija liepą – didesnė nei tikėtasi ir tai yra itin palanki tendencija vartotojams.

Nepaisant pasaulinių ekonomikos lėtėjimo tendencijų, Lietuvoje infliacija pirmą metų pusmetį išlieka viena žemiausių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Jeigu didelėje dalyje pasaulio buvo neigiami siurprizai dėl (ekonomikos – ELTA) augimo, dėl nedarbo lygio, tai Lietuva buvo teigiamas siurprizas.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.  Apie tai, kokia ekonomikos situacija Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.