Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ką rodo skubumo faktorius? Ar čia yra vienas iš pavojaus raudonųjų signalų, kai tave skubina labai greitai kažką daryti?
R. Matonis: Taip, spaudimas visuomet yra jų naudojamas būdas, kad tu neturėtum laiko atsikvėpti, pagalvoti, pasiskambinti kolegai, draugui, artimajam ir pasitarti. Iš esmės jis paima už tam tikrų vietų ir stengiasi nepaleisti, tiesiog yra bombarduojamas žmogus.
Jeigu dar pasako, kad turi namuose pinigų, tai jau siunčiami ir bendrininkai atvykti kažkur tuo adresu arba būti visai šalia, kad reikalui esant galėtų greitai pasibelsti į duris ir paimti.
Iš esmės žmogui tikrai reikia tos pauzės, kuri yra labai svarbi tam kritiniam mąstymui, per kurią galėtų padaryti tam tikrą protingą sprendimą. Jos nėra ir žmogus tiesiog tokio spontaniško efekto būsenoje spaudžiamas, jis priima, padaro neteisingą sprendimą ir labai dažnai, labai greitai supranta, kad padarė tą sprendimą. Labai svarbu kuo greičiau tada kreiptis į savo banką.
Ar įmanoma sustabdyti?
Ar įmanomas sustabdymo momentas? Teko girdėti, kad bankai tarsi svarsto, kad kai kurie pavedimai, ypač didesni, nebūtų taip žaibiškai atliekami, o per ilgesnį laiką.
N. Mačiulis: Taip, tai yra įvairūs algoritmai, kurie padeda identifikuoti netipinius pavedimus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus daro kelis kartus didesnį pavedimą, nei yra daręs per pastaruosius metus arba gavėjas yra kažkur ne Europos Sąjungos banke, kas apsunkina galimybę susigrąžinti pinigus, kai yra identifikuojamas sukčiavimo atvejis ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Deja, tokių atvejų yra, kai sukčiai labai gerai apgalvoja visokias schemas. Kartais, pavyzdžiui, net įspėja, kad gali būti, jog su jumis susisieks bankas ir neleis jums padaryti to pavedimo dėl kažkokių priežasčių.
Sugalvoja įvairių pasakų, ir būna tokių atvejų, kai banko darbuotojai sako: „Ar jūs suprantate, ką darote, kam pervedate pinigus, nes yra sukčiavimo bruožų?“ Žmogus vis tiek skubos efekto būsenoje, jis vis tiek sako: „Aš viską darau, darykite, tvirtinkite.“ Taip ir praeina.
Labai svarbu atsiminti, kad yra taikomas bendras veikimo būdas – išgąsdinti. Tai yra dvi žmogaus emocijos, kuriomis jis smarkiai vadovaujasi ir kartais išjungia emocijos racionalų mąstymą. Tai yra baimė ir godumas arba noras greitai praturtėti.
Žinoma, yra baimė, kai užblokuota jūsų sąskaita. Apsimeta policijos darbuotoju ir sako: „Mes bandome sustabdyti sukčius.“ Tada iš karto lyg Stokholmo sindromas, galvojama, kad man padeda, tie žmonės bando padėti, nors tai ir yra tie sukčiai, kurie skambina.
Tada tiems sukčiams apsimetantiems policijos darbuotojais duodami prisijungimo duomenys. Tai to tikrai niekada niekam nereikėtų daryti. Niekada nei bankai, nei policijos pareigūnai neprašo prisijungti prie sąskaitos tam, kad tie pinigai būtų apsaugoti, nereikia žmogaus prisijungimo duomenų. Tai čia iš karto raudona vėliava, jeigu kažkas sako, kad jūs prisijunkite, atsiųsime nuorodą ar dar kitais būdais reikia padaryti pavedimą, pasakyti kortelės duomenis. Čia 100 proc. yra sukčiavimo atvejis.
Antras būdas yra kita emocija – godumas. Žmogus nori kažkaip investuoti, greitai praturtėti. Tas godumas gal blogai skamba, bet yra tokia būdinga žmogaus savybė – noras greitai praturtėti. Tada atsiranda gera investicinė idėja, patarėjai kažkokie, investavimo konsultantai. Aš labai daug matau tokių socialiniuose tinkluose, yra remiami įrašai, tai yra reklama.
Sukčiai yra užsakę reklamą ir žada nemokamas konsultacijas. Vėliau, kai prasideda konsultacijos, pradeda siūlyti kažkokius investavimo produktus.
Reikia žinoti, kad socialiniuose tinkluose remiami įrašai gali būti sukčių. Jų niekas ten nepatikrina, algoritmai juos paleidžia automatiškai ir gali būti, kad jūs matote kažkokį atrodantį profesionaliai įrašą. Mačiau, kai nusifilmavę prabangiame automobilyje su laikrodžiais, bando sukurti tokio turtingo, sėkmingo žmogaus įvaizdį.
Žmogaus, kuris galės patarti, duoti konsultacijų, kaip investuoti pinigus, bet tai yra sukčiai vienokia ar kitokia forma. Tiesiog bando, žino, kad dabar lietuviai turės tokį didesnį lygesnių santaupų kiekį, jie į juos yra labai tikslingai, kryptingai įvairiausiomis formomis aktyviai nusitaikę.
Sukčiams dirbantys lietuviai Turkijoje
Ar gali būti tiesa, kad sukčiai siekia įdarbinti lietuvius Turkijoje, kurie kalbėtų lietuvių kalba ir skambintų mums lietuviams? Mūsų kalba kalbėtų, bandytų įtikinti, kad kuo greičiau pinigus pervestų.
N. Mačiulis: Taip, iš tiesų teko girdėti tokių pavyzdžių, kad iki šiol dominavo rusakalbiai telefonu skambinantys, bet norint užgriebti didesnę auditorijos dalį, jaunesnių gyventojų. Turbūt visi lietuviai, kurie bent kažkada įsijungia televiziją ar kažkokias žiniasklaidos priemones varto, girdėjo, kad skambinėjantys rusakalbiai apsimeta telekomunikacijų bendrovėmis, bankais, policija, valstybinėmis institucijomis ir tai yra tik sukčiai. Niekas daugiau neskambina.
Sukčiams jau reikia praplėsti sukčiaujančių darbuotojų ratą ir darbinti lietuviškai kalbančius, bet, turbūt, vis tiek dominuojantis metodas yra elektroniniu būdu, ne skambučiais. Tai yra laiškai apsimetant kitomis institucijomis.
Dabar turbūt vėl suaktyvės, kadangi yra pajamų deklaravimo metas, dalis gyventojų susigrąžina pajamas arba yra prievolė susimokėti mokesčius. Aš jau gavau tokių laiškų, kur yra gąsdinimai: jūsų mokesčių nepriemoka, jūs vėluojate, gresia išieškojimai.
Taip pat imituojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos laiškas: „Spauskite nuorodą, jeigu jūs esate deklaravę.“ Iš karto įsijungia kažkokios programinės įrangos arba kitais jau būdais bandoma išvilioti.
Vėliau, žinoma, bus laiškai, kad jūs turite mokesčių permoką, galite paspaust čia, įvesti savo sąskaitos numerius ir susigrąžinti. Taip, labai džiugi naujiena, norisi skubėt susigrąžint tuos pinigus, bet 100 proc. tai yra sukčiai.
Ar kitą kartą užtenka ir vieno mygtuko paspaudimo?
N. Mačiulis: Gali užtekti, ten kenkėjiška programinė įranga gali atsirasti kompiuteryje. Tai irgi įvairios formos žala gali atsirasti, asmeniniai duomenys gali būti pavagiami, taip pat ir prisijungimai prie banko. Dažnai tiesiog yra imituojamas kažkoks banko internetinis ar mokesčių inspekcijos puslapis, kur reikia suvesti savo prisijungimo duomenis, paspausti ir tada tariamai gausi pinigus. Gavus tokius laiškus to niekada nereikia daryti, bankai ir mokesčių inspekcija nesiuntinėja kažkur, kad suvestumėte savo duomenis.
Kada reikia pranešti bankui?
Jūs paminėjote, kad labai svarbu kuo greičiau pranešti bankui. Ar yra svarbus laikas?
N. Mačiulis: Bet kuriuo atveju yra svarbu pranešti, nes didėja tikimybė, kad pavyks sustabdyti tuos sukčius ir juos pagauti. Tai taip pat svarbu ir dėl bendrų visuomeninių principų, nes tai padeda užkirsti kelią, kad ateityje kiti žmonės irgi nebūtų apgauti. Čia tikrai nėra jokios gėdos, nes aš žinau pavyzdžių, kai išsilavinę, talentingi ir gabūs žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra apgaunami. Pasikartosiu, technologijos yra labai pažangios, kovai su sukčiavimu yra skiriama daug dėmesio, bet kai viena landa yra uždaroma, atsiranda iš kažkur kitur.
Jie ieško kaip kitaip prieiti, kitais būdais įtikinti. Čia nėra jokios gėdos ir svarbus yra laiku informavimas, savo banko informavimas, nekalbant su tuo asmeniu, kuris tau paskambino, nes tu niekada nežinai, kas paskambino. Reikia padėti ragelį, nekalbėti su tais žmonėmis, kurie skambina, bet paskambinti „112“ policijai bendruoju numeriu arba į savo banką. Tada iš tiesų paklausti, ar yra kažkas, ką jis turėtų žinoti apie savo sąskaitoje vykstančias operacijas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
