Bendrovės duomenimis, didžiausias dujų perdavimo šuolis fiksuotas Lenkijos kryptimi – per Santakos sujungimo tašką į Lenkiją perduota 506 GWh dujų arba beveik 8 kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Dujos taip pat aktyviai buvo tiekiamos Latvijos kryptimi – per Kiemėnų sujungimo tašką kaimynams perduota 1,1 TWh gamtinių dujų – 66 proc. daugiau.
„Kaimyninių rinkų poreikiai lėmė itin aktyvų šalies dujų perdavimo sistemos darbą. Lietuva išlieka strategiškai svarbi užtikrinant dujų tiekimą Baltijos–Suomijos šalių regione, o tai atsispindi išaugusiuose tarptautiniuose srautuose. Klaipėdos SGD terminalas ir mūsų dujotiekių sistema leidžia Lietuvai ne tik užsitikrinti energetinį saugumą, bet ir būti viena svarbiausių dujų paskirstymo grandžių visame regione“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
„Amber Grid“: per Lietuvą didėjo dujų srautai į Lenkiją ir Baltijos regioną
Bendrovės teigimu, dujų perdavimas per Santakos sujungimo tašką sparčiausiai augo dėl išaugusių Lenkijos poreikių, o srautai per Kiemėnus didėjo dėl Inčukalnio saugyklos pildymo ir didesnės paklausos Estijoje bei Suomijoje.
Per keturis pirmuosius šių metų mėnesius į Latviją iš viso perduota 5,3 TWh dujų, o į Lenkiją – 2 TWh.
Svarbia arterija, aprūpinusia regioną dujomis, išliko Klaipėdos SGD terminalas. Per jį balandį perduota 2,7 TWh dujų – tai 51 proc. daugiau nei pernykštį balandį.
