dujos

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje suvartota 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (9,2 TWh), pirmadienį skelbia šalies dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“. Pasak bendrovės, mažesnį dujų vartojimą lėmė pastaruoju metu sumažėjusios didžiausios trąšų gamybos įmonės regione – Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ – veiklos apimtys. Sausį–birželį per dujų sistemą buvo transportuota 16,5 TWh dujų (be tranzito į Karaliaučiaus sritį) – 23 proc.

Azerbaidžanas siųs savo dujas Sirijai, kad išspręstų šios šalies energijos trūkumo problemą, šeštadienį pareiškė Baku, kur prezidentas Ilhamas Alijevas priėmė naująjį Sirijos vadovą Ahmedą al-Sharaa. Sirijos islamistų valdžia, gruodžio mėnesį nuvertusi Basharą al Assadą, po beveik 14 metų trukusio pilietinio karo siekia atkurti šalies infrastruktūrą ir ekonomiką.

Kėdainių rajone esančiame daugiabutyje trečiadienį sprogo dujų vamzdis, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, 19 val. 51 min. pranešta, kad Povilo Lukšio gatvėje, daugiabutyje, penktame aukšte esančiame bute, sprogo dujų vamzdis, iš vamzdžio eina liepsna.  Atvykus ugniagesiams, degimo nebuvo, laiptinės dujų vamzdį užsuko gyventojai, vamzdis nustojo degti. Apžiūrėtas butas, kur sprogo dujų vamzdis, ir kiti butai – degimo požymių nebuvo.

Europos Komisijai siekiant nutraukti Europos Sąjungos (ES) priklausomybę nuo rusiškų dujų, Europos Parlamentas (EP) antradienį pritarė sušvelnintiems bloko dujų saugyklų užpildymo reikalavimams. Atnaujintoms taisyklėms, kuriomis bus suteikta daugiau lankstumo užpildant saugyklas ir siekdami užkirsti kelią manipuliavimui dujų rinkoje bei sumažinti dujų kainas, pritarė 542 EP nariai, 109 nepritarė, o 30 susilaikė.

Organizacijos „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, gamtinių dujų atsargų lygis požeminėse saugyklose Europoje viršijo 60 proc., tačiau kol kas nepasiekė pastarųjų metų vidurkio. Liepos 5-osios rezultatais, saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai 60,3 proc. – 9,4 procentinio punkto mažiau nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus. Pranešime nurodoma, jog Europa išlaiko 300 mln.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė ilgai atidėliotą tikslą iki 2040 metų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau, siekiant įtikinti skeptiškiausiai nusiteikusias valstybes nares, numatė naujas lankstumo priemones.  Po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų su ES valstybėmis Briuselis paskelbė, kad laikysis pernai paskelbto tikslo iki 2040 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

Nuo liepos „Ignitis“ visuomeninio elektros tiekimo kainos išlieka panašios, o gamtinių dujų tarifai nesikeičia. Šį sprendimą anksčiau gegužės pabaigoje priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Standartinio“ vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo antradienio toliau mokės 20,5 cento už kilovatvalandę (kWh) elektros, už dviejų laiko zonų „dieninį“ planą – irgi tiek pat, 23,3 cento už kWh, o už „naktinį“ – 13,8 centus už kWh (0,1 cento mažiau). Plano „Namai“ vienos laik...

 Izraeliui ir Iranui antradienį pritarus JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytam paliaubų planui 12 dienų trukusiam kariniam konfliktui užbaigti, gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje nukrito daugiau nei 12 proc., skelbia „Trading Economics“. Europa smarkiai priklausoma nuo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Persijos įlankos regiono.

Po to, kai JAV smogė Iranui, Europoje ženkliai pakilo gamtinių dujų kaina. Pirmadienį prasidėjus prekybai, atskaitinio TTF ateities sandorių, kurių pristatymo terminas – vienas mėnuo, kaina šoktelėjo iki 42,44 euro už megavatvalandę (MWh) – aukščiausio lygio nuo balandžio pradžios. Tiesa, prasidėjus prekybai, kaina vėl šiek-tiek sumažėjo, tačiau paskutinė 41,53 euro kotiruotė vis dar buvo maždaug 1,5 % didesnė nei penktadienį.

Gamtinių dujos kainos Europos didmeninėje rinkoje, karinio konflikto tarp Izraelio ir Irano fone kylančios šeštą dieną iš eilės, pasiekė aukščiausią lygį nuo balandžio pradžios. Dujų megavatvalandės kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) trečiadienį popiet siekė beveik 40 eurų, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pateikė pasiūlymą iki 2027 metų pabaigos visiškai uždrausti rusiškų dujų importą ir taip nutraukti dešimtmečius trukusią priklausomybę. Nuo tada, kai Maskva prieš daugiau kaip trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Briuselis siekia nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų.  Europos Komisija (EK) praėjusį mėnesį nurodė, kad rusiškų dujų importas pagal naujas sutartis bus uždraustas nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Pirmadienio popietę sostinės vakarinėje dalyje – neeilinis incidentas: Mozūriškių gatvėje traktorius statybos metu prakirto dujų vamzdį, o į aplinką ėmė sparčiai veržtis didelis kiekis dujų. Į įvykio vietą buvo mobilizuotos visos Vilniaus operatyvinės tarnybos. Incidentas įvyko birželio 9 dieną, apie 14 val. 24 min. Pranešimas apie galimą pavojų buvo gautas pagalbos telefonu – gyventojai nurodė jaučiantys stiprų dujų kvapą ir girdintys šnypštimą, sklindantį iš statybvietės.

Lenkijos ūkininkai plačiai naudoja dujomis pagrįstą technologiją, leidžiančią obuolius ir kitus vaisius išlaikyti ilgiau, tačiau Lietuvoje ši sistema nėra išvystyta. Nors tokios technologijos padeda konkuruoti tarptautinėse rinkose, jos kelia abejonių ne tik dėl vaisių skonio, natūralumo, bet ir dėl galimos žalos sveikatai. Lenkijoje obuolių laikymo technologijos yra pažangios ir plačiai taikomos, siekiant išlaikyti vaisių kokybę ilgesnį laiką.

Šių metų gegužę dujos „GET Baltic“ biržoje kainavo 41,01 euro už megavatvalandę ir buvo 4 proc. brangesnės nei balandį, kai jų kaina siekė 39,40 euro. Biržos duomenimis, Lietuvoje ir Latvijos–Estijos bendroje prekybos aikštelėje kainų augimas siekė po 4 proc.  Lietuvoje vidutinė dujų kaina buvo 41,31 Eur/MWh, o bendroje Latvijos-Estijos zonoje – 40,19 Eur/MWh. Tuo metu Suomijoje fiksuotas 3 proc. kilimas iki 40,49 Eur/MWh.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ tarifus 2026 m. Pagal juos vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos rinkos dalyviams sieks 1,52 euro už megavatvalandę (MWh). Tai – 5 proc. mažiau palyginti su šiais metais galiojančia dujų perdavimo kaina, kuri yra 1,60 euro už MWh. Dujų perdavimo paslaugos kaina sudaro vos kelis procentus galutinės, vartotojų mokamos kainos už dujas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad visuomeniniai tiekėjo „Ignitis“ gamtinių dujų tarifai nuo liepos išliks tokie pat, kaip šiuo metu, o kai kurie valstybės reguliuojami elektros tarifai keisis nežymiai.

Serbija ir Rusija susitarė pratęsti Rusijos gamtinių dujų tiekimą Belgradui sumažintomis kainomis, pirmadienį pranešė Serbijos tinklo operatorė. Glaudūs abiejų šalių ryšiai kelia Europos Sąjungos (ES) susirūpinimą. Maskva tiekia Serbijai didumą dujų, Belgradas moka tik 275 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų pagal dabartinę sutartį su Maskva, turėjusią pasibaigti gegužės pabaigoje, bet dabar pratęstą iki rugsėjo pabaigos.  Kaina yra daug mažesnė nei dabartinė rinkos kaina Europoje.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 20,8 mln. eurų. Tai – 1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.  Operatoriaus teigimu, didesnį veiklos pelningumą lėmė patirtos mažesnės gamtinių dujų sąnaudos technologinėms reikmėms. Jos šį ketvirtį siekė 0,7 mln. eurų (2024 m. I ketvirtį – 1,3 mln. eurų). Sąnaudų mažėjimui didžiausią įtaką turėjo mažesnis dujų poreikis kompresorinių darbui ir kitoms technologinėms reikmėms.

Europos Komisija siekia iki 2027 m. pabaigos visiškai uždrausti rusiškų dujų importą į Europos Sąjungą (ES). Birželį šalims narėms bus pateiktos konkrečios su tuo susijusios  priemonės, nurodoma antradienį Strasbūre pristatytame Komisijos plane dėl rusiškų dujų importo stabdymo. Apie 19 proc. ES dujų poreikio vis dar padengiama rusiškomis dujomis.

Europos Sąjunga (ES) antradienį ruošiasi pristatyti planą dėl visiško likusių dujų ryšių su Maskva nutraukimo. Politikų teigimu, tai rimtas iššūkis, žinant, kad Europa jau seniai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro. ES energetikos vadovas Danas Jorgensenas išdėstys priemones, kurių įgyvendinimas buvo atidėtas, Briuseliui laukiant, ar Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybose bus pasiektas susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Gamtinių dujų rinkos kaina Lietuvoje balandį siekė 39,91 euro už megavatvalandę (MWh) – per mėnesį ji mažėjo 8 proc., o per metus augo 26 proc., antradienį pranešė „GET Baltic“. „Nors šildymo sezonas jau baigėsi, rinkoje išliko gamtinių dujų poreikis elektros energijos gamybai, todėl balandį biržoje ir toliau buvo fiksuojama aktyvi prekyba dujomis“, – pranešime sakė „GET Baltic“ klientų vadovas Karolis Bagdonas.

Nepaisant šiltos žiemos, Lietuvos dujų poreikis išlieka stabilus, skelbia Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“. „Pirmąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,7 teravatvalandės (TWh) dujų, beveik tiek pat, kaip ir 2024 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 5,5 TWh. Šiemet dujų buvo vartojama daugiau elektros gamyboje, kai pernai didesnis dujų poreikis buvo fiksuojamas šilumos gamybos sektoriuje“, – rašoma pranešime.

Pradėjus veikti išplėstiniam dujotiekiui iš vakarų Europos, Čekijos Respublika pirmą kartą tapo visiškai nepriklausoma nuo rusiškų dujų, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Petras Fiala. Čekija – 10,9 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė – sutartį dėl iš Italijos per Alpes einančio dujotiekio (TAL) plėtros pasirašė 2023 m., praėjus metams po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Seimas sudarė sąlygas kiek pabranginti naujų buitinių dujų vartotojų prisijungimą prie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) sistemos, tačiau tai kainuotų mažiau nei siūlė Energetikos ministerija ir Vyriausybė.    Nuo 2026 metų gegužės 1-osios buitiniams vartotojams teks padengti 60 proc., o ne 80 proc.  skirstymo sistemos operatoriaus patiriamų prijungimo išlaidų.

Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje per šią audringą savaitę sumažėjo daugiau kaip 7 proc., priartėdamos prie pastarųjų septynių mėnesių žemumų. Dujų megavatvalandės kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) penktadienį vidurdienio Lietuvos laiku nežymiai svyravo ties 33 eurų žyma, nuo prekybos pradžios kritusi apytikriai procentu, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Seimas linkęs sudaryti sąlygas kiek atpiginti naujų buitinių vartotojų prisijungimą prie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gamtinių dujų sistemos.  Nuo 2026 metų gegužės 1-osios buitiniams vartotojams siūloma padengti 60 proc. skirstymo sistemos operatoriaus patiriamų prijungimo išlaidų, o ne 80 proc., kaip siūlė Energetikos ministerija ir Vyriausybė.    Dabar nauji dujų vartotojai padengia apie 40 proc.

JAV pareigūnų derybos su Ukrainos ir Rusijos atstovais Saudo Arabijoje dėl galimo ugnies nutraukimo daugiau kaip trejus metus trunkančiame kare Ukrainoje mažina dujų kainas Europos didmeninėje rinkoje, jos dalyviams reaguojant į galimybę padidinti dujų teikimą. Dujų megavatvalandės kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) pirmadienį popiet siekė 41,9 euro, nuo prekybos sesijos smuktelėjo 1,6 proc.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Vilniuje atidarė atnaujintą Sistemos valdymo centrą (SVC), kuris leidžia nuotoliu vienoje vietoje valdyti visą šalies didžiųjų dujų perdavimo dujotiekių sistemą. Kaip pabrėžia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, naujasis kritinės infrastruktūros objektas didins Lietuvos ir viso regiono energetinį saugumą.

JAV tariasi su Rusija ir Vokietija dėl „Nord Stream“ ir kitos energetikos infrastruktūros įsigijimo, kad pasibaigus karui Ukrainoje būtų atnaujintas Rusijos energijos tiekimas į Europą. Tai gali tapti argumentu sudarant paliaubas su Ukraina, savo tyrime teigia Vokietijos leidinys „Correctiv“. Leidinio teigimu, diskusija vyksta jau „kelis mėnesius“. Be „Nord Streams“, amerikiečiai domisi „Rosneft“ antrine įmone Vokietijoje „Rosneft Deutschland“, kuriai priklauso 54,17 proc.

Ukrainos naftos ir dujų bendrovė „Naftogaz“ ir Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ penktadienį pasirašė susitarimą bendradarbiauti suskystintų gamtinių dujų srityje. Pasirašytas ketinimų protokolas „padės ilgalaikio ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo pagrindus itin svarbioje energijos tiekimo srityje“, teigė „Orlen“ viceprezidentas Robertas Soszynskis.

Elektros energijos ir dujų kainos kiekvienoje valstybėje skiriasi. Aiškėja, kad, skaičiuojant pagal gyventojų perkamąją galią, lietuviai už elektrą šį sausį mokėjo daugiau nei latviai ar estai. „Euronews“ primena, kad energijos kainos Europos Sąjungoje (ES) smarkiai išaugo Rusijai 2022 m. pradėjus karinę invaziją Ukrainos teritorijoje. Tačiau po metų kainos stabilizavosi.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pasveikino pastangas nutraukti Ukrainos karą. Kartu jis Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad jo šalis nedarys ekonominio spaudimo Rusijai apribodama iš jos gaunamas dujas. „Jei Kinija nepirks dujų iš Rusijos, kokia šalis turės pakankamai dujų, kad patenkintų Kinijos žmonų poreikius“, – klausė ministras.

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai svarsto galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą karo Ukrainoje sureguliavimo dalį, ketvirtadienį rašo leidinys „Financial Times“. Pasak leidinio, rusiškų dujų pirkimo idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.

Ukrainai nuo sausio 1 d. sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tranzitą į Europą, ekspertai teigia, kad tai lėmė dujų kainų šuolį Europos rinkose. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad kaina jau leidžiasi žemyn, o neįprastai šilta žiema bei sustojusi Europos pramonė padėjo išvengti didesnių pasekmių. „Europai eilinį kartą padeda gamta, orai yra tikrai šilti, palyginus su vidurkiais, ir poreikis dujų yra sumažėjęs.

Naujieji metai jau čia pat, o su jais – ir didesnės elektros ir dujų kainos. Energijos tiekėjai primena tiems, kas neturi išmanių skaitiklių, nepamiršti iki paskutinės metų minutės deklaruoti jų rodmenis. Antraip už šiemet sunaudotą energiją gali tekti mokėti didesniais sausio tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjančią žiemą žmonėms teks dar labiau paploninti pinigines – brangsta elektra ir dujos. Šildymas gruodį pabrangs vidutiniškai kone dešimtadaliu, o jei paspaus šaltis, sąskaitos bus ir dar skausmingesnės. Ir besišildantys dujomis nuo sausio turės mokėti šeštadaliu brangiau nei dabar. Apie pusė milijono gyventojų turės mokėti brangiau ir už elektrą – valstybinis reguliuotojas nusprendė branginti visuomeninę „Igničio“ elektrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dujų kainos svyravimai daro įtaką ne tik namų ūkių, bet ir verslo finansams, tiesiogiai veikiant veiklos kaštus. Namų ūkiams didesnės dujų kainos lemia augančias mėnesines sąskaitas, o įmonėms – padidėjusias gamybos ir paslaugų teikimo išlaidas. Todėl tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui svarbu žinoti, kaip efektyviai mažinti dujų kainą ir sąnaudas.

Pabandykite atspėti, kiek Europos Sąjungoje (ES) per metus parduodama mobiliųjų telefonų? Europos Komisijos (EK) duomenimis, vien 2020 m. europiečiai nupirko apie 150 mln. tokių įrenginių. Jūs juk žinote, kad kiekviename jų yra baterija. Bet tai – tik lašas jūroje, nes šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas be dviejų dalykų: elektros ir baterijų. Anksčiau baterijos dažniausiai buvo žinomos kaip galvaniniai elementai.

Artėjanti žiema, anot energetikų, privers dar plačiau atverti pinigines: brangs dujos, centrinis šildymas. Brangstant dujoms, kurių europiečiai atšalus orams degina vis daugiau, brangs ir elektra, o sausį didinami akcizai kels ir degalų kainas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Vilkaviškietis Ramutis savo 200 kvadratinių metrų ploto namą šildo dujomis. Šis šildymo būdas jam per metus atsieina apie 2000 eurų, o žiemos mėnesiais sąskaitos siekia 300 ir daugiau eurų.

Rusijos energetikos bendrovė „Gazprom“ šeštadienį staiga sustabdė gamtinių dujų tiekimą Austrijai po teisinio ginčo dėl tiekimo sutrikimų. Šį faktą naujienų agentūrai dpa patvirtino Austrijos energetikos bendrovės OMV atstovė spaudai Sylvia Shin. Tačiau šalis ėmėsi atsargumo priemonių, penktadienio vakarą platformoje „X“ pranešė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris. Pasak jo, šalyje „niekas žiemą nesušals“. Apie tiekimo sustabdymą šeštadienį 6 val. ryto (5.00 val.

Sekmadienį, lapkričio 3 d., Vilniuje, kaip įtariama, smalkėmis apsinuodijo trys asmenys. Nelaimė įvyko sekmadienio vakarą, daugiabučiame name M. K. Čiurlionio gatvėje. Pirminiais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, iki ugniagesių atvykimo medikai suteikė pagalbą trims asmenims: dviems nepilnamečiams ir suaugusiai moteriai. Jie išvežti į ligoninę. Manoma, kad nelaimę galėjo sukelti vandens šildytuvas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba rengiasi padidinti abonentinį mokestį smulkiausiems dujų vartotojams. Mokestis jiems gali padvigubėti, mat esą šiuo metu nepadengia vamzdyno eksploatavimo sąnaudų. Tiesa, jiems tarifas už pačias dujas gali sumažėti. Na, o šildymui naudojantiems dujas gyventojams optimistinių žinių nepraneša – esą piginti dujas priežasčių nėra – biržoje dujos pamažu brangsta nuo pat pavasario. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Energetikos ministerija siūlo pratęsti paramos priemonę dujų balionų keitimui kitais energijos šaltiniais ir skirti tam papildomus 2,1 mln. eurų trejų metų laikotarpiui. Kaip skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai, dujų balionai negalės būti naudojami trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose, tad tokių daugiabučių gyventojai bus kviečiami suskubti juos pasikeisti ir pasinaudoti valstybės parama.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) perspėjo, kad augantis dujų suvartojimas ir geopolitinė įtampa pasaulyje artėjant žiemai gali apsunkinti jų tiekimą. Naujausioje agentūros ataskaitoje teigiama, kad didelį dujų suvartojimo augimą lemia pramoninė paklausa, ypač Azijoje. Agentūra prognozuoja, kad šiais metais pasaulinė dujų paklausa padidės daugiau kaip 2,5 proc. ir pasieks rekordinį 4 200 mlrd. kubinių metrų kiekį, o 2025 metais numatomas dar 2,3 proc. augimas.

Neramumai Artimuosiuose Rytuose neturėtų reikšmingai paveikti gamtinių dujų ar naftos produktų kainų Lietuvoje, sako Energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė. Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, naftos rinka kol kas į konfliktą reaguoja ramiai, o kainas žemyn spaudžia vangi paklausa, atsigaunanti gavyba. Tačiau degalų kainos ilgainiui galėtų reaguoti į pokyčius rinkoje.

Nepaisant karo Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) toliau importuoja iš Rusijos gamtines dujas – jos sudaro beveik penktadalį gamtinių dujų importo. Palyginti su pernai metais, importas net padidėjo, rodo trečiadienį Briuselyje Europos Komisijos paskelbta energetikos ataskaita. Slovakijai, Vengrijai ir Austrijai Rusija lieka didžiausia dujų tiekėja. Pirmąjį 2024 m. pusmetį Rusijos tiekiamos dujos sudarė 18 proc. dujų importo į ES. Tai atitinka 25,4 mlrd. kubinių metrų.

Ukrainos sprendimas nutraukti susitarimą, leidžiantį Rusijai pumpuoti dujas per jos teritoriją, Europai pakenks labiau nei Maskvai, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 2019 m. pasirašyta sutartis duoda pajamų ir Kyjivui, ir Maskvai, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad metų pabaigoje pasibaigsianti sutartis nebus pratęsta.

Vilniaus rajone trečiadienį ekskavatorius prakirto dujų vamzdį, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 11 val. 7 min. pranešta, kad Pagirių kaime, Kalno gatvėje, ekskavatorius, kasdamas, prakirto dujų vamzdį, veržiasi dujos. Nurodyta, kad vamzdis prakirstas vietoje, kur yra 3 metrų atstumu iki įmonės pastato. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, buvo teritorija. Atvyko dujų tarnyba ir prakirstą vamzdį sutaisė.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) dar nepateikė nepriklausomų ekspertų išvados dėl Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) eksploatavimo saugumo, todėl reguliuotojas svarstys, ar skirti įmonei sankciją – iki 10 proc. metinės apyvartos siekiančią baudą, sako VERT pirmininkas Renatas Pocius. „Iki liepos 22 dienos buvome numatę tokią pareigą jiems per tris mėnesius padaryti šitą vertinimą.