Tai lėmė sumažėjusi dujų paklausa elektros gamybai, tačiau ją iš dalies kompensavo apie 300 gigavatvalandžių (GWh) išaugęs jų vartojimas trąšų gamyboje.
„Klaipėdos SGD terminalas išlieka pagrindiniu tiekimo šaltiniu, leidžiančiu lanksčiai reaguoti į kintančią paklausą regione. Bendra šių metų tendencija rodo išliekantį didelį tarptautinių jungčių poreikį ir jų reikšmę Baltijos šalių bei kaimyninių rinkų aprūpinimui dujomis. Dujų srautai taip pat patvirtina stiprėjantį Lietuvos, kaip svarbios regioninės dujų tranzito ir tiekimo grandies, vaidmenį“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Per Kiemėnų sujungimo tašką į Latviją gegužę perduota 1,6 TWh gamtinių dujų – 39 proc. daugiau nei prieš metus (1,1 TWh) – tai lėmė Inčukalnio dujų saugyklos pildymas bei mažesnis dujų importas per Suomijos Inko SGD terminalą.
Per Santakos sujungimo tašką į Lenkiją perduota 247 GWh dujų – 75 proc. mažiau (979 GWh), o tai lėmė aplinkybė, kad pernai gegužę į Lenkiją ir Ukrainą transportuotas visas SGD laivo krovinys.
Per Klaipėdos SGD terminalą perduota apie 2,8 TWh dujų – 7 proc. mažiau (3 TWh).
Gegužę į perdavimo sistemą įleista 46 GWh biometano – maždaug 2,4 karto daugiau (19 GWh).
Per penkis mėnesius į Latviją perduota 6,9 TWh dujų – 62 proc. daugiau nei pernai (4,2 TWh), o į Lenkiją – 2,2 TWh – 38 proc. daugiau (1,6 TWh), per SDG terminalą – 15,7 TWh – 28 proc. daugiau (12,2 TWh).
