sukčiai

Finansinis sukčiavimas turi įtakos ne tik finansams, bet ir kitiems žmonių gyvenimo aspektams, įskaitant ir psichinę sveikatą. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad nors didelė dalis gyventojų savo žinias apie sukčiavimą vertina gerai, bet išviliojamų lėšų skaičius kasmet viršija 10 milijonų eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik 70 proc.

Į policiją kreipėsi bendrovė, kuri nurodė pervedusi automobilio pardavėjui 95 tūkst. eurų, tačiau transporto priemonės taip ir negavusi. Policijos departamento duomenimis, trečiadienį bendrovė pranešė, kad pirko automobilį „Mercedes-Benz G400D“ ir lapkričio 2-20 dienomis į automobilio pardavėjo sąskaitą pervedė minėtą pinigų sumą, tačiau automobilio negavo. Surinkta medžiaga dėl sukčiavimo.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų per tris mėnesius mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Vis dažniau sukčiai „Facebook“ apsimetinėja žinomais žurnalistais, atlikėjais ir net valstybės vadovais: vagia asmens duomenis, bando įtikinti gyventojus investuoti į išgalvotas platformas ir taip ištuština banko sąskaitas. Į gerai Lietuvoje žinomą atlikėją Vidą Bareikį nusitaikė internetiniai sukčiai.

Vilniaus rajone sukčiai iš vyro išviliojo 17 tūkst. eurų. Kaip antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija, pirmadienį 1963 metais gimęs vyras pranešė, kad lapkričio 13 dieną ir lapkričio 16 dieną Vilniaus rajone nepažįstami asmenys, paskambinę telefonu, apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo banko sąskaitos pasisavino 17 440 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lapkričio pabaigoje prasidės juodojo penktadienio išpardavimai, kurių metų siūloma įvairių prekių įsigyti su nuolaida. Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad internetinių išpardavimų metu suaktyvėja kibernetiniai sukčiai, todėl būtina kritiškai vertinti reklaminius pasiūlymus. Kaip netapti sukčių auka perkant internete ir kaip atpažinti netikras reklamas, patarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Investuodama tariamai į kriptovaliutas, Marijampolės apskrities gyventoja prarado 11,5 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 16.40 val., į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 45 metų moteris. Ji  pranešė, kad rugpjūčio mėnesį, susisiekusi su nepažįstamu asmeniu, sukūrė paskyrą bei investuodama lėšas esą į kriptovaliutas, pervedė 11 tūkst. 506 eurus. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Telefoniniai sukčiai niekur nedingo ir randa naujų būdų apsukti aplink pirštą lietuvius – tai rodo ir gyventojų apklausos, ir nesibaigiantys piliečių nusiskundimai internete. Siekdama apsaugoti nuo kibernetinių atakų, Ryšių reguliavimo tarnyba nuo lapkričio 1 d. ėmė blokuoti dalį skambučių.

 Baltijos šalyse, Lenkijoje toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi dezinformacinė ataka, kuria siekiama iš gyventojų išvilioti pinigus, antradienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Jo teigimu, savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų ar prezidentų, įskaitant Gitaną Nausėda, Edgarą Rinkevičių, Alarą Karisą.

Suklastotą sąskaitą atsiuntę sukčiai iš Vilniaus įmonės išviliojo 23 tūkst. eurų, pranešė policija. Ketvirtadienio vakarą, apie 17.12 val., Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad spalio 30 dieną, apie 11.56 val., Vilniuje, Smėlio gatvėje, į įmonės elektroninį paštą buvo atsiųsta suklastota sąskaita. Į ją įmonė atliko 23 tūkstančių 83 eurų pavedimą. Pareigūnai surinko medžiagą dėl sukčiavimo.