Apie tai laidoje diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, buvęs energetikos ministras ir įmonių energetikos vadovas Rokas Masiulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ar gali pritrūkti energijos?
Hormūzo sąsiauris užblokuotas jau kelis mėnesius. Iki galo nesuprasi, ar Iranas blokuoja, ar Amerika blokuoja Iraną, bet laivai, nejuda tokiu intensyvumu. Žinoma, pasaulyje vis dažniau kalbama ne tik apie aviacinio kuro, bet ir apie visokio kitokio kuro blokadą. Ar tikrai pasaulis juda link to, kad gali fiziškai pritrūkti energijos?
R. Masiulis: Trumpalaikių įvykių gali būti visokių, bet aš sakyčiau, reikia pasimokyti iš istorijos. Pasižiūrėkime, kas buvo po tos didžiosios krizės, kai arabai nustojo amerikiečiams pardavinėti naftą. Tai buvo labai rimtas sukrėtimas, bet po to pasaulis pasikeitė. Dar buvo Rusijos karo pradžia prieš Ukrainą, 2022 metais didžiulė krizė, kai sušoko kainos. Kol kas mes to nematome, nelyginčiau to su tomis dviem praėjusiomis krizėmis.
Aš kaip tik gal net pasižiūrėčiau iš tos pozityviosios pusės. Tai, ką Lietuva darė visą laiką, užtikrinti energetinę nepriklausomybę, trečią kartą jau yra patvirtinama, kad tai teisingas žingsnis. Visos šalys dabar apie tai kalba.
Kiek skaitau amerikiečių spaudoje, jie tą patį sako, kad atsinaujinanti energetika dabar nėra vien tik dėl žalumo, gražumo, kažkokių įsipareigojimų, bet ir dėl to, kad tai yra energetinis saugumas. Aš manau šitas trečias skambutis visiems bus labai rimtas. Tai bus dar vienas postūmis atsinaujinančiai energetikai. Labai didelis. Kurti, ieškoti naujų technologijų. Pažiūrėkime, kaip baterijos vystosi.
Jeigu mes pradėjome kalbėti nuo vienos valandos baterijų, po to dviejų, dabar Lietuvoje statomos vidutiniškai 24 valandų baterijos. Jau spaudoje mačiau ir yra pirmieji projektai, kur 100 valandų baterijos pastatytos, jas eksperimentuoja, bando.
Ilguoju periodu nebūtinai viskas pasisuks į blogą. Ar trumpesniu, vidutiniu laikotarpiu gali būti reikalų?
R. Masiulis: Be abejo, mes jau dabar matome, kad tų reikalų yra. Naftos kiekio, kuris keliaudavo per Hormūzą, nepadengia. Nepaisant to, kad Saudo Arabija dalį perkėlė į Raudonąją jūrą. Vartojimas pasaulyje šiek tiek sumažėjo, nedaug, man atrodo, 400 tūkst. barelių per dieną.
Dabar paskutiniai skaičiai buvo sumažėję. To trūkumo yra, rezervus naudojamas, vartojimas dar gali toliau mažėti. Amerikiečiai nemaža dalim bando dengtis suskystintomis dujomis. Aš sakyčiau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek išsibalansuos taip, kaip ir Rusijos karo pradžioje. Galiausiai bus teigiamas poveikis.
Ar bus krizė?
Kas čia bus? Judame į kažkokią krizinę situaciją ar ne?
N. Mačiulis: Labiausiai kosti antraštės, kurios šiaip prasilenkia su realybe. Žiūrint ir pirmo ketvirčio ekonomikos duomenis, ir mažmeninę prekybą, ir pramonės spurtą, ir visus kitus rodiklius, mes esame visiškai aukso amžiuje. Dar net neprasidėjus pensijų pinigų leidimui, kuris matysis tiktai balandžio mėnesio statistikoje, žiūrint į pramonės pasitikėjimų rodiklį, eksporto užsakymo lygius, nėra jokios krizės užuominų.
Iš to, ką mes matome dabar, turėtų bent 3 proc. Lietuvos BVP augti. Tai kas čia per krizė? Galvose krizių gali būti visokių. Visuomet galima prisigalvoti. Be jokios abejonės mes galime nubrėžti įvairius ateities scenarijus. Taip, Hormūzo sąsiauris gali likti uždarytas, gali prasidėti aktyvesni kariniai veiksmai, gali pakilti naftos kaina iki 200 dolerių už barelį, JAV gali apriboti savo gamtinių dujų ir naftos eksportą.
Tai bandydamas suvaldyti kainų kilimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Donaldas Trumpas moka padaryti visokius arklių ėjimus į įvairias puses. Tai paveiktų daugiau ir Europą. Tų alternatyvių, baisių scenarijų tikrai gali būti. Ar jie yra labiausiai tikėtini šiuo metu? Tikrai ne. Tą rodo ir ateities naftos kainų sandoriai ir gamtinių dujų kainos, kurios šiuo metu yra maždaug ten, kur buvo prieš metus.
Kol kas mes nematėme turbūt viso poveikio per tiekimo grandines, bet vis tiek žiūrint ir lyginant šią krizę ne su tuo, ką mes matėme per praėjusio amžiaus krizes, bet lyginant su artima patirtimi, 2022 metų, tuomet situacija buvo nepalyginamai blogesnė. Čia naftos kaina nėra svarbiausia. Tuomet gamtinės dujos buvo penkis, šešis kartus brangesnės. Elektra buvo pabrangusi beveik 10 kartų didesnė kaina nei buvo kai kuriais periodais.
Mes per tą laikotarpį labai gerai prisitaikėme, ką, beje, sakė ir Rokas. Tuomet buvome labai priklausomi nuo importuojamų energijos išteklių. Dabar apie 60 proc. visos elektros suvartojimo yra pagaminama Lietuvoje iš atsinaujinančios energetikos šaltinių. Kai kuriais periodais tenka ją importuoti arba pasigaminti iš suskystintų gamtinių dujų.
Tų svyravimų gali būti. Pavyzdžiui, faktas, kad 2022 metais Lietuva turėjo 2 gigavatus instaliuotos atsinaujinančios energijos pajėgumų. Dabar turime septynis. Jokia kita šalis šitame regione taip nepasididino savo energetinės nepriklausomybės.
Mes dėl to ir nieko nematome. Pažiūrėkite elektros kainą, dujų kainą, viskas atrodo puikiai. Tai čia tikrai visuomet gali būti visokių scenarijų, bet kol kas jie yra tik labiau vaizduotės vaisius, o ne nerealių aplinkybių.
Kaip vertinti tokius perspėjimus?
Kaip reikėtų vertinti kalbas, tokį sąžiningą perspėjimą, kad Lietuva turėtų būt pasiruošusi blogesniems laikams ir su energetika, ir su ekonomika? Kaip jūs vertintumėte, kiek adekvatūs tie perspėjimai?
T. Povilauskas: Aš sakyčiau, kad gal žodžius reikia atsargiau rinkti. Taip, dabar mes turbūt taip galime sakyti, turime krizę degalų sektoriuje. Taip, turime naftos sektoriuje, nes tikrai virš 10 milijonų barelių naftos yra išimta iš rinkos. Tai tikrai yra žodis krizė. Aš sutinku su tuo, kad reikia galvoti apie galimus padarinius, nes vis tiek manau, kad jie atšliaužia su tam tikru tempu.
Pirmiausia atšliaužia vis tiek su didesnėmis žaliavų ir medžiagų kainomis, nes iš naftos yra gaminama begalės produktų. Gal jūsų drabužiuose, buities įrangoje ir visur yra plastiko. Plastikas yra gaminamas iš pirminio benzino, iš suskystintų naftos dujų ir panašiai. Mes girdime, kad iš esmės, kai užsipirkinės „Zara“, „H&M“ rūbus kitų metų pavasariui, kainos bus didesnės. Tai yra atšliaužianti infliaciją.
Vėlgi pramoninkai kalba, kad apyvartinių lėšų poreikis irgi didės, nes plastikus perka keliolika procentų brangiau. Tai apyvartinių lėšų poreikis natūraliai atsirandantis. Vėlgi, mes turime užsipildyti gamtinėmis dujomis ir būtų gerai, kad mes tam pasiruoštumėme. Tam reikia likvidumo iš bankų. Galiu pasakyti, kad nėra tiek daug laiko praėję. Čia ketveri metai nuo 2022 metų, kai buvo didžiulis šokas apyvartinių lėšų trūkumo.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
