Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Minimalaus atlyginimo augimas
Trišalėje taryboje prasidėjo pokalbiai, kaip turėtų keistis minimalus atlyginimas. Iš verslo pusės yra kalbama, kad gal turėtų kilti 6–7 proc. Tuo metu Lietuvos bankas pateikė prognozes, kad vienu atveju galėtų kilti apie 6 proc., kitu atveju – apie 12 proc. Kaip jūs manote, koks būtų normalus augimas, kalbant apie minimalų atlyginimą, kad gyventojai būtų patenkinti?
N. Mačiulis: Atsakymas yra labai paprastas. Gyventojai patenkinti tada, kai kuo daugiau auga atlyginimai, verslui labiau patinka, kai auga lėčiau. Dėl to Lietuvos banko platus intervalas yra pateiktas: nuo 6 iki 12 proc. Turbūt tiesa yra kažkur per vidurį. Pats indeksavimo principas, kuris jau ne pirmus metus Lietuvoje galioja, lyg sako, kad minimalus atlygimas turėtų didėti tiek, kiek didėja vidutinis darbo užmokestis.
Su tuo indeksavimu yra tam tikrų problemų, jeigu vienais metais padidini minimalų atlyginimą dešimtadaliu, jis paprastai paliečia ne tik tuos darbuotojus, kurie uždirba minimalų atlygimą, bet nuvilnija bent iki vidutinio darbo užmokesčio, nes įmonės turi išsaugoti darbuotojų atlyginimų diferenciaciją. Tuomet maždaug dešimtadalių pakyla ir vidutinis darbo užmokestis. Tai duoda tempą kitiems metams, kiek vėl turi didėti minimalus atlyginimas.
Dabar Lietuva pagal tai, kokią dalį BVP sudaro darbo užmokesčio fondas, viršija 50 proc. BVP. Daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tolimesnis atlyginimo augimas vis tiek turėtų būti susietas su nominalaus BVP, produktyvumo augimu. Nebėra turbūt erdvės dviženkliam atlyginimo augimui, nes prie tokio atlyginimo augimo, kad ir kaip jo norėtųsi, atsiras dvi šalutinės pasekmės.
Viena, kurią mes jau matome – didesnė infliacija. Kai darbo sąnaudos auga sparčiau negu produktyvumas, tai yra vienintelis būdas įmonėms tas sąnaudas perkelti galutiniams vartotojams. Kita galima pasekmė yra galimai aukštesnis nedarbo lygis. Kol kas mes to nelabai matėme, nors nedarbo lygis Lietuvoje yra gana aukštas – apie 7 proc.
Palyginimui, Lenkijoje yra tik 3,5 proc. Tai irgi iš dalies gali būti šalutinė pasekmė. Reikia turėti omenyje, kad spartus darbo užmokesčių augimas, kad ir kaip jis yra pageidautinas, vėliau gali turėti ir neigiamų, šalutinių pasekmių.
Kaip keisis minimalus atlyginimas?
Kaip jūs galvojate, kaip galėtų keistis minimalus gyventojų atlyginimą? Kaip vertinate pateiktus skaičius ir tai, ką Nerijus pasakė?
Ž. Mauricas: Yra nemaža tikimybė, kad šiais metais atlyginimai augs sparčiau nei prognozavome, nes ekonomika laikosi gerai. Plūstelėjo pinigai iš antrosios pensijų pakopos, taip pat turime rekordines Europos Sąjungos paramos lėšas, labai daug investuojame į krašto apsaugą, kreditavimas yra pakankamai aktyvus, būsto rinka aktyvi, vartotojų lūkesčiai, kad ir šiek tiek suprastėja, bet vis dar yra pakankamai aukšti.
Visa tai sufleruoja, kad mes gyvename ekonominio ciklo pakilimo stadijoje, nepaisant energetinių kainų šuolio. Gal net ne energetinių kainų reikėtų sakyti, bet labiau dyzelino kainų. Benzinas ne tiek pabrango, elektra visiškai ne, pigesnė net nei praeitais metais. Iš esmės mes turime kaistančią ir gal net perkaistančią ekonomiką. Dėl to reikėtų, kad kažkas truputį prilaikytų vadeles dabar.
Jeigu mes dabar labai stipriai šoksime virš bambos, tai galime skaudžiai nusileisti 2028–2029 metais. Tam, kad mes patys nesusikurtume didelio, papildomo cikliškumo. Ko gero būtų prasminga dabar šiek tiek atsargiau didinti išlaidas, tam tikrus indikatorius kaip minimus darbo užmokestis.
Kokie pasiūlymai būtų naudingi?
Dar vienas iš aspektų, Lietuvos darbuotojų konfederacija užsiminė, kad galbūt reikėtų pagalvoti apie minimalaus mėnesio atlyginimo perskaičiavimą. Pavyzdžiui, būtų skaičiuojami praėjusių metų ir einamųjų metų prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčiai. Pagal tai būtų ir minimalus atlyginimas nustatytas. Kaip jūs manote, ar toks pasiūlymas būtų naudingas?
Ž. Mauricas: Šiuo atveju gal labai didelio esminio pokyčio nesudarytų. Kai tu esi tam tikrame burbule, dažniausiai nepastebi, kad tu jame esi, kai pinigai liejasi į kairę, į dešinę. Mes turime energetinių kainų šoką, metinė infliacija jau dabar yra 5 proc. Ta formulė santykinai neženkliai pakoreguotų tuos skaičius. Aš labiau orientuočiausi į ilgesnio laikotarpio bendresnį paveikslą.
Ko gero, nebūtų prasminga dabar labai stipriai šokti aukščiau bambos, nes mes tikrai judame į 2028–2029 metus, kurie nebus tokie saldūs, kokie bus šie ir kiti metai. Vien tik dėl pensijų pakopos pinigų. Jau per pirmą ketvirtį 3,9 milijardai įsiliejo į Lietuvos ekonomiką. Nemaža dalis, kaip matome, eina į vartojimą.
Jeigu mūsų mažmeninės prekybos apimtys šiais metais, ko gero, sieks apie 22 milijardus, jeigu bent pusė to įsilies, tai bus jau dešimtadaliu daugiau nei būtų buvusios. Tai yra vienkartinis šuolis. Mes užkelsime kartelę 2027 metams, bus labai sunku ją palaikyti ir, ko gero, 2028 metais mes turėsime neigiamą augimą.
Mes turėsime mažmeninės prekybos ir viso bendro vartojimo neigiamą augimą. Tai gali nutempti mūsų ekonomiką visą į recesiją. Dėl to reikėtų išlyginti ciklą kitais įrankiais. Reikėtų nepersistengti su minimalios algos didinimu, senatvės pensijų didinimu, bendrai, valstybės išlaidų didinimu. Kitaip tariant – vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Būtų labai geras ženklas, jeigu mes sugebėtume turėti perteklinį biudžeto balansą šiais metais.
Mano asmenine nuomone, tai yra beveik būtina sąlyga, jeigu mes nenorime turėti minus 5 proc. deficito po dviejų, trijų metų. Jeigu mes dabar turėsime deficitą, tai po dviejų, trijų metų turėsim tikrai didesnį deficitą. Tikrai neturėsime mažesnio deficito, kai nuslūgs pensijų pakopų pinigų banga. Tikrai reikėtų šiek tiek atsargiau žiūrėti. Žinoma, dėl politinių dalykų, ko gero, to tikėtis yra maža tikimybė. Turime savivaldybių rinkimus kitais metais, turime politinį ciklą ir, deja, judėsime tokiomis bangomis.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
BUTINA kelti gynybos mokescius, svarbu kad ruzzai neateitu i Vilniu !!
