amber grid

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, valstybės valdoma Lietuvos dujų tiekėja „Ignitis“ teigia nebepirksianti rusiškų dujų bei neatsiskaitysianti su Kremliaus kontroliuojamu koncernu. „Mes mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, todėl mums neaktualu, bet popkornų užsipirksime“, – BNS teigė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Lietuva per devynis šių metų mėnesius suvartojo 18,5 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 5 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį (17,7 TWh). Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ teigimu, šalti žiemos ir pavasario orai lėmė didesnį dujų suvartojimą šilumos ir elektros gamybai. Vasarą dujų vartojimas Lietuvoje mažėjo.

Gamtinių dujų kainoms Vakaruose kylant, jos toliau augs ir Lietuvoje, įspėja dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovas. Pasak Nemuno Bikniaus, kol kas dujų kainų augimą labiausiai jaučia nereguliuojami vartotojai – pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, bet netrukus jį pajus ir gyventojai, ypač naudojantys dujas būstui šildyti.    „Šiai dienai Vakarų rinkose kaina yra apie 70 eurų (už megavatvalandę – BNS) – Vokietijoje ir Nyderlanduose. Tuo tarpu Lietuvoje dar siekia 46 eurus.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, motyvuojant pakankamomis jų atsargomis vietos saugykloje, kai kurie ekspertai ir politikai svarsto, kad tokiu būdu Rusija bando patikrinti anklavo galimybę savarankiškai apsirūpinti dujomis.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl nežinomų priežasčių laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, dujų perdavimo sistemos „Amber Grid“ vadovas sako, kad poveikio Lietuvos vartotojams nėra.  Nemunas Biknius negalėjo atskleisti daugiau detalių apie šį Rusijos bendrovės sprendimą.  „Tiek, kiek parašėme, tiek tos informacijos turbūt šiai dienai galime pasakyti, tokia yra patikrinta dabar (...) Mes gavome informaciją ir tiek“, – BNS sakė N. Biknius.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pirmadienį gavo pranešimą, kad „Gazprom“ prašymu, yra laikinai stabdomas dujų tranzitas iš Lietuvos į Karaliaučių. Apie tai bendrovė antradienį informavo išplatindama pranešimą žiniasklaidai. Jame teigiama, kad dujos į Rusijos Kaliningrado sritį tiekiamos tranzitu per Lietuvą iš Baltarusijos. Dujų tranzito stabdymo priežastys nebuvo nurodytos.  Srautai į Lietuvą iš Baltarusijos yra stabilūs.

Vykdant tarptautinės dujų jungties GIPL projektą, Lietuvoje ir Lenkijoje dujotiekį tiesiantys rangovai atliko numatytus darbus šių šalių pasienyje. Suderintų darbų metu tarp Lietuvos ir Lenkijos paklota iš anksto suvirinta GIPL dujotiekio atkarpa, kuri vėliau bus jungiama su abejose šalyse nutiestomis naujojo dujotiekio dalimis. Šie darbai atlikti žiemos laiku, laikantis aplinkosauginių reikalavimų saugoti nuo pašalinių trikdžių pavasarį perinčių paukščių populiaciją.

Iš Lietuvos į Latviją pernai transportuota 8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33 proc. daugiau nei 2019 metais. Tai yra didžiausias šalies istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi. Bendrovės „Amber Grid“ teigimu, tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos, be to, dalis dujų saugoma Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.

Estijai nerimaujant dėl galimų dujotiekio į Suomiją „Balticconnector“ veiklos trikdžių Latvijai gegužę planuojant dujotiekio Vireši-Talinas rekonstrukciją, Lietuvos bendrovės, įskaitant ir dujas į Suomiją eksportuojančią „Ignitis“, teigia, kad tai jų veiklos itin smarkiai nepaveiks. Vis dėlto valstybės valdomos „Igntis grupės“ elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ teigia, kad norėdama įvykdyti įsipareigojimus klientams Suomijoje, turės ieškoti alternatyvių sprendimų.

Lietuvai ir Lenkijai planuojant iki 2021 metų pabaigos nutiesti naują magistralinį dujotiekį (GIPL) ir gruodžio pabaigoje pasirašius rangos sutartį su Lietuvos statybų bendrove „Alvora“, pradėti parengiamieji statybos darbai, pranešė dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“. Pasak bendrovės, Lenkijos gamintoja „Izostal“ į Lietuvą veža vamzdžius, pradedama žymėti trasa, ieškma sprogmenų dujotieko zonoje, pradėti archeologiniai tyrimai bei kiti darbai.

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ akcininkams pirmadienį pritarus 80 mln. eurų vertės sutarčiai su konkursą laimėjusia Lietuvos dujotiekių statytoja „Alvora“, „Amber Grid“ iš karto pasirašė sutartį dėl strateginio Lietuvai dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos, pranešė „Amber Grid“.   „Dėl konkurencijos, kurią sudarė konkurse dalyvavusios kompanijos, GIPL projekto įgyvendinimas kainuos 24 mln. eurų pigiau nei planavome. Vietoje 136 mln.

Magistralinį dujotiekį į Lenkiją (GIPL) statysianti bendrovė „Alvora“ turėjo ryšių su Rusijos valdžios atstovais, skelbia portalas lrt.lt. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Alvoros“ įmonė Kaliningrade statė prekybos centrus Rusijos Dūmos nariui Olegui Bolyčevui, priklausančiam Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, taip pat dabartiniam Kaliningrado premjerui Aleksandrui Rolbinovui. „Alvoros“ akcininkas Nikolajus Kolesnikas teigia nežinojęs, kad O. Bolyčevas buvo Dūmos deputatas.

Valstybės valdomos gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys palieka įmonę, patvirtino bendrovė. Pirmadienis yra paskutinė jo darbo diena.  Strateginius energetikos projektus įgyvendinančiai „Amber Grid“ jis vadovavo nuo 2013-ųjų birželio. Iki tol jis dirbo dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ Strateginio vystymo skyriaus viršininku.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas opozicijos iniciatyva žada svarstyti valstybės valdomos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ skelbto beveik 100 mln. eurų vertės dujotiekio į Lenkiją rangovo konkurso aplinkybes.

  Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid” laikinai sustabdyti beveik 100 mln. eurų vertės magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos rangovo konkursą.   Jis bus sustabdytas, kol VPT vertins konkurso dokumentus ir „Amber Grid” sprendimus. Tai reiškia, kad „Amber Grid“ šią savaitę negalės pasirašyti sutarties su konkurso laimėtoja bendrove „Alvora“, BNS patvirtino VPT vadovė Diana Vilytė.

Lietuvos Vyriausybė Baltarusijos įmonę iš Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangovo konkurso pašalino dėl jos verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, rodo BNS turimi dokumentai. Kauno bendrovės KRS ir Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas magistralinio dujotiekio į Lenkiją statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą – 74,9 mln. eurų be PVM, tačiau buvo pašalintas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Pirmadienį Baltarusijai pradėjus magistralinio dujotiekio remontą šalies teritorijoje, sustabdytas dujų tiekimas vamzdynu į Lietuvą iš Baltarusijos. Darbai Kotlovkos dujų įleidimo taške Lietuvos-Baltarusijos pasienyje turėtų trukti tris savaites – iki liepos 28 dienos.

Pirmadienį Vilniaus gyventojai gali justi specifinį dujų kvapą, pranešė elektros ir dujų skirstymo bendrovė„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Nereikėtų baimintis, nes gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ vykdo suplanuotus darbus“, – pranešė ESO. Anot bendrovės, darbai nuo 10 iki 16 val.vyksta Gudelių gatvėje, tačiau vėjas kvapą neša į didesnę miesto dalį ir specifinis dujų kvapas justi toliau nuo darbų vietos.

Kainų komisija ketvirtadienį galutinai panaikino leidimą bendrovei „Geros dujos“ tiekti gamtines dujas. Nebuitiniams vartotojams dujas tiekusiai Vilniaus įmonei pernai lapkritį leidimas tiekti dujas buvo sustabdytas, nes ji neatsiskaitė su dujų perdavimo bendrove „Amber Grid“. „Geroms dujoms“ už reguliuojamos veiklos pažeidimą sausį skirta beveik 23 tūkst. eurų bauda. Komisija pernai nustatė, kad bendrovė 2016 metų sausio – 2017 metų liepos mėnesiais nepagrįstai surinko beveik 100 tūkst.

Dujas verslui tiekusiai Vilniaus bendrovei „Geros dujos“ skirta beveik 23 tūkst. eurų bauda už reguliuojamos veiklos pažeidimą, pirmadienį pranešė Kainų komisija.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 metais išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ ketvirtadienį paskelbė Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos rangovo tarptautinį konkursą. Lietuvos ir Europos viešųjų pirkimų portaluose paskelbtose konkurso sąlygose nurodoma, kad paraiškų laukiama iki rugpjūčio 8 dienos. „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys teigia, kad tai yra ypatingos reikšmės regioninis projektas.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2020–2021 metais planuojamos nutiesti dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) bei tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) leis tik neseniai iš Rusijos „Gazprom“ įtakos išsilaisvinusioms regiono valstybėms atsigabenti pigesnių dujų bei užtikrins tiekimo saugumą, sako ekspertai ir rinkos dalyviai.

Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje pernai kiek išaugo, o Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ atsiriekė beveik 60 proc. rinkos. Pastarojo dalis 2016 metais siekė beveik 40 proc., o 2017 metų pradžioje prognozuota, kad per metus ji išaugs iki 55 proc. Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, į Lietuvą per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir vamzdžiu iš Rusijos per Baltarusiją per metus importuota 52,43 teravatvalandės (TWh) dujų.

BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Alkoholio rinkos pokyčiai. Nuo sausio įsigalioja Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos – bus gerokai apribota alkoholio prekyba, vartojimas ir reklama, todėl gamintojai ieškos galimybių vartotojams kitaip pristatyti savo produkciją.

2018 metais šalies dujų rinkoje svarbios bus mažiausiai trys naujovės – pasibaigusi Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ nuolaida, suteikianti vienodas konkurencines sąlygas visiems dujų tiekėjams, į prekybos rinką besiveržianti didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ bei tikimybė, jog „Gazprom“ daliai Lietuvos pirkėjų dujas tieks per tarpininkus.

Lietuvoje mažėjant dujų vartojimui, nuo kitų metų brangs Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymas, o tai turėtų didinti ir galutines dujų kainas. Didžiausia terminalo išlaikymo našta tenka pagrindinei dujų vartotojai šalyje – Jonavos trąšų gamyklai „Achema“. Kainų komisija praėjusį penktadienį patvirtino 27 proc. didesnę nei šiemet - 578,01 euro už megavatvalandę (MWh) per parą dujų tiekimo saugumo dedamąją.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės Vyriausybei turėtų pranešti apie didelius sandorius. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad bus siūloma nustatyti tris kriterijus, o būsimam sandoriui atitikus bent vieną jų, įmonė apie sandorį turėtų pranešti specialiai Vyriausybės komisijai. „Pirmiausia, kad ketinamo sudaryti sandorio vertė turėtų viršyti 10 proc. praėjusių metų įmonės pajamų.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ turi sumokėti 11,6 mln. eurų skolą dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą, galutinai nutarė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 5 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti pernai liepą Apeliacinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią „Achema“ turi sumokėti 11,073 mln.

   Koncerno „Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų gamykla „Achema“ valstybės valdomai dujų perdavimo įmonei „Amber Grid“ sumokėjo 31,34 mln. eurų skolą už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą. Skolos grąžinimas turėtų baigti bendrovių ginčus teismuose.   „Amber Grid“ atstovas spaudai Mindaugas Grinius BNS pranešė, kad „Achema“ 31,34 mln. eurų pervedė gruodžio 31 dieną.

Dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučių. Ilgalaikė sutartis pasirašyta gruodžio 24 dieną ir galios nuo kitų metų sausio iki 2025 metų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. „Sutarties galiojimo terminas susietas su iki 2010 metų pabaigos dujų perdavimo pajėgumų į Kaliningrado sritį padidinimui įgyvendintų ženklių investicijų atsipirkimo laikotarpiu“, - rašoma „Amber Grid“ pra...

 Dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučių. Ilgalaikė sutartis pasirašyta gruodžio 24 dieną ir galios nuo kitų metų sausio iki 2025 metų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Sutartis numato, kad pajamos už paslaugas sieks apie 10-11 mln. eurų per metus ir, „Amber Grid“ teigimu, atitiks šiuo metu gaunamas pajamas. Tranzito pajėgumai sieks 10,5 mln.

2015-ieji Lietuvos energetikoje buvo intensyvūs bei gausūs įvykių ir permainų. Energetikos ministerija pristato svarbiausių įvykių dešimtuką, kurių įtaką energetikos sektoriui bei vartotojams yra didžiausia. „Šiais metais energetika buvo karšta tema ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.

Užsienio investicijos yra svarbios kiekvienai šaliai, nes pagal jas galima spręsti, kiek mūsų šalis yra patraukli užsieniečiams. Investuok Lietuvoje duomenimis, net 95,9 proc. sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Lietuvoje yra iš Europos valstybių. Investuok Lietuvoje vyresnioji analitikė Lijana Lubytė teigia, kad daugiausia Lietuvoje sudaro Švedijos investicijos, o tai yra 24 procentai. Nyderlandai yra antroje vietoje su 11,6 proc. sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų.

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad trijų Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos (EK) susitarimas dėl dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos finansavimo strigo ir dėl kaimyninių šalių ambicijų. Dalia Grybauskaitė pripažino, kad dėl projekto būta ne tik jų, bet ir EK pasipriešinimo.

Europos Sąjunga skirs 295,4 mln. eurų paramos magistraliniam Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui (GIPL). Lietuvai, neoficialiomis BNS žiniomis, teks apie 85 mln. eurų, tačiau dalis šios sumos bus sumokėta kaip kompensacija Lenkijai.

Vyriausybei kuriant naujo modelio elektros ir dujų perdavimo įmonių holdingą „Epso-G“, kuriame, pasak patikimų šaltinių, turėtų būti ir „Klaipėdos nafta“, buvęs energetikos ministras ir energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad tuo apsiriboti nereikėtų - suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra turėtų pereiti „Amber Grid“. „Aš manau, kad yra teisinga turėti vieną dujų infrastruktūrą. Manau, kad reiktų žengti dar toliau.

 Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF), rašoma pranešime spaudai.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Kainų komisija patvirtino dujų perdavimo tinklo plėtros iki 2023-ųjų planą. Per artimiausią dešimtmetį dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber grid“ turi nutiesti dujotiekių jungtį į Lenkiją, magistralinio dujotiekio atkarpą nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, paspartinti suskystintųjų dujų kelią į Latviją, antru vamzdžiu padidinti magistralinio dujotiekio nuo Vilniaus į Šakius pajėgumą.

Didžiausia Lietuvos dujų vartotoja - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ teigia, kad valstybės nustatytas mokestis už naudojimąsi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu yra per didelė našta ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai įmonei. „Achemos“ vyriausiasis teisininkas Rytis Budrius sako, kad bendrovė negali mokėti daugiau nei pusės terminalo išlaidų.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios Jonavos trąšų ir chemijos produktų gamintojos „Achema“ atstovai teigia, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ kreipimasis į Kauno apygardos teismą gali būti suprastas kaip tiesioginis spaudimas Konstituciniam Teismui, kuris imsis rytoj nagrinėti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumo dedamosios mokesčio konstitucingumą. „Tai, kas vyksta šiuo metu, galima laikyti tiesiog neetišku spaudimu teismams.

Lietuvai pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, šalies energetikos padėtis kardinaliai pasikeitė, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, ateities su buvusiu pagrindiniu dujų tiekėju - Rusijos „Gazprom“ - paveikslas yra visiškai kitoks nei praeityje. Nors įmonių laukia derybos su „Gazprom“ dėl naujų sutarčių, jos tikrai nebebus politinės, sako R.Masiulis.

 Stokholmo arbitražo sprendimas, kuriuo Lietuva, tirdama bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklą, įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos, šalyje tikriausiai nebus pripažintas ir vykdomas.

Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas Europa pasinėrusi į alternatyvių energijos šaltinių paieškas, „Gazprom“ nutraukia dujų tiekimą Ukrainai, koncernas savo investicijas traukia iš Lietuvos. Vieno mėnesio įvykiai gali lemti rimtus pokyčius viso regiono energetikoje, bet rusiškų dujų argumentas dar liks stiprus. „Nuo 10 val.

 Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt „Gazprom“ apsisprendė trauktis iš Lietuvos ir už daugiau nei 400 mln. Lt parduoda „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas. O konservatorių ir socialdemokratų ginčus, kas labiau myli Lietuvą, sukėlė suderėtos su „Gazprom“ mažesnės dujų kainos. Ginčų objektas – įtariami slapti susitarimai su „Gazprom“, todėl neapsieinama ir be kaltinimų galima valstybės išdavyste.