G. Paluckas teigia, kad sprendimas prie VBE rezultatų pridėti po 10 taškų gelbėja tūkstančius abiturientų. Anot premjero, šis švietimo ministrės Ramintos Popovienės žingsnis buvo neišvengiamas, nes teko taisyti buvusių valdančiųjų padarytas grubias klaidas.
„Dar kartą kartoju – jeigu nebūtų priimtas šitas sprendimas, visa šita mokyklų absolventų karta eitų studijuoti į profesines mokyklas“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
„Savaime tai nėra blogai, bet platesnį pasirinkimą sudaryti mokiniams, kur eiti studijuoti, mes turėtume, nes šiandieną būtent dėl opozicijos tuometinių veiksmų jie tapo eksperimentine karta. Aš nemanau, kad jie dėl to turi visa apimtimi nukentėti“, – akcentavo jis.
Politologas Lašas apie ministerijos sprendimą: galima pabūti gerais už dyką
Politologas Ainius Lašas į premjero žodžius sureagavo su sarkazmu: „Įsivaizduojat – ministrė išgelbėjo moksleivius nuo profesinės mokyklos! Jei jie ten būtų ėję (vien nuo tos minties nupurto), būtų patapę suvirintojais, masažuotojais, automobilių remontininkais, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjais, lazerių optinių ir mechaninių įtaisų ir jų komponentų surinkėjais, plytelių klojėjais-tinkuotojais, traukinių mašinistais ir kitais panašaus tipo VELTĖDŽIAIS. Baisu...
Visgi, sekant premjero argumentacijos logika, tas 10 taškų yra gerokai per mažai. Reiktų iš karto bent po +35 įsūdyti, kad visus išgelbėtume iš to profesinio kelio pragaro.“
Savo ruožtu politologas primena, kad ŠMSM padidino finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičių. Šiemet į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti beveik 13 tūkst. pirmakursių, apie 150 stojančiųjų daugiau nei pernai.
„Beje, jei taip nuoširdžiai rūpinatės tų vaikų aukštojo išsilavinimo galimybėmis, tai gal pakeitėte dar kovo mėnesio Vyriausybės sprendimą ir kartu su šiuo sprendimu padidinote valstybės finansuojamų vietų skaičių universitetinėms/koleginėms studijoms? Ai, nepadidinote. Tai, aišku, juk skirtingai nei finansuojamos vietos, ekstra balai nieko nekainuoja ir galima pabūti gerais už dyką“, – feisbuke rašo A. Lašas.
Ekonomistas Mačiulis: diplomas netaps nei finansinės, nei profesinės sėkmės pagrindu
Ekonomistas Nerijus Mačiulis ministerijos sprendimą abiturientas „padovanoti“ po 10 taškų prie egzaminų yra nesąžiningas. Referuodamas į premjero žodžius apie profesines mokyklas, ekonomistas pabrėžia, kad aukštosios mokyklos diplomas dar negarantuoja nei finansinės, nei profesinės sėkmės.
„Yra nesąžininga – net makabriška – jaunimui brukti iliuziją, kad per 12 metų mokykloje neįgijus reikiamų pagrindų jie vis tik gali ir turi siekti universiteto diplomo.
Tokį diplomą jie gal ir gaus (dėl daugelyje aukštųjų mokyklų tragiškai devalvuotų kokybės standartų), bet jis netaps nei finansinės, nei profesinės sėkmės pagrindu. Daug dažniau toks diplomas pavirsta tik nusivylimu, kad „turiu du aukštuosius, bet nerandu darbo pagal specialybę“, – feisbuke rašo N. Mačiulis.
Ekonomistas taip pat akcentuoja, kad žmonės, įgiję specialybę profesinėje mokykloje, gali uždirbti kur kas daugiau nei turintys kelis diplomus.
„Beje, geras elektrikas ar mechanikas uždirba gerokai daugiau nei vidutinį darbo užmokestį. Vokietijoje ir Šveicarijoje trigubai didesnė dalis abiturientų nei Lietuvoje siekia profesinio išsilavinimo – nori įgyti amatą, kuriam nebūtinas aukštasis mokslas, bet kuris gali būti ir naudingas visuomenei, ir finansiškai patrauklus, ir netrukdo savirealizacijai“, – įžvalgomis dalijasi N. Mačiulis.
Ieško šių profesijų atstovų: štai kokį atlygį siūlo
Naujienų portalas tv3.lt patikrino, kokių specialybių, įgyjamų profesinėse mokyklose, atstovų ieško darbdaviai ir kokį atlygį siūlo.
Pagal darbo skelbimų portalo „CV bankas“ informaciją, ieškomas elektrikas-automatikas Vilniuje, Trakuose, Elektrėnuose. Alga – nuo 1400 eurų per mėnesį į rankas.
Kitos bendrovės siūlo elektriko darbą už 1500–1550 eurų per mėnesį į rankas.
O Klaipėdoje ieškoma elektriko-automatiko, kuriam darbdavys siūlo 1500–1700 eurų algą, atskaičius mokesčius.
Reikia ir šaltkalvių. Kaune, Kazlų Rūdoje ir Prienuose siūlomas darbas šaltkalviui-surinkėjui. Alga – 1500–2000 eurų per mėnesį į rankas.
Klaipėdoje siūlomas darbas mechanikui-šaltkalviui ir 1500–1700 eurų alga, atskaičius mokesčius.
Kaune ieškoma šaltkalvio ir pagalbinio darbuotojo. Pastarasis gautų 800–950 eurų per mėnesį į rankas, o šaltkalvis – 1200–1500.
Ieškantiems kitokių darbų, taip pat yra pasiūlymų. Vilniuje, Kaune ieškomi konditeriai. Siūloma alga – 1600–1900 eurų per mėnesį į rankas, be to, kai kur mokami priedai.
Vilniuje kelios kavinės taip pat ieško virtuvės šefų. Naujiems darbuotojams siūlo algą nuo 1800 iki 2300 eurų per mėnesį į rankas.
Dar vienas populiarus restoranas Vilniuje ieško patyrusių virtuvės šefų, kuriems žada 2500–3000 eurų atlyginimą, atskaičius mokesčius. Sao ruožtu kavinė Klaipėdos miesto centre pasiryžusi mokėti patyrusiam šefui 3000–3500 eurų per mėnesį į rankas.
Virėjams siūlomas darbas vidutiniškai nuo 1000 eurų į rankas, priklausomai nuo darbo vietos. Kai kurie restoranai virėjams yra pasiryžę mokėti ir 2000 eurų ar net didesnę algą.
Profesinio mokymo įstaigų atstovė: pakėlėme profesinio mokymo įvaizdį
Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė Elena Pelakauskienė akcentuoja, kad profesinis mokymas Lietuvos yra pasiekęs aukštą lygį ir neturėtų būti matomas kaip paskutinis variantas.
„Noriu pasakyti, koks dabar stiprus profesinis mokymas, kokios profesinio mokymo įstaigos stiprios ir kaip mes esame pasirengę tikrai suteikti gerus įgūdžius ir kompetencijas. Tikrai neverta sakyti, kad jau nebėra kito kelio, tai tik paskutinė vieta. Tai gali būti pirmas žingsnis į naują etapą prieš aukštąjį mokslą“, – komentuoja ji.
„Manau, kad mes tikrai pakėlėme profesinio mokymo įvaizdį tuo, kad atnaujintos mokyklos, didžiuliai praktinio mokymo centrai, padarytos didžiulės investicijos. Verslas nustemba, kad turime tokias technologijas, kokias diegia mokymo procese“, – pasakoja pašnekovė.
Kita vertus, vis dar gajus požiūris, kad į profesines mokyklas stoja tik tie, kuriems mokykloje nesisekė. Anot E. Pelakauskienės, į profesines mokyklas ateina gabių mokinių iš bendrojo ugdymo įstaigų.
„Tikrai yra gabių mokinių, bet jie, būna, sako: aš sėdėjau garaže nuo penktos klasės. Ėjo į pamokas, bet mokytojai sakė: tu nieko nemoki, sėdėk kampe. Mokinys ateina čia, atsigauna ir tu girdi iš tėvų, jie sako: mano vaikas pas jus prakalbo, jis grįžta laimingas“, – pasakoja E. Pelakauskienė.
Mokosi ir aukštųjų mokyklų absolventai
Dalis į profesines mokyklas ateina jau įgiję aukštąjį išsilavinimą. Anot E. Pelakauskienės, juos atveda įvairios priežastys: vieni nori įgauti praktinių įgūdžių, reikalingų jų profesijai, kiti nusprendžia visiškai pakeisti specialybę, treti pripažįsta, kad studijuoti aukštojoje mokykloje buvo labiau tėvų noras, todėl dabar ateina mokytis to, ko iš tiesų nori.
„Per visas 44 profesinio mokymo įstaigas mes turime nemažai stojančių, kurie baigia aukštąsias mokyklas. Kada tu klausi, kaip jūs baigėte aukštąją ir atėjote pas mus, jie sako: „Tuo metu, kai aš baigiau mokyklą, buvo tėvų nuostata buvo – būtinai studijuoti aukštąjį mokslą“, – pokalbius su mokiniais prisimena pašnekovė.
„Kai matai, kad baigę profesinę mokyklą ir kolegiją tie patys specialistai dirba tą patį darbą, tai tikrai manau, kad neturi jaunimas išgyventi, tiesiog turi pagalvoti, nuspręsti, kad turi galimybę“, – priduria ji.
E. Pelakauskienė sutinka, kad pridėjus po 10 taškų prie VBE rezultatų kai kuriems abiturientams atsivers daugiau kelių siekti aukštojo mokslo, o tai, pašnekovės manymu, gali turėti įtakos stojančiųjų į profesines mokyklas skaičiui.
„Na, daugiau kelių yra, bet man gaila tų, kurie buvo tie tikri šimtukininkai ir jie susivienodino su gavusiais po 90 balų. <...> Jeigu dabar tie balai yra pakelti, manau, kad sumažės stojančių į profesines mokyklas. Jie jau ieškos galimybių patekti į kolegijas, o paskui pažiūrėsim, kas bus po 2–3 metų, kada pabaigs. Galbūt jie ateis pas mus“, – svarsto profesinio mokymo įstaigų atstovė.
„Pernai stojančiųjų išaugo 1000-iu, tai manau, kad šiemet sumažės, nes visi dabar jau veršis kažkur į vadinamąjį aukštąjį“, – priduria ji.
Tuo metu tėvams, mokytojams E. Pelakauskienė primena – svarbu ne pildyti savo norus per vaiką, o leisti jam rinktis profesiją pagal tai, ką jis iš tiesų moka.
„Aukštasis mokslas turi savo vertę, bet reikėtų galvoti, kad kiekvienas mokinys turi pasirinkti išsilavinimą pagal jo tikrus sugebėjimus. Dažnai tėvai būna sako: aš nebaigiau aukšto mokslo, bet labai noriu, kad vaikas baigtų. Taip nereikėtų. Reikėtų atpažint tikrus jo gebėjimus“, – teigia E. Pelakauskienė.
Buvusi ministrė: „Kokiame amžiuje mes gyvename?“
Buvusi švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė sako, kad G. Paluckas savo žodžiais apie profesines mokyklas nušluoja ilgai kurtas pastangas stiprinti profesinio mokymo patrauklumą.
„Taip vienu sakiniu – nušluojamos metų metus kurtos pastangos stiprinti profesinio mokymo patrauklumą. Visi skatinimo projektai, karjeros konsultacijos, investicijos – šluotos mostu į šiukšlių dėžę.
Kokiame amžiuje mes gyvename? Kai tinkamas tik universitetas, o visi kiti – antrarūšiai?
Lietuvoje profesinį kelią kartu su viduriniu išsilavinimu renkasi vos 20 proc. mokinių, o Skandinavijoje – 50 proc., Vokietijoje – 60 proc, Šveicarijoje – net arti 80 proc. Ar ten visi dundukai?
Kas pasakė, kad profesiją įgijęs žmogus negali būti išsilavinęs? Kas uždraudė jam siekti aukštojo mokslo?“, – klausia buvusi ministrė.
Anot jos, reikia ne indeksuoti egzaminų balus, o kurti galimybes: trumpąsias studijas, pritaikytas programas, karjeros tiltus.
„Labiausiai skaudu, kad taip kalba socialdemokratų (!) Premjeras. Partijos, kuri turėtų ginti kiekvieno žmogaus orumą.
Bet kaip ginčytis su politikais, kurie tiesiog vaikosi reitingų, o vietoj rimto darbo – dalina balus ir etiketes“, – rašo J. Šiugždinienė, kurį iš ministrės posto pasitraukė po „čekiukų“ skandalo.
Prie VBE rezultatų pridėjo po 10 taškų
Paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ŠMSM vadovės R. Popovienės, tokio sprendimo imtasi, siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16-os ir šiuo metu nustatytos 35-ių taškų egzaminų išlaikymo kartelės.
Tiesa, toks sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš moksleivių bei tėvų bendruomenės, bet ir iš Seimo opozicijos, Prezidentūros. Akcentuojama, jog pridėjus po 10 taškų, žymiai daugiau nei įprasta moksleivių gavo aukščiausią, 100 balų įvertinimą. Taip, pasak sprendimo kritikų, mažinamas abiturientų konkurencingumas, stojant į aukščiausias mokyklas – nuskriausti lieka šimtukus ir be pagalbos galėję gauti mokiniai.
Pirmadienį susidariusią situaciją ministrė aptarė su Seimo TS-LKD frakcija. Tuomet R. Popovienė tikino, jog pastaroji dvyliktokų laida buvo eksperimentų karta. Socialdemokratė akcentavo, jog abiturientai laikė egzaminus, padidinus išlaikymo kartelę, taip pat neturėjo reikiamų vadovėlių.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O visiems kurie stebisi, jog su aukštuoju mažai uždirba, siūlau akimirksniu tapti geru statybininku, santechniku ar eskavatoriaus mašinistu. Pamatytumėte kiek reikia laiko, mokymosi ir sugebėjimo tokius darbus dirbti. Ne veltui ten ir atlyginimai geri, nes tokių specialistų trūksta. O mamytės, po mokyklos stengiasi iš paskutiniųjų savo vaikučius įtaisyti į aukštąjį, nors dažnas tam nei noro, nei sugebėjimo neturi. Ir vargsta po to visą gyvenimą niekur vietos nerasdami. Pas mus visuomenėje yra tokia dogma, jog darbininkiškos profesijos yra gėda ir ne prestižas. Geriau būti ubagu su diplomu, nei gerai uždirbančiu darbininku.
