Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
Mes tikėjomės, kad Rusijos krizė ateis anksčiau, bet ar dabar galima tvirtai tikėti tuo, kad jiems tikrai blogai ir kas leidžia taip galvoti?
Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas buvo gana spartus, viršijo 4 proc. per metus. Iš dalies tai buvo susiję su labai staigiu pramonės perorientavimu nuo viso to, kas buvo gaminama anksčiau iki karo pramonės. Aišku, tai pakėlė visos ekonomikos augimą, 2023 metais padėjo ir brangesnė energija, kurią vis dar eksportavo į daugelį Europos ir pasaulio šalių.
Tai šiemet matome, kad labai sulėtėjo ekonomikos augimas. Tarptautinis fondas prognozuoja, kad Rusijos ekonomika augs tik apie 0,5 proc. Tokios panašios niūros prognozės yra ir kitiems metams iš dalies dėl to, kad ir toliau yra prarandamos energijos eksporto rinkos.
Pavyzdžiui, biudžeto pajamų struktūroje 2014 m. daugiau negu pusė pajamų buvo iš naftos ir dujų pardavimo. 2021 metais tos pajamos buvo sumažėję iki 36 proc. Pati Rusijos finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais jau sudarys tik penktadalį visų biudžeto pajamų. Tai reiškia, kad reikia ieškoti kitų alternatyvų, jie neturi pakankamai pirkėjų. Pagrindiniai du pirkėjai yra Indija ir Kinija, juos irgi dabar gali prarasti po sankcijų.
Europą beveik visiškai praranda kaip pirkėją. Nuo 2027 metų įsipareigojame nebepirkti net jau ir suskystintų gamtinių dujų. Tai Rusija savo pagrindinį pajamų šaltinį praranda. Ir dėl to, pavyzdžiui, finansų ministerija, praeitą mėnesį (...) biudžeto deficito prognozę padidino beveik 50 proc., tai jie akivaizdžiai nesurenka pakankamai pajamų.
Dėl to šiemet didino mokesčius. Kitais metais planuoja didinti ir PVM 2 procentiniais punktais. Tai matom, kad pajamų nesurenkama, išlaidos išlieka didelės, matomas ir pramonės augimo sulėtėjimas. Kai kurios pramonės šakos jau krenta ir mažina prekybą, visuose frontuose daug lėtesnis Rusijos ekonomikos augimas, senkančios biudžeto pajamos.
Naktimis lieka be elektros
Yra įvairių sričių, kur pastaraisiais mėnesiais jausti pablogėjimas. Kai kuriuose didžiuosiuose Rusijos miestuose gyventojai naktimis būna be elektros. Maža to, sumažėjo regionų skiriami pinigai savanoriams kariauti Ukrainoje. Ar mes galime tikėtis, kad šis Rusijos ekonomikos pablogėjimas yra ilgalaikis?
2023–2024 metų ekonomikos šuolis buvo iš dalies susijęs su tuo, kad buvo pabrangusi energija, ypač gamtinės dujos, kai Europa persiorientavo nuo tiekimo iš Rusijos į kitus regionus. Bet dabar labai mažai tikėtina, kad Europos Sąjungos valstybės grįžtų prie Rusijos kaip dujų ar naftos tiekėjo. Tuo pačiu metu matome, kad ES net pritaikė antrines sankcijas kai kurioms Kinijos naftos perdirbimo ir prekybos įmonėms. Jungtinės Amerikos Valstijos pritaikė sankcijas „Lukoil“, „Rosneft“, kas irgi buvo šiek tiek netikėta.
Ir net jau patys Rusijos apžvalgininkai sako, kad tai bus labai skausminga. Visa tai dar labiau mažina Rusijos biudžeto pajamas. Beje, 2026 metų Rusijos finansų ministerijos parengtas biudžete pirmą kartą nuo karo pradžios lėšų, skiriamų karo finansavimui, yra skiriama mažiau. Tai turbūt ne dėl to, kad nori skirti mažiau, bet nebeturi alternatyvų, nes neturi pakankamai pajamų ir, aišku, visur kitur poreikiai labai sparčiai auga.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
