Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino
Pirmiausia pradėkime nuo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimo dėl naftos tiekimo. Kaip vertinate tokį susitarimą? Ar jis realiai gali sumažinti spaudimą naftos kainoms visame pasaulyje – pirmiausia Amerikoje, o vėliau ir Europoje?
A. Izgorodinas: Mes irgi atlikome savo skaičiavimus, kiek tai gali paveikti Amerikos naftos kainą. Manau, kad įtaka bus labai nedidelė, nes pagal viešai pateikiamus duomenis nauji kroviniai iš Rusijos patenkins apie 4 proc. Amerikos naftos mažmeninės prekybos apyvartos. Iš esmės nekalbame apie labai mažą skaičių, bet jis nėra ir labai didelis.
Kitas aspektas – ar Rusija iš tiesų galės net ir tokį mažą kiekį patiekti Amerikai, nes Rusijos energetikos infrastruktūra toliau atakuojama. Jų vidaus situacija pakankamai sudėtinga. Netgi Maskvoje kilo problemų dėl dyzelino ir benzino tiekimo.
Gali būti, kad tie susitarime numatyti skaičiai yra tiesiog nupiešti iš oro, o realiai Rusija patieks ne 4 proc., bet, nežinau, 1 proc. Bet kokiu atveju net ir tie 4 proc. nėra kažkoks kosminis skaičius, kuris fundamentaliai pakeistų dyzelino kainas Amerikoje. Manau, kad dabar dėl šios naujienos dyzelino kainos šiek tiek pakrito, bet tai gana laikinas dalykas. Manau, kad prieš pat rinkimus dyzelinas vėl gali šiek tiek pabrangti.
Kokių naftos kainų galime tikėtis?
Jeigu žiūrėtume ne tik į Trumpo ir Putino susitarimą, bet ir į situaciją Hormuzo sąsiauryje, ko galima tikėtis dėl naftos kainų? Kas mūsų dar gali laukti?
A. Izgorodinas: Vyksta tai, ko ir buvo galima tikėtis – Hormuzo sąsiaurio apeiti nepavyko. Gera naujiena yra tai, kad Artimųjų Rytų valstybėse naftos gavyba atsigauna. Problema ta, kad išvežti tą naftą nėra neįmanoma, bet labai sudėtinga. Saudo Arabija bandė apeiti Hormuzo sąsiaurį, tą vasarą darė pakankamai sėkmingai ir išsprendė apie 20 proc. visos problemos.
Bet hučiai dabar pakankamai sėkmingai atakuoja Saudo Arabijos vamzdyną, todėl šalis nuo to stipriai nukenčia. Aišku, kad Artimųjų Rytų valstybės investuos į Hormuzo sąsiaurio apėjimą, bet tai bus ne rytoj ir ne poryt, o, manau, per dvejus ar trejus metus. Artimiausiu metu Hormuzo sąsiaurio apeiti nepavyks.
Dabar, jeigu kalbėtume apie tai, ko rinka tikisi iš konflikto ir Hormuzo sąsiaurio atidarymo, tai rinka netiki, kad konfliktas greitai pasibaigs. Rinkos vertinimu, tikimybė, kad Hormuzo sąsiauris bus atidarytas iki metų pabaigos, yra 11 proc.
Tai labai maža tikimybė. Jeigu žiūrėtume į kitų metų pavasarį ar net vasarą, ta tikimybė vis dar gerokai mažesnė nei 50 proc. Tai reiškia, kad pagal dabartinį rinkos vertinimą konfliktas tęsis ilgai.
Aš irgi su tuo sutikčiau, nes Amerika Irane tikrai yra pastrigusi. Manau, kad konfliktas gali tęstis iki pavasario, galbūt net iki vasaros. Kitų metų vasarą galime prieiti prie taško, kai pasauliniai naftos rezervai bus ištuštinti, ir tada galimai prasidės rimtos derybos tarp Irano ir Amerikos.
Iš tiesų Iranas kad ir rytoj galėtų nutraukti atakas ir atidaryti Hormuzo sąsiaurį, bet viskas priklauso nuo kainos. Kitaip tariant, kiek saldainių Amerika duos Iranui, kokias sankcijas panaikins ir kiek pinigų skirs atstatymui.
Kokia galima tolesnė konflikto eiga?
Prieš laidą užsiminėte, kad įtampa regione tik didėja, o ateityje galime sulaukti naujų karinių veiksmų. Kokios tolesnės konflikto eigos tikitės?
A. Izgorodinas: Manau, kad dabar Amerikoje vyksiantys vidurio kadencijos rinkimai bus labai svarbūs, nes bus perrenkama dalis Kongreso. Manau, kad rinka yra neteisi, nes rinkos dalyviai dabar tarsi visi mojuoja vėliava, kad Trumpas pralaimės, respublikonai pralaimės, Senatą ir Kongresą perims demokratai ir dėl to vos nepasikeis pasaulio santvarka. Manau, kad jis tikrai pralaimės, nes Amerikoje valdančioji partija paprastai pralaimi vidurio kadencijos rinkimus.
Čia panašiai kaip pas mus – vyriausybės visą laiką keičiasi. Bet manau, kad jis pralaimės ne taip stipriai, kaip tikisi rinka. Atitinkamai tai bus signalas Trumpui, kad tokią politiką galima tęsti ir viskas yra gerai. Jeigu šis scenarijus išsipildys, po rinkimų, kurie vyks lapkričio pradžioje, bus dar viena karinė operacija su lėktuvnešiais, bombomis ir raketomis.
Kiek dar gali brangti nafta?
Jeigu išsipildytų jūsų prognozuojamas scenarijus ir konfliktas dar labiau paaštrėtų, ko artimiausiais mėnesiais galėtume tikėtis naftos rinkoje?
A. Izgorodinas: Nebūtinai viskas bus taip blogai, kalbant apie naftos kainą. Manau, kad dabartinė naftos kaina iš esmės jau atspindi visas rizikas ir realijas, nes konfliktas kurį laiką eskaluojasi. Naftos kaina dabar siekia apie 104–105 dolerius už barelį.
Faktas, kad jeigu bus nauja ataka, ji gali vėl pakilti iki 115–120 dolerių, bet akimirksniu nukris atgal ir konfliktas toliau vyks taip, kaip vyksta dabar. Tai yra sinusoidė. Nuo pavasario jau turėjome daugybę eskalacijų ir deeskalacijų. Manau, kad rinka ir toliau judės tokia sinusoide.
Gali būti dienų, kai dėl visų tų raketų ir bombų naftos kaina dar pakils, bet akimirksniu nukris.
Nes, kaip ir sakiau, pasaulyje naftos pasiūla yra, gavyba vyksta. Problema ta, kad kai kurios šalys negali naftos išvežti. Bet ar pasaulyje dabar yra kažkoks didelis naftos deficitas? Ne, tokios labai didelės problemos nėra.
Kaip tai atsilieps Lietuvos degalų rinkai?
Kas laukia Europos ir Lietuvos, jeigu trikdžiai Hormūzo sąsiauryje tęsis? Kaip tai galėtų atsiliepti Lietuvos degalų rinkai?
A. Izgorodinas: Manau, kad didžiausia rizika Lietuvai ir Europai yra vidurio kadencijos rinkimai Amerikoje ir galimas Trumpo sprendimas po rinkimų uždrausti dyzelino eksportą iš Amerikos. Manau, kad tai neatmestinas variantas. Jeigu manęs klaustumėte, ar bus toks draudimas, sakyčiau, kad labiau tikėtina, jog bus.
Jie dabar to nedaro, nes artėja rinkimai ir yra rizika, kad dyzelinas dar labiau pabrangs. Bet manau, kad Trumpas eis radikalesniu keliu. Ypač tuo atveju, jeigu jis nepralaimės vidurio kadencijos rinkimų taip stipriai, kaip tikisi rinka. Jam atsilaisvins rankos ir jis tikrai kuriam laikui gali uždrausti dyzelino eksportą.
Kas tokiu atveju laukia Lietuvos? Konkrečiai Lietuvai tai nėra labai baisu, nes Amerikos dalis mūsų dyzelino importe yra labai maža, beveik nulinė. Mes iš Amerikos importuojame daug žalios naftos, bet ne dyzelino. Kalbame apie dyzelino, o ne apskritai naftos eksporto draudimą. Europai bus problemų, ypač Prancūzijai, nes 24 proc. Prancūzijos dyzelino importo šiuo metu sudaro tiekimas iš Amerikos.
Aišku, kad Prancūzijos problemos dėl dyzelino gali paveikti ir kitų Europos Sąjungos šalių dyzelino kainas. Gali susidaryti situacija, kai viena šalis susiduria su problemomis ir nebeeksportuoja dyzelino į kitą šalį. Tai gali turėti įtakos, bet manau, kad ji bus pakankamai trumpalaikė, nes aukšta kaina visada žudo pati save. Tai galioja ir dujoms, ir naftai, ir dyzelinui, ir pienui, ir taip toliau.
Ar dyzelinas Lietuvoje gali kainuoti 3–4 eurus?
Iki kiek galėtų kilti dyzelino kainos? Ar galime sulaukti ir 3, o gal net 4 eurų už litrą?
A. Izgorodinas: Vieną ar dvi dienas dyzelino kaina tikrai gali pakilti iki 3 eurų. Bet manau, kad ta kaina anksčiau ar vėliau tiesiog nužudys pati save ir po to dyzelino kaina pasieks kažkokį labiau realistinį lygį.
Mes atliekame skaičiavimus ir matome, kad tam, jog Lietuvos vartotojai pradėtų bent šiek tiek mažinti dyzelino vartojimą, jo kaina turėtų siekti apie 4,5 euro. Pabrėžiu – tik šiek tiek mažinti. Trys eurai nesumažins lietuvių meilės dyzeliniams automobiliams ir žmonės toliau ramiai vairuos tas mašinas. Aš taip įsivaizduoju.
Kur dar gyventojai labiausiai pajustų naftos kainų augimą? Kas galėtų skaudžiausiai atsiliepti jų piniginėms, jeigu šios prognozės išsipildytų?
A. Izgorodinas: Manau, kad labiau ne per naftą, o per dujas ir elektrą. Čia yra tas aspektas, kurį mes labai stebime, nes dujų kaina Europoje jau dabar yra kosminė. Ji siekia 80 eurų už megavatvalandę. Mes kažkada gerais laikais skaičiavome, kad Europoje 45 eurų už megavatvalandę kaina jau yra ekonomikos žudymas.
Dabar ta kaina yra beveik dvigubai didesnė. Manau, kad jeigu išsipildys prognozės, jog sausis, vasaris ir kovas Europoje bus šalti, tada dujų kaina nuo dabartinio lygio pakils dar apie 20 proc. ir pasieks 100 eurų už megavatvalandę.
Kodėl tai svarbu Lietuvai ir visai Europai? Todėl, kad žiemą nešviečia saulė, mažėja atsinaujinančios energetikos gamyba, o paskui dujas labai kyla ir elektros kainos. Manau, kad dujų kainų augimas gali paveikti ir elektros kainą. Be to, turėsime šildymo aspektą, kuriam irgi įtakos turės dujų kaina. Taigi dujų kainų dedamoji ekonomikoje bus pakankamai svarbi ir tikėtina, kad ši kaina didės.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
