nerijus mačiulis

Analitikams prognozuojant nuo kitų metų mažėsiantį Lietuvos gyventojų skaičių ir užimtumui šalyje pasiekus aukščiausią lygį bei, tikėtina, toliau nebedidėsiant, „Swedbank“ analitikas perspėja, jog politikų įprotis sparčiai didinti išlaidas „turi baigtis“, pažadai kelti viešojo sektoriaus atlyginimus ir socialines išmokas turėtų remtis realybe.

Kitų metų vidutinės metinės infliacijos prognozę 0,3 punkto – iki 2,8 proc. didinantis „Swedbank“ analitikas sako, kad pagrindinė infliacijos rizika – numatomas maisto kainų augimas. „Besikaupianti rizika yra maisto produktai, kurie šiuo metu yra pigesni (....), bet matome jau dėl brangesnės energijos, dėl tiekimo grandinių sutrikimų, dėl brangesnių transportavimo sąnaudų kyla grūdų kainos“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, vis dažniau kalbama, kad dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams ruduo bus liūdnas. Kils šildymo, elektros kainos. O kur dar brangstantys degalai. Tačiau gyventojų perkamoji galia šiuo metu irgi yra pati didžiausia per visą Lietuvos istoriją. Apie šalies ekonomikos prognozes, „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr.

Išankstinė metinė infliacija liepą, palyginti su pernai metais, siekė 5,6 proc. Tačiau tuo pat metu Lietuvos ekonomika gali pasigirti sparčiu augimu antrąjį šių metų ketvirtį. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas augo beveik 4 procentais. Kas artimiausiu metu mūsų laukia, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius žada senjorams didesnes pensijas. Jis pritaria, kad senatvės išmokos turi būti indeksuojamos greičiau nei dabar. O pinigų esą būtų galima paimti iš būsimųjų pensininkų lėšų, keliaujančių į „Sodros“ rezervą. Ekonomistai pabrėžia, kad Lietuva pinigų pertekliaus neturi. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kęstutis Šiauliuose pardavinėja savo sodo gėrybes. Taip prisiduria prie pensijos.

Valdžioje svarstant apie didesnius vaiko pinigus ir spartesnį senatvės pensijų indeksavimą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kartu būtina įvertinti ir augančias valstybės išlaidas. Pasak jo, Lietuva jau šiemet einamiems poreikiams skolinsis rekordinę sumą, o vien valstybės skolos palūkanoms teks skirti daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Naujasis premjeras Mindaugas Sinkevičius neslepia, kad kitąmet didins senatvės pensijas. Ir nors jis dar neatskleidžia tikslių sumų, Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas jau nerimauja, kad kitais, rinkimų metais, politikai neperlenktų lazdos neatsakingai leisdami „Sodros“ rezervą. Plačiau apie tai, ar pensijos tikrai didės ir ką tai reiškia valstybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr.

„Jaunimo linijos“ tinklalaidės „Iš širdies. Karjera be IG filtrų“ kalbintas vienas žinomiausių Lietuvos ekonomistų – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dėstytojas bei mokslų daktaras Nerijus Mačiulis. Atvirame pokalbyje N. Mačiulis pasidalijo savo vaikystės svajonėmis, karjeros nesėkmėmis, požiūriu į dirbtinio intelekto iššūkius švietimui bei atskleidė, kodėl socialiniuose tinkluose demonstruojama prabanga jam yra svetima.

Gyvename laikais, kai dažnai tikimės greitų rezultatų – tiek karjeroje, tiek gyvenime. Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad svarbiausi pasiekimai dažniausiai reikalauja laiko, kantrybės ir nuolatinių pastangų. „Mes gyvename pasaulyje, kuriame visi nori greitų rezultatų, bet svarbiausi dalykai dažniausiai užtrunka“, – sako jis.

Pavasarį kylant naftos ir kuro kainoms pasigirdo įspėjimai apie dviženklę infliaciją Lietuvoje. Realybė, jau matome, yra daug nuosaikesnė – metinė infliacija birželį dar šiek tiek padidėjo, tačiau jos pikas jau visai šalia. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per birželį kainos padidėjo 0,6 procento, o metinė infliacija pakilo iki 5,5 procento.

Naujausi Lietuvos makroekonominiai rodikliai rodo, kad geopolitiniai konfliktai ir didesnės naftos kainos šuoliai gyventojų bei verslo lūkesčių nesugadino ir nesustabdė ekonomikos augimo.  Balandžio mėnesį pramonės augimas dar paspartėjo – apdirbamoji gamyba buvo 8,3 proc. didesnė nei prieš metus. Augimas išlieka plataus mąsto – padidėjo daugelio pramonės šakų gamybos apimtys.

Prasidedant brandos egzaminų sesijai ne visi abiturientai žino, ką ir kur norėtų bei galėtų studijuoti. Šiandien pasirinkimas dar sudėtingesnis – kam ir kaip ruoštis dirbtinio intelekto ir robotizacijos eroje? Streso ir nerimo abiturientams suteikia ne tik prasidedanti egzaminų sesija, bet ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas, sėkmingai perimantis vis daugiau universitetų absolventų funkcijų.

Lietuva šiuo metu išgyvena aukso amžių, o krizės ar jos užuominų kol kas nematyti, sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tiesa, anot jo, jeigu karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis, problemos artimiausiais mėnesiais, ypač rudenį, gali suaštrėti. „Dabar nėra jokios krizės ir jokių užuominų, (kad ji bus – ELTA) – žiūrint ir į pramonės duomenis, ir į vartojimo duomenis.

Neretai tenka išgirsti, kad dabartinė ekonominė situacija Lietuvoje primena 2007 metų krizę. Ekonomistai perspėja, jog nors šie metai Lietuvai turėtų būti ekonomiškai stiprūs, po trejų ar ketverių metų galime susidurti su gerokai didesne infliacija nei kaimyninės ar Vakarų Europos valstybės. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Netyla diskusijos dėl minimalaus atlyginimo didinimo. Lietuvos bankas prognozuoja, kad minimali alga galėtų kilti tarp 6–12 proc. Pasak ekonomistų, dviženklis atlyginimo augimas gali turėti šalutinių pasekmių: didesnė infliacija ir aukštesnis nedarbo lygis. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomistai ramina, kad nors ir prognozuojama didesnė infliacija, Lietuvoje ekonomika auga sparčiausiai iš Baltijos šalių. Tačiau kiek tai gelbės – kiek augs maisto kainos, kils paskolų palūkanos ir kaip gyvensim šiais metais toliau? Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijum Mačiuliu. Girdime, kad džiaugiatės Lietuvos ekonomikos išskirtinumu – esą šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3 proc. ir išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių.

Perspėjimai apie galimą krizę – Vidmantas Janulevičius teigia, kad sutrikus energetikos ir logistikos grandinėms pasaulis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekspertai atskleidė, ar iš tiesų artėjame prie didelio ekonominio sukrėtimo ir ar jau laikas sunerimti. Apie tai laidoje diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, buvęs energetikos ministras ir įmonių energetikos vadovas Rokas Masiulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuviams vis aktyviau naudojantis sukauptomis pensijų lėšomis, ekonomistai perspėja – šis sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Nors daliai gyventojų tai tampa greitu būdu pagerinti finansinę situaciją šiandien, ateityje tai gali reikšti mažesnes pajamas senatvėje. Ar lietuviai jau išleido visus sukauptus pinigus? Ko galima tikėtis artimiausiu metu? Apie tai kalba ekonomistai Marius Dubnikovas ir Nerijus Mačiulis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„Didi ir nuostabi diena pasauliui“ penktadienį pranešė JAV prezidentas, pasidžiaugęs laisvai laivybai atsidariusiu Hormuzo sąsiauriu. Deja, nuostabus buvo tik pusdienis, o šeštadienį po Irano apšaudymų dauguma laivų šio sąsiaurio taip ir nepasiekę apsisuko ir grįžo laukti geresnių laikų. Penktadienį geras naujienas rinkos pasitiko su euforija – naftos kaina sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, o JAV akcijų indeksai pakilo į rekordines aukštumas.

Nuo dirbtiniu intelektu atkurtų artimųjų balsų iki atvejų, kai žmonės patys parduoda savo būstą ir pinigus atiduoda sukčiams. Specialistai įspėja, kad sukčiai pasitelkia gerai apgalvotas psichologines manipuliacijas, todėl darosi vis sunkiau atpažinti sukčiavimo atvejus. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Skambutis, kuris verčia veikti čia ir dabar, netikėtas laiškas ar viliojantis pasiūlymas greitai užsidirbti – tai dažniausios sukčių naudojamos gudrybės. Kaip atpažinti tokius atvejus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vilniuje policija tęsia trečiadienio vakarą į Pašilaičių mikrorajone esantį „Artea“ banko skyrių įsiveržusio vyro paiešką, jis kol kas nerastas. Įvykio metu nusikaltėlis panaudojo ašarines dujas, tačiau banko atstovas teigia, kad minėtas asmuo iš banko padalinio nepasisavino jokių daiktų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovą kainos padidėjo 1,6 procento, o nuo metų pradžios kainos jau daugiau nei 4 procentais. Kiek dar didės infliacija, kokias pasekmes tai turės gyventojų vartojimui bei kaip į tai turėtų reaguoti vyriausybė? Šiemet kainų augimas jau viršijo visas prognozes, bet nebus toks kvapą gniaužiantis kaip 2022-aisias.

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina? Vidurio Rytuose besitęsiant karui vis mažėja tikimybė, kad tai bus tik kelių savaičių kainų šokas, apsiribojantis nemaloniais skaičiais degalinių švieslentėse.

Karas Vidurio Rytuose akimirksniu pakėlė naftos, gamtinių dujų kainas, o tuo pačiu kuro kainas, tačiau poveikis pradedamas matyti ir daugelyje kitų prekių bei paslaugų kainose. Jau akivaizdu, kad infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, o greta to nuotaikas gali pagadinti ir kylančios palūkanų normos. Kiekvienas karas yra tragedija – prarastos gyvybės, sugriauta infrastruktūra ir kasdien didėjanti humanitarinės krizės tikimybė.

Naftos ir gamtinių dujų kaina stabilizavosi aukštame, bet ne beprotiškame lygyje, finansų rinkos sužaliavo, o JAV prezidentas karinę operaciją Irane įvertino „15 balų iš 10 galimų“. Ar jau galima nusiraminti ir tikėtis geriausio? Pernai pristatytoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje buvo pabrėžiama, kad baigėsi laikai, kuomet Vidurio Rytai dominavo JAV užsienio politikoje.

Statistikams pagerinus 2025-ųjų bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertį, analitikai sako, tam įtakos turi tai, jog surinkta ir įvertinta daugiau duomenų. Ekspertų vertinimu, pernai šalies ūkį po vangaus trečiojo ketvirčio metų pabaigoje truktelėjo geri transporto ir pramonės sektoriaus rezultatai, taip pat vidaus paklausa. „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad antrasis BVP įvertis įprastai būna geresnis, statistikams surinkus bei įvertinus daugiau duomenų.

Galimas II pakopos pensijų fondų lėšų sugrįžimas į rinką didina diskusijas: gyventojai jas svarsto skirti būstui, tačiau baiminamasi nekilnojamo turto (toliau NT) kainų augimo. Pasak ekspertų, gyventojai nori didesnių butų su geresnėmis sąlygomis. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Į rinką galintys sugrįžti II pakopos pensijų fondų pinigai kelia vis daugiau diskusijų – dalis gyventojų juos svarsto panaudoti būsto įsigijimui. Tai galėtų reikšmingai padidinti būsto pirkėjų aktyvumą, tačiau kartu kyla klausimas, ar papildomi pinigų srautai nesukels dar vieno nekilnojamojo turto (toliau NT) kainų šuolio? Apie tai, kaip pensijų fondų pinigai gali paveikti būsto kainas ir visą NT rinką, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas...

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nemažinti palūkanų normų – jos nesikeičia nuo praėjusių metų vasaros ir siekia 2 proc. Tokį sprendimą lemia atsigaunanti euro zonos ekonomika bei noras pasilikti erdvės palūkanų normų mažinimui, jei įvyktų kažkas nemalonaus ir netikėto. Euro zonos ekonomikos augimas pernai siekė 1,5 procento ir buvo sparčiausias nuo 2022 metų.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų.  „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika auga gana greitai ir jos artimiausios perspektyvos yra šviesios. Tačiau grėsmės iš Rusijos ir JAV niekur nedingsta. O labiausiai Lietuvos gyventojus gali neraminti toliau sparčiai augančios kainos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sako, kad nors Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti sparčiausiai regione, kainų augimas taip pat bus didesnis nei kaimyninėse šalyse. Ekonomikos apžvalgos pristatymas vyko Vilniuje, „Swedbank“ centrinėje būstinėje.

Nerijus Mačiulis jungiasi prieVilniaus „Žalgirio“ komandos trenerių štabo ir užims vyriausiojo trenerio asistento pareigas. N. Mačiulis šioje pozicijoje pakeis į Šiaulius išvykusį Haroldą Šidlauską. Didžiąją trenerio karjeros dalį jis praleido „Kauno Žalgirio“ gretose, dirbdamas dublerių komandos vyriausiuoju treneriu ir pagrindinės komandos asistentu. Du kartus N. Mačiulis buvo tapęs laikinuoju komandos vyriausiuoju treneriu.

Lietuvos futbolo federacija praneša apie pasikeitimus rinktinių trenerių korpuse. Sausio 8 dieną surengtoje spaudos konferencijoje LFF prezidentas Edgaras Stankevičius ir techninis direktorius Deividas Šemberas pranešė, jog Lietuvos vaikinų U21 rinktinės vairą perima Andrius Skerla. Jis praeityje jau yra dirbęs U21 rinktinėje, mat 2017-2018-aisiais darbavosi trenerių štabe ir buvo vyriausiojo trenerio Carito Falcho asistentas.

Nuo šiandien iki kitų metų pabaigos lietuviai gali spręsti, ką nuveikti su savo pensijai kauptomis lėšomis. Kai kam sprendimai savaime suprantami ir seniai suplanuoti, tačiau daugeliui vis dar verta pagalvoti ne tik apie galimybes, bet ir apie laukiančias pagundas bei smegduobes. Nors per pastaruosius septynerius metus senatvės pensijos Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo, jos išlieka vienos mažiausių ES.

Kitais metais toliau augs atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Gyventojai atsiims pinigų iš pensijų fondų ir juos leis. Daug kam gali atrodyti, kad Lietuvos ekonominė situacija dėl to bus nebloga. Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje įspėja – tai tik laikina. Esą toks vaizdas slepia problemos, kurios vėliau gali smogti taip, kaip jau smogė Estijai.

Kalėdinė pirkimo karštinė tęsis ir po Naujųjų metų. Lietuvos gyventojai plačiai atvers pinigines ir noriai išlaidaus po didžiųjų metų švenčių. Pasak ekonomistų, gyventojų kišenėse atsidūrę antros pensijų pakopos pinigai gerai pakaitins prekių ir paslaugų rinkas, dėl to kainų augimas šalyje nesulėtės. O Lietuvos pramonės kitąmet laukia išbandymo metai, kuomet dėl didelės konkurencijos Europoje gali kilti problemų eksportuojančiam verslui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Beveik visas Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet bus nulemtas tik vidaus paklausos, o ne eksporto augimo, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Jo teigimu, Lietuvos BVP šiemet augo sparčiausiai Baltijos šalyse, tokia tendencija numatoma ir kitais metais. „Beveik visas augimas bus nulemtas tik vidaus paklausos, o ne eksporto augimo“, – ekonominių prognozių pristatyme pirmadienį sakė N. Mačiulis.

Sukčiai naujomis istorijomis apie antrąją pensijų pakopą jau žvejoja patiklius gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos. Kaip ugdyti kritinį mąstymą ir kokie yra ženklai, kad susidūrėte su sukčiais? Kaip bankai bando apsaugoti ir kodėl žmonės ne visada patiki oficialia informacija? Šiuo metu daugėja atvejų, kai žmonės patenka į sukčių pinkles dėl fiktyvių NT nuomos skelbimų ar netikrų investicijų į NT.

Didžiausioje pasaulio ekonomikoje matyti vis daugiau ženklų, kurie įspėja apie tokią krizę, kokią Junginės Amerikos Valstijos (JAV) ir visas pasaulis patyrė 2008–2009 m. Tuo metu Lietuvoje buvo masiškai atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos.

Internetiniai sukčiai naudojasi įžymių Lietuvos žmonių veidais. Pavyzdžiui, pasinaudoję ekonomisto Nerijaus Mačiulio veidu, bando įtikinti žmones investuoti netikrose platformose. Pasak policijos, žala yra milžiniška – šiemet sukčiai iš patiklių šalies gyventojų spėjo išvilioti beveik 6 milijonus eurų. Apie tai, kaip atpažinti vaizdų klastotes, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu N. Mačiuliu.

Lietuvos vaikinų U17 rinktinė pirmadienio vakarą baigė pasirodymą Škotijoje vykstančiame Europos čempionato atrankos turnyre. Paskutiniame susitikime Nerijaus Mačiulio treniruojama rinktinė 1:4 (0:3) turėjo pripažinti šeimininkų škotų pranašumą. Priminsime, kad pirmoje dvikovoje lietuviai 0:2 pralaimėjo švedams, kitoje dvikovoje 1:0 nugalėjo Angliją ir galutinėje įskaitoje grupėje užėmė trečią poziciją. Paskutinę dvikovą sėkmingiau pradėjo Škotijos rinktinė.

Rusijos ekonomikai dar Kremliaus įsiveržimo į Ukrainą pirmosiomis savaitėmis prognozuota greita ir liūdna baigtis. Tos prognozės nepasitvirtino. Tačiau šį rudenį daugėja ženklų, kad Rusijos ekonomikos reikalai iš tiesų blogėja. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Lietuvos vaikinų iki 17 metų rinktinė penktadienį pratęsė pasirodymą Europos čempionato atrankos turnyre Škotijoje. Antrame susitikime Nerijaus Mačiulio treniruojama rinktinė susitiko su Anglijos futbolininkais ir pasiekė puikią pergalę, kai nugalėjo varžovus 1:0 (1:0). Pirmame mače lietuviai 0:2 neprilygo Švedijai, o pirmadienį pasirodymą atrankoje baigs susitikimu su turnyro šeiminkais škotais.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį pirmą kartą nuo 2023-ųjų pabaigos susitraukus, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tam įtakos turėjo prasti pramonės duomenys. Anot jo, sumažėjo transporto priemonių, automobilių detalių, kai kurių metalų, chemijos prekių gamyba. Be to, neigiamos įtakos iš dalies turėjo ir JAV importo muitai, šiek tiek aktyvesnė konkurencija Europos Sąjungos rinkoje.

Lietuvos vaikinų U17 rinktinė antradienį pradėjo pasirodymą Škotijoje vykstančiame Europos čempionato atrankos turnyre. Pirmose rungtynėse Nerijaus Mačiulio auklėtiniai 0:2 (0:1) pralaimėjo Švedijos komandai. Lietuviams dar liko susitikimai su Anglijos ir Škotijos futbolininkais. Pirmas dvi vietas užėmusios komandos pavasarį pratęs kovą A divizione ir varžysis dėl patekimo į Europos čempionato finalinį etapą, trečią ir ketvirtą vietą užėmusios ekipos pavasarį rungsis B diviziono kovose.

2003-ieji Lietuvai buvo istoriniai. Vyko referendumas, kuris turėjo atsakyti į klausimą: „Ar pritariate Lietuvos narystei Europos Sąjungoje?“. Politikai ieškojo visų įmanomų būdų pritraukti rinkėjus, tačiau atmosfera buvo įtempta. Vieni matė bilietą į klestėjimą ir laisvą keliavimą, kiti bijojo kainų augimo ir žemdirbių bankrotų.

Lietuvos vaikinų U17 rinktinė antradienį sužaidė antrąsias numatytas kontrolines rungtynes svečiuose su Sakartvelo futbolininkais. Nerijaus Mačiulio treniruojama rinktinė antrosiose rungtynėse patyrė nesėkmę rezultatu 0:3 (0:1). Pirmąsias tarpusavio rungtynes sekmadienį lietuvaičiai oponentams taip pat pralaimėjo 0:3. Primename, jog šios kontrolinės rungtynės yra skirtos rengtis UEFA Europos čempionato atrankos turnyrui, kuris vėliau šį rudenį bus žaidžiamas Škotijoje.

Tbilisyje sekmadienį įvyko kontrolinės rungtynės tarp Sakartvelo ir Lietuvos vaikinų iki 17 metų rinktinių. Pirmojoje komandų akistatoje lietuviai neprilygo Sakartvelo futbolininkams ir patyrė pralaimėjimą rezultatu 0:3. Susitikimo pirmajame kėlinyje pasižymėjo Luka Šarikadzė, o antrajame kėlinyje Andria Bartišvilis atliko dublį. Nerijaus Mačiulio treniruojami lietuviai dar kartą su kartvelais susitiks rugsėjo 30 dieną.