amber grid

 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį spręs, ar skirti baudą Lietuvos gamtinių dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ už netinkamą šalies strateginio projekto – Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybų priežiūrą bei neįgyvendintus reguliuotojo įpareigojimus.  VERT neskelbia antradienį numatyto posėdžio klausimo medžiagos.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ ieško, kas pagamintų ir Širvintų rajone, Jauniūnų dujų kompresorių stotyje iki 2028-ųjų pradžios įrengtų elektrinį iki 5 megavatų (MW) galios dujų perdavimo kompresorių.  Bendrovė trečiadienį pranešė paskelbusi dujų kompresoriaus įsigijimo ir įrengimo viešąjį pirkimą.  „Rangovas turėtų tokį modernų įrenginį pagaminti, įrengti Jauniūnuose ir paleisti eksploatavimui.

Valstybės valdoma elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“ bei jos valdoma dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ susitarė dėl naujų tarpusavio skolinimosi sąlygų trejiems metams. „Amber Grid“ antradienį per „Nasdaq“ biržą pranešė, jog nutraukė galiojusią sutartį bei pasirašė naują, pagal kurią „Epso-G“ iš savo antrinės bedrovės galės pasiskolinti iki 70 mln. eurų, o „Amber Grid“ iš „Epso-G“ – iki 10 mln. eurų.

„Amber Grid“ gavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pranešimą apie tai, jog VERT „Amber Grid“ atžvilgiu pradėjo sankcijos skyrimo procedūrą dėl GIPL statybos patikrinimo akte nustatytų neatitikimų, praneša įmonė. Sprendimų dėl sankcijos skyrimo ar jos dydžio nėra priimta. Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymu, sankcija gali būti nuo žodinio įspėjimo iki 10 proc. „Amber Grid“ reguliuojamos veiklos 2023 m. pajamų.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) dar nepateikė nepriklausomų ekspertų išvados dėl Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) eksploatavimo saugumo, todėl reguliuotojas svarstys, ar skirti įmonei sankciją – iki 10 proc. metinės apyvartos siekiančią baudą, sako VERT pirmininkas Renatas Pocius. „Iki liepos 22 dienos buvome numatę tokią pareigą jiems per tris mėnesius padaryti šitą vertinimą.

Vykstant tyrimams dėl dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ bei jos akcininkės „Epso-G“ atsakomybės už Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galimai sumontuotas rusiškas detales, iš pareigų pasitraukė prieš kelerius metus „Amber Grid“ vidiniam tyrimui vadovavęs bendrovės Prevencijos skyriaus vadovas Vilmantas Bieliauskas bei „Epso-G“ atitikties ir rizikų valdymo vadovas Romas Zienka, skelbia portalas „15min“. V. Bieliauskas liepos pradžioje iš „Amber Grid“ pasitraukė...

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teismui apskundė rinkos reguliuotojo išvadą, įpareigojančią bendrovę pakeisti Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas galimai rusiškas jungiamąsias detales be tinkamų sertifikatų.  Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai BNS patvirtino gegužę gavę „Amber Grid“ skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) balandžio nutarimo – įmonė prašo jį panaikinti.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ perduos Ukrainai penkis generatorius bei dešimt dujotiekį stiprinančių movų.  Sprendimui, pagal kurį 107,8 tūkst. eurų vertės įranga bus perduota bendrovei „Khmelnytskoblenergo“, antradienį pritarė įmonės akcininkai, pranešė „Amber Grid“. Pasak „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus, pagalba Ukrainai parenkama ir skiriama atsižvelgiant į ukrainiečių poreikius ir jų nurodytas būtinas priemones.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ketina Ukrainai perduoti penkis generatorius bei dešimt movų.  Įranga bus perduota bendrovei „Khmelnytskoblenergo“.  Sprendimą dėl 107,8 tūkst. eurų vertės įrangos perdavimo įmonės akcininkai priims birželio 18 dieną, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Pasak „Amber Grid“, taip norima užtikrinti būtinuosius žmonių poreikius bei palaikyti energetikos infrastruktūros veiklą karo metu.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ paliko dar trys specialistai, kurie buvo atsakingi už magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) priežiūrą, penktadienį skelbia naujienų portalas „15min“.  Tai įvyko tęsiantis skandalui dėl GIPL sumontuotų galimai rusiškų detalių bei energetikos rinkos reguliuotojui balandį konstatavus, jog „Amber Grid netinkamai prižiūrėjo dujotiekio statybas.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kreipėsi į teismą, prašydama iš bendrovės „Alvora“ priteisti 4,8 mln. eurų dėl netinkamai įvykdytos GIPL statybos sutarties. „Amber Grid“ teigimu, žalos suma siekia 10,6 mln. eurų. Kadangi garantinių įsipareigojimų pagrindu iš banko jau yra gauta 5,8 mln. eurų, teismo prašoma priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą.

Dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ bei jos akcininkės „Epso-G“ atsakomybės už strateginiame šalies projekte – Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galimai sumontuotas rusiškas detales bus sprendžiama prokuratūrai baigus ikiteisminį tyrimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Jūs labai gerai žinote, kad yra ikiteisminis tyrimas. Jūs galbūt turite savo privilegiją iš kažkokių šaltinių informaciją susirasti, bet aš turiu savo pareigą ikiteisminio tyrimo nekomentuoti.

Dėl dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ bei jos patronuojančios įmonės „Epso-G“ atsakomybės už tai, kad strateginiame šalies projekte – Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galimai sumontuotos rusiškos detalės, bus sprendžiama prokuratūrai atlikus tyrimą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.    „Prokuratūra atlieka tyrimą, prokuratūra išsiaiškins kaltus ir tada jau reaguosime. (...) Prokuratūra aiškiai pasakys.

Žiniasklaidai paviešinus apie Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas galimai rusiškas detales, projekto užsakovė „Amber Grid“ pareikalavo banko išmokėti pagrindinei projekto rangovei „Alvorai“ suteiktos garantijos lėšas ir inicijavo jos įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pranešė „Amber Grid“. „GIPL projekto rangovui nepašalinus dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumų ir ginant savo bei vartotojų interesus „Amber Grid“ šiandien pateikė reikalavimą bankui ...

Nuo praėjusių metų vidurio valstybės įmonės „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ tiksliai žino, kad magistraliniame Lietuvos – Lenkijos GIPL dujotiekyje yra apgaule sumontuotų Rusijos įmonės „Eterno“ jungiamųjų detalių, skelbia „15min“. Portalo tyrimų skyriaus pakalbintas čekų verslininkas, kurio įmonę „Alvora“ nurodė, kaip dalies sumontuotų detalių gamintoją, atskleidė šokiruojančią tiesą – jo įmonė tų detalių negamino, o sertifikatus pasirašė paprašyta rusų bendrovės.

Pakeisti Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galimai sumontuotas rusiškas detales įmanoma nestabdant jo darbo, sako projekto užsakovės – bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.  „Dujotiekio remontas šituose objektuose, kuriuose yra sumontuotos detalės, yra įmanomas nestabdant dujotiekio – padarant apvadines linijas ir imantis kitų technologinių priemonių, taip pat išnaudojant esamas sistemos galimybes“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė N. Biknius.

Antradienį ekologinių produktų gamintoja „Auga Group“ pradėjo biometano dujų tiekimą per dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ gamtinių dujų sistemą. „Jau turime galimybę gaminti žaliąsias dujas regionuose, kuriuose galima užsitikrinti pakankamą poreikį žaliavų, o pagamintas dujas vėliau sėkmingai komercializuoti vietinėje ar tarptautinėje rinkoje“, – išplatintame pranešime cituojamas „Auga Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ palieka technikos direktorius Andrius Dagys. Jis buvo vienas pagrindinių valstybės įmonės vadovybės žmonių, atsakingų už magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) įgyvendinimą, skelbia portals „15min“.  Šis pasitraukimas susijęs su „Amber Grid“ purtančiu rusiškų detalių ir galimų dokumentų klastočių skandalu. Pats A. Dagys pasitraukimo priežasčių nekomentavo.

Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ grupė pernai gavo 82,2 mln. eurų neaudituotų konsoliduotų pajamų – 16 proc. mažiau nei 2022 metais (98,2 mln. eurų), jos grynasis pelnas siekė 12,2 mln. eurų – 22 proc. mažiau (15,7 mln. eurų).  Nepaisant sėkmingo sandorio ir gauto pelno už antrinės bendrovės „GET Baltic“ 66 proc. akcijų paketo pardavimo, pelno mažėjimui įtakos darė sąnaudos. Bendrovė, be to, pervertino ilgalaikį turtą, kurio vertės sumažėjimas buvo 4,7 mln.

Bendrovei „Amber Grid“ pareiškus pretenziją Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) pagrindinei statybos rangovei „Alvorai“ dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, „Amber Grid“ galės pasinaudoti beveik 5 mln. eurų banko garantijomis siekiant padengti papildomas išlaidas keičiant detales.

Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas rusiškas detales keis kita – grėsmės šalies saugumui nekelianti įmonė, sako projekto užsakovės „Amber Grid“ akcininkės „Epso-G“ atstovas,  „Prie magistralinio dujotiekio, atsiprašau, bet neprikiš nagų jokia įmonė, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Lietuvos dujų perdavimo sistemų operatorė „Amber Grid“ turi visomis išgalėmis siekti, kad trūkumai Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekyje (GIPL) būtų pašalinti, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Komentare naujienų portalui 15min.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ praėjusią savaitę pareiškė pretenziją Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) pagrindinei rangovei „Alvora“ dėl jame galimai sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, sekmadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Pasak portalo, tai rodo, kad „Amber Grid“ rengiasi keisti abejonių sukėlusias detales.

Po žymaus dujų vartojimo sumažėjimo užpernai, 2023 metais dujų poreikis Lietuvoje išliko stabilus. Pernai Lietuvos dujų vartotojams „Amber Grid“ perdavė 14,9 teravatvalandės (TWh) dujų arba 4 proc. mažiau nei 2022 metais. Dujų vartojimo mastą lėmė šilti praėjusios žiemos orai, metų pradžioje buvusios aukštos dujų kainos ir mažesnis dujų panaudojimas trąšų gamybai bei miestų šildymui. Lietuva ir toliau išlieka svarbiu dujų perdavimo centru kaimyninėms šalims.

„Amber Grid“, kartu su Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo infrastruktūros valdytojomis susitarė įgyvendinti žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studiją.

Latvijoje užbaigus vamzdynų tinklo tvarkymo darbus, nuo pirmadienio ketvirtadaliu – iki 82 gigavatvalandžių (GWh) per parą – didėja dujų perdavimo į Lietuvą pajėgumai, penktadienį pranešė „Amber Grid“.  „Latvijai atlikus paskutinius dujų perdavimo tinklo patobulinimus atsirado papildoma alternatyva dujų tiekėjams organizuoti didesnius srautus iš Latvijos į Lietuvą ir į Europą per GIPL (Lietuvos-Lenkijos – BNS) jungtį“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje suvartota 9,3 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 22 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (12 TWh), pirmadienį pranešė „Amber Grid“. Bendrovės teigimu, dujų vartojimas mažėjo dėl šiltų praėjusios žiemos orų, metų pradžioje buvusios aukštos dujų kainos ir dėl to ženkliai sumažėjusio dujų panaudojimo trąšų gamybai bei miestų šildymui.

Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir „Amber Grid“ diegs vieningą verslo, žmogiškųjų išteklių, projektų bei rizikų ir atitikties valdymo skaitmeninę platformą. Jai įsigyti bendrovės paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą, pirmadienį pranešė elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“. Pasak grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovo Tomo Varnecko, siekiama standartizuoti ir susieti įmonių veiklos procesus, padidinti jų integraciją bei efektyvumą.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ konsoliduotos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 1,4 proc. iki 43,6 mln. eurų (2022 metais – 43 mln. eurų). Didžioji dalis – 33,8 mln. eurų – pajamų gauta už gamtinių dujų transportavimą, tai kompensavo sumažėjusį jų vartojimą Lietuvoje, sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ kartu su Didžiosios Britanijos vamzdynų tikrinimo įmone „Entegra Pipeline Solutions“ pagal numatytą planą atlieka Lietuvą ir Lenkiją jungiančio magistralinio dujotiekio (GIPL) vidinį patikrinimą.  Tikrinama dujotiekio būklė, vertinama, ar praėjus metams nuo jo veiklos pradžios nėra vamzdyno pažeidimų bei defektų.

Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančios dujų biržos „GET Baltic“ akcijų pardavimas Vokietijos energijos biržai „European Energy Exchange“ (EEX) Lietuvai suteikė naujų galimybių, o regiono dujų rinkos dalyviams leis lengviau veikti kitose rinkose.  „Be abejo, jiems (Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams – BNS) bus paprasčiau ir lengviau.

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ reguliuojamos veiklos pajamos 2024 metais augs 4,4 proc. iki 67,01 mln. eurų.  Tokią bendrovės transportavimo paslaugų pajamų viršutinę ribą antradienį nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Šiems metams nustatytos šios veiklos pajamos yra 64,17 mln. eurų.

Šiemet sausį–kovą Lietuvoje suvartota 3,2 teravatvalandės (TWh) dujų – 44 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai šalies dujų poreikis siekė 5,7 TWh, pranešė „Amber Grid“. Pasak bendrovės, sumažėjusią dujų paklausą labiausiai lėmė šilta žiema, aukšta dujų kaina ir dėl to sumažėjęs dujų naudojimas trąšų gamybai, taip pat Vilniaus šildymui kūrentas mazutas.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ieško, kas parengs tarptautinio Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus sukūrimo galimybių studiją – bendrovė paskelbė šių paslaugų konkursą.  Pasak bendrovės vadovo Nemuno Bikniaus, pirminiai galimybių studijos rezultatai turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, pernai uždirbusi 15,7 mln. eurų, dividendams skyrė 12,1 mln. eurų, arba beveik 6,8 cento vienai akcijai.    Tai nuspręsta antradienį įvykusiame akcininkų susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Įmonės valdyba anksčiau dividendams siūlė skirti 9 mln. eurų. Rezervams iš pelno skirta 3,8 mln. eurų vietoj valdybos siūlytų 6,8 mln. eurų, paramai – 470 tūkst. eurų. Praėjusiais metais įmonė dividendams skyrė 9,9 mln.

Dujų perdavimo sistemos operatorei „Amber Grid“ per praėjusius metus uždirbus 15,72 mln. eurų grynojo audituoto pelno, dividendams siūloma skirti 9,08 mln. eurų, arba 5,09 cento akcijai. Be to, pelno paskirstymo projekte siūloma 6,8 mln. eurų skirti rezervams, 470 tūkst. eurų – paramai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė „Amber Grid“. Dėl tokio pelno paskirstymo akcininkai balsuos balandžio 11 dieną.  Praėjusiais metais įmonė dividendams skyrė 9,9 mln. eurų.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ ieško naujų „Litgrid“ ir „Amber Grid“ valdybų narių.  „Epso-G“ skelbia, jog į „Amber Grid“ valdybą ieškoma jos deleguojamo inovacijų ir žaliosios transformacijos kompetencijų srities, o į „Litgrid“ – nepriklausomo technologinių inovacijų kompetencijų srities nario. Valdybų nariai renkami iki dabartinių „Amber Grid“ ir „Litgrid“ valdybų kadencijų pabaigos – 2024 metų balandžio 20 dienos.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pradeda dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpų rekonstrukciją. Iki šių metų pabaigos planuojama perkloti beveik 17 kilometrų dujotiekio ruožų Kauno ir Kaišiadorių rajonuose, visa projekto vertė siekia 13 mln. eurų (be PVM), pranešė „Amber Grid“. Darbus atliks dujotiekių ir kitų energetikos objektų statybos įmonės „DS-1“ ir „MT Group“. „DS-1“ už 1,6 mln. eurų rekonstruos 2,1 kilometro ruožą Kaišiadorių rajone, o „MT Group“ – už 10,9 mln.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su antrine įmone dujų birža „GET Baltic“, neaudituotais duomenimis, 2022 metais uždirbo 98,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 43,1 proc. daugiau nei 2021 metais. Konsoliduotasis grynasis pelnas sumažėjo 32,5 proc. iki 15,7 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) mažėjo 9,4 proc. iki 32 mln.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ aukštesnės instancijos teismui neįrodė, kad Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ konkursas dėl 1,6 mln. vertės kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros vyko neskaidriai, todėl jo laimėtojas turi būti renkamas iš naujo. Bendrovė konkurse liko paskutinė. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 19-ąją atmetė „Telia Lietuvos“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti jai nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą.

Lietuva 2022 metais suvartojo 15,6 teravatvalandės (TWh) dujų arba 35 proc. mažiau nei 2021 metais, kai šalies dujų poreikis siekė 24 TWh, rodo dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenys. Daugiau nei trečdaliu dujų vartojimas mažėjo, kai dėl aukštų dujų kainų šalyje ženkliai sumenko trąšų gamybos apimtys ir elektros gamyba Lietuvos elektrinėse, taip pat dėl šiltos žiemos ir sprendimo Vilniaus miesto šildymui naudoti mazutą.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pranešė pirmadienį popiet visiškai atnaujinusi dujų tiekimą į Latviją penktadienį sprogusiu bei sutvarkytu magistraliniu dujotiekiu Pasvalio rajone. Pasak bendrovės, dujų perdavimo pajėgumai 13 val. 30 min. sugrąžinti į prieš avariją buvusį lygį – iki 90 gigavatvalandžių (GWh) per dieną.  „Dujų perdavimo sistema veikia įprastu režimu, dujų vartotojai dėl incidento dujotiekyje nepatogumų nepatyrė“, – teigiama „Amber Grid“ pranešime.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pirmadienį planuoja atnaujinti dujų tiekimą į Latviją penktadienį sprogusiu bei sutvarkytu magistraliniu dujotiekiu Pasvalio rajone. „Po penktadienį magistraliniame dujotiekyje Pasvalio rajone kilusio incidento šį savaitgalį buvo vykdomi dujotiekio atstatymo darbai. Lygiagrečiai buvo patikrinti ir gretimi dujotiekio ruožai.

Policija tiria versiją, ar dujotiekio sprogimą Pasvalio rajone galėjo lemti sunkioji technika, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Pagrindinė versija, kad sprogimas įvyko dėl techninių priežasčių. Yra versija, kad kažkoks sunkiasvoris automobilis ten važinėjo ir jis bevažinėdamas pažeidė tą gruntą“, – BNS šeštadienį teigė jis.

Ugniagesiams, „Amber Grid“ suvaldžius penktadienį kilusią dujotiekio avariją Pasvalio rajone, gyventojams pavojaus nebėra, sako Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas. Pasak jo, iš viso po sprogimo ir po to kilusio gaisro dujotiekyje evakuota apie 80 Valakėlių kaimo gyventojų, jie šeštadienio naktį grįžo į namus.

Penktadienį maždaug 17 val. Pasvalio rajone esančiame magistraliniame „Amber Grid“ dujotiekyje įvyko sprogimas. „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius teigia sabotažo neįžvelgiantis, tačiau bus tiriamos visos įvykio versijos. „Bus vykdomas tyrimas, kuris atsakys, dėl kokių priežasčių dujotiekyje įvyko sprogimas. <...> Mes piktybinio poveikio, įtakos nematome, bet tyrimas apims visus galimus variantus“, – teigia N. Biknius.

Pasvalio rajone užbaigus dujotiekio į Latviją pajėgumų didinimo darbus, „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako kad projektas ne tik padidino dujotiekio pralaidumą, bet ir užtikrina didesnį regiono energetinį saugumą bei suteikia daugiau galimybių dujų prekybininkams.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ kitais metais valdybos veiklai ir narių atlyginimams siūlo skirti 101,4 tūkst. eurų – 90 proc. daugiau nei šiemet (53,3 tūkst. eurų).  Dėl kitų metų valdybos biudžeto ir jos narių atlygio įmonės akcininkai spręs gruodžio 22 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Siūloma, kad nuo gruodžio 22 dienos valdybos pirmininkui būtų mokamas 4,1 tūkst.

Vadovauti Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdomai Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančiai dujų biržai „GET Baltic“ grįžta Giedrė Kurmė. Generalinės direktorės pareigas ji pradės eiti nuo pirmadienio, pranešė birža.  G. Kurmė „GET Baltic“ biržai vadovavo 2015– 2021 metais, o išėjus vaiko priežiūros atostogų ją pakeitė iki šiol generalinės direktorės pareigas ėjusi Jūratė Marcinkonienė.