sukčiai

Vilniaus rajone sukčiai iš vyro išviliojo daugiau nei 10 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, antradienį į pareigūnus kreipėsi 1957 metais gimęs vyras. Jis pranešė, kad šių metų birželio mėnesį internete užpildė skelbimą apie investicines paslaugas. Vėliau su nukentėjusiuoju telefonu susisiekė rusakalbis asmuo, kuris įtikino jį investuoti į internetinę platformą. Apgaulei pasidavęs vyras prarado 10 tūkst. 200 eurų. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pašto dėžutėje randate banko laišką ir naują, jūsų vardu pažymėtą mokėjimo kortelę. Jos laukėte, nes turimos kortelės galiojimo laikas netrukus baigsis. Tačiau nuskenavus laiške pateiktą QR kodą ir atlikus tariamus aktyvavimo veiksmus, pinigai iš sąskaitos dingsta. Tokia itin kruopščiai parengta sukčiavimo schema jau pastebėta Portugalijoje.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Virtualus policijos patrulis atkreipia gyventojų dėmesį į socialiniuose tinkluose plintančius viliojančius bilietų pasiūlymus. Policija įspėja, kad itin pigūs bilietai į sporto renginius gali būti ne patrauklus pasiūlymas, o sukčių bandymas išvilioti pinigus. Tokiais atvejais gyventojai gali likti ir be pinigų, ir be žadėtų bilietų. Pareigūnai ragina prieš perkant bilietus įsitikinti, kad jie siūlomi patikimo šaltinio.

Telšių ir Tauragės apskrityse sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 5,5 tūkst. eurų, pranešė policija. Anot Telšių policijos, liepos 3 d. vyras (gim. 2005 m.) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su įmone dėl automobilio „BMW 330“ įsigijimo ir į pardavėjo nurodytas banko sąskaitas pervedė 1 380 eurų avansą bei 2 500 eurų muito mokestį.  Turtinė žala siekia 3 880 eurų Automobilis pirkėjui pristatytas nebuvo, pinigai vyrui negrąžinti. Turtinė žala – 3 880 eurų.

Varėnos rajono gyventojai pranešė apie jų namuose besilankančias dvi moteris, kurios prisistato „Sodros“ darbuotojomis, siūlo pagalbą ir domisi žmonių gyvenimo aplinkybėmis. Gyventojai raginami būti budrūs – „Sodros“ darbuotojai į žmonių namus nevyksta. Įspėja gyventojus dėl tariamų „Sodros“ darbuotojų Apie tokį atvejį pranešė Merkinės seniūnijos gyventojai. Jų teigimu, „Sodros“ darbuotojomis prisistačiusios moterys lankėsi keliuose namuose, kuriuose gyvena vieniši žmonės.

Pamatę įtartiną mokėjimą banko programėlėje žmonės dažnai tikisi, kad dar spės jį atšaukti. Ypač jeigu šalia parašyta „mokėjimas rezervuotas“. Tačiau šis užrašas gali suklaidinti. Kada dar yra vilties susigrąžinti pinigus, o kada bankas jau beveik bejėgis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Sukčiai ir toliau aktyviai bando išvilioti gyventojų duomenis, o viena dažniausių jų priedangų tampa „Google“ vardas. Gyventojai perspėjami būti itin budrūs gavę pranešimų apie neva užblokuotas paskyras, saugyklos problemas ar reikalavimus atlikti mokėjimus. Kupiškio policijos atstovai įspėja, kad apgavikai dažnai apsimeta „Google“ atstovais ir siunčia melagingus pranešimus. Jais sukčiai siekia perimti elektroninio pašto paskyras, banko kortelių duomenis ar prieigą prie svarbių failų.

Vilniuje iš moters, susidomėjusios investavimo paslaugomis, sukčiai apgaule išviliojo 15,6 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Vilniaus apskrities policija. Pasak jos, 1958 metais gimusi moteris penktadienį pranešė, kad nuo rugpjūčio 7-osios iki 28-osios, būdama namuose Vilniuje, internete užpildė skelbimą apie investicines paslaugas. Su ja susisiekė nepažįstamas rusakalbis asmuo, kuris įtikino investuoti į internetinę investavimo platformą ir apgaule išviliojo 15 tūkst. 650 eurų.

Atsiėmėte siuntą, iškart ją išpakavote, o dėžę išmetėte į šiukšliadėžę prie paštomato? Ant jos galite palikti ne tik savo vardą ar telefono numerį. Kelių tokių duomenų gali pakakti sukčiams sukurti įtikinamą apgaulės istoriją ir apsimesti, pavyzdžiui, siuntų bendrove. Socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimu pasidalijo Rokas (vardas pakeistas). Praeidamas pro kelis paštomatus vyras prie jų esančiose šiukšliadėžėse pamatė išmestų siuntų pakuotes.

Virtualus policijos patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ primena gyventojams būti atsargiems susidūrus su viliojančiais investiciniais pasiūlymais. Sukčiai neretai žada greitą ir garantuotą pelną, tačiau kartu spaudžia žmogų pinigus pervesti kuo skubiau. Toks skubėjimas turėtų tapti rimtu įspėjamuoju ženklu. Policija ragina prieš priimant sprendimą pasidomėti, su kuo iš tiesų bendraujama ir kam ketinama pervesti pinigus.

Sukčiai Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Pakruojyje iš įvairaus amžiaus žmonių išviliojo nemažas sumas – jie melavo apie sėkmingas investicijas, taip pat ėjo į namus ir melavo apie artimųjų avarijas. Bendra žala siekia daugiau nei 225 tūkst. eurų. Labiausiai nuo sukčių nukentėjo uostamiesčio gyventoja. Trečiadienį Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo gautas 1948 m. gimusios moters pareiškimas.

Paranormalių galių turinčia dvasios gydytoja prisistatinėjusi klaipėdietė Alesija Trilikauskienė ir jai talkinęs sutuoktinis Dinas Trilikauskas pagrįstai nuteisti dėl sukčiavimo, trečiadienį paskelbė Apeliacinis teismas. Moteris taip pat pripažinta kalta dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nepasitvirtino jai pateikti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, pranešė Apeliacinis teismas.

Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 15,4 tūkst. eurų, informavo policija. Kaip pranešė Vilniaus policija, pirmadienį gautas moters (gim. 2007 m.) pranešimas, kad nuo rugsėjo 14 d. iki rugsėjo 15 d. Vilniuje nepažįstami asmenys, pasiūlę investuoti, apgaule iš jos išviliojo 1 750 eurų.  Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse sukčiai iš žmonių išviliojo apie 15,4 tūkst.

„Yamaha“ motociklą nusipirkti norėjęs jaunuolis per kelis kartus už jį pervedė 1 tūkst. eurų. Prienų rajone 2009 m. gimęs jaunuolis socialiniame tinkle rado skelbimą apie parduodamą motociklą „Yamaha“ ir per kelis kartus už jį pervedė 1 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pranešimas gautas penktadienį, apie 17 val. 35 min.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. dėl sukčiavimo.

Vilniuje, Tauragėje ir Šiaulių rajone sukčiai apgaule iš žmonių ir įmonės išviliojo apie 13,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Anot Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK), rugsėjo 16 d. 17.17 val. Tauragėje įmonė, į mobilaus ryšio telefoną gavusi žinutę su aktyvia nuoroda, ją aktyvavo ir tokiu būdu nuo banko sąskaitos neteisėtai buvo nuskaičiuoti 9 887 eurų suma.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vis dažniau gyventojai susiduria su sukčiais, kurie vilioja neva lengvai uždirbamais pinigais ir žada garantuotą investicijų grąžą. Sukčiai gali prisistatyti finansų konsultantais, siūlyti investuoti į neaiškias platformas ar raginti kuo greičiau priimti sprendimą. Vilniaus pirmasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia gyventojų dėmesį į vieną iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo būdų – investicinį sukčiavimą.

Vilniuje sukčių apgautas vyriškis trečiadienį prarado 11,1 tūkst. eurų, priklausančių įmonei, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. 1987 metais gimęs vyras bandė prisijungti prie galimai netikros banko svetainės ir, suvedęs prisijungimo duomenis pastebėjo, kad nuo įmonės sąskaitos nuskaičiuota 11,1 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Parduotuvės „Armijai ir civiliams“ ir „Husky“ trečiadienį informavo savo klientus apie saugumo incidentus, per kuriuos galėjo nutekėti jų duomenys.  Parduotuvės „Armijai ir civiliams“ klientams išsiųstame laiške nurodoma, kad rugsėjo 12 d. buvo neteisėtai prisijungta prie elektroninės parduotuvės aic.lt sistemų.

Klaipėdos apskrities policija socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbų įspėjimą gyventojams ir ragina būti ypač budriems. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip išvilioti pagyvenusių žmonių santaupas. Nusikaltėliai gali apsimesti įvairių tarnybų darbuotojais ar net policijos pareigūnais ir taip įgyti senjorų pasitikėjimą. Policija ragina artimuosius pasikalbėti su savo tėvais ir seneliais bei įspėti juos apie galimus sukčių scenarijus.

Sukčiai niekuomet nesiilsi, tad ir mes turime išlikti budrūs ir nepakliūti į jų paspęstus spąstus. Pranešama, kad dabar jie veikia telekomunikacijos bendrovės „Telia“ vardu.  Įmonė išplatino savo pranešimą apie tai, kad sukčiai, prisidengdami jų vardu, ėmė siųsti netikras sąskaitas, dėl to jie nurodė vienintelį elektroninį paštą, iš kurio siunčiamos sąskaitos yra tikros.

Birštono policijos bendruomenės pareigūnė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame atkreipia gyventojų dėmesį į dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo atvejus. Pareigūnė ragina žmones išlikti budrius ir nepasiduoti sukčių bandymams išvilioti jautrią informaciją. Įraše pateikiami keli svarbūs patarimai, kaip elgtis gavus įtartiną žinutę ar sulaukus abejonių keliančio skambučio.

Žinutė apie sandėlyje įstrigusią siuntą, priminimas susimokėti už parkavimą ar pasiūlymas greitai užsidirbti investuojant – tokias ir panašias žinutes gauna daugybė gyventojų, tačiau net ir nuolat girdint perspėjimus apie sukčius žmonės vis dar spaudžia atsiųstas nuorodas ir praranda pinigus.

Sukčiai ir toliau aktyviai bando išvilioti gyventojų duomenis, o viena dažniausių jų priedangų tampa „Google“ vardas. Gyventojai perspėjami būti itin budrūs gavę pranešimų apie neva užblokuotas paskyras, saugyklos problemas ar reikalavimus atlikti mokėjimus. Kupiškio policijos atstovai įspėja, kad apgavikai dažnai apsimeta „Google“ atstovais ir siunčia melagingus pranešimus. Jais sukčiai siekia perimti elektroninio pašto paskyras, banko kortelių duomenis ar prieigą prie svarbių failų.

Artėjant šaltajam sezonui gyventojai skuba pasirūpinti kuru žiemai, tačiau kartu su išaugusia paklausa suaktyvėja ir sukčiai. Biržų rajono policijos komisariato atstovai įspėja, kaip neapsigauti perkant malkas, briketus, granules ar kitą kurą. Pažymima, kad socialiniuose tinkluose sukčiai vilioja neįprastai patraukliomis malkų, granulių ar briketų kainomis, prašo išankstinio apmokėjimo, o gavę pinigus pradingsta be žinios.

Prabėgusi vasara – atostogų metas, tačiau sukčiai atostogų neėmė. Marijampolės apskrities policijos duomenimis, per birželį, liepą ir rugpjūtį gyventojai nuo sukčių nukentėjo mažiausiai 16 kartų, o apgaulės schemos buvo itin įvairios – nuo netikrų siuntų ir bankų puslapių iki fiktyvių poilsio vietų rezervacijų bei automobilių pirkimo sandorių. Pareigūnai įspėja, kad sukčiai taikosi ne tik į senjorus.

Ieškant būsto nuomai internete galima susidurti ne tik su patraukliais pasiūlymais, bet ir su sukčiais. Net ir pasirašyta nuomos sutartis ne visada reiškia, kad kitoje ekrano pusėje – tikras būsto savininkas. Taip nutiko vienai „Revolut“ klientei – tariamam nuomotojui ji pervedė iš viso 2 779,17 svaro sterlingų (3 241,97 euro), tačiau vėliau paaiškėjo, kad moteris pateko į sukčiaus pinkles. Prarastus pinigus ji siekė susigrąžinti iš banko, skelbiama Lietuvos banko nagrinėtoje ginčo byloje.

Vilnietė Airina Nourian šių metų sausį per pažinčių programėlę susidūrė su romantiniu sukčiumi. Regis, mandagus, dėmesingas ir tvirtomis vertybėmis pasižymintis vyras pasirodė esantis apgavikas.

Skandalas Estijoje – atrodo, kad sukčiai iš Indijos apgavo visą estų gynybos pirkimų sistemą ir išvertė iš posto šalies gynybos ministrą. Paaiškėjo, kad Estija, norėdama nupirkti artilerijos sviedinių Ukrainai, vienai Indijos verslininkų įmonei pervedė 70 milijonų eurų avansą, tačiau sviedinių iki šiol taip ir negavo. Indams priklausanti įmonė sako, kad nukentėjo ne estai, o būtent jie. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rokiškio verslininkas Mykolas Vaitoška buvo apvogtas. Apvogtas ne senoviškai – plėšikams įsilaužus į namus ir išnešus vertingus daiktus, bet šiuolaikiniu ir itin populiariu būdu, kai virusu užkrečiamas kompiuteris, o paskui tyliai ir nepastebimai trečiųjų šalių „sudalyvaujama“ ir kompiuterio savininkui atliekant bankinius pavedimus... Pustrečio tūkstančio netekęs verslininkas dalinasi karčia savo patirtimi norėdamas dar kartą žmonėms priminti, jog negalima atsipalaiduoti, reikia būti budriems.

35 metų Daejon Labrayae Love ir 18 metų Taylor Jamie Chan Portlande (Oregono valstija) buvo apkaltinti sąmokslu vykdyti sukčiavimą naudojant ryšio priemones bei pačiu sukčiavimu. FTB šiuo metu yra identifikavusi 26 nukentėjusias moteris, tačiau manoma, kad aukomis galėjo tapti ir daug daugiau asmenų. Nustatytas gerai apgalvotas schemos mechanizmas: tariamos investicinės sąskaitos, sufabrikuotas pelnas ir romantiniai santykiai. Prokurorų teigimu, įtariamasis išviliojo maždaug 1,3 mln.

Vyriausybė planuoja įkurti Nacionalinį sukčiavimų tyrimo centrą, kuris būtų skirtas stiprinti kovą su sukčiavimu skaitmeninėje erdvėje. Tai numatyta XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Pagal jį, iki 2027 m. antrojo ketvirčio ketinama parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę kovos su sukčiavimu skaitmeninėje erdvėje strategiją bei įkurti ir įveiklinti Nacionalinį sukčiavimų tyrimo centrą.

Vilniuje sukčiai iš vyro išviliojo 127 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Policijos departamentas. 1954 metais gimęs vyras į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi antradienį. Jis pareiškė, kad nuo liepos 24 dienos iki rugpjūčio 27 dienos, būnant namuose, bendraujant interneto bendravimo programėlėje, nepažįstamas vyras, kuris bendravo rusų kalba, įtikino jį investuoti pinigines lėšas į kriptovaliutą bei tauriuosius metalus. Sukčiai iš vyro apgaulės būdu išviliojo 127 tūkst. 600 eurų.

Informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ perspėja apie šiuo metu pastebimus sukčiavimo atvejus, kai gyventojams siunčiami elektroniniai laiškai su suklastotomis operatoriaus sąskaitomis.  Bendrovės teigimu, klientai raginami apmokėti tariamą skolą arba einamąją sąskaitą už „Telia“ paslaugas, tačiau nurodyti banko rekvizitai priklauso ne bendrovei, o sukčiams. Atlikus mokėjimą pagal tokius duomenis, pinigai nepasiekia paslaugų teikėjo.

Sostinėje sukčiai įtikino moterį neva investuoti ir iš jos išviliojo 22,4 tūkst. eurų, pranešė policija. Policijos departamento duomenimis, pirmadienį į pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1969 m.), kuri pareiškė, kad laikotarpiu nuo birželio 12 d. iki liepos 23 d. Vilniuje, namuose, bendraujant interneto bendravimo programėlėje, nepažįstamas asmuo, kuriskalbėjo rusų kalba, įtikino ją investuoti pinigines lėšas interneto platformoje. Iš moters apgaulės būdu išvilioti 22,4 tūkst. eurų.

Dauguma tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, mano, kad jų atžalos per artimiausius metus gali susidurti su sukčiavimo bandymais internete, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Apklausos duomenimis, taip mano 71 proc. tėvų. Tyrimas taip pat parodė, kad, tėvų žiniomis, su pavojingu ar apgaulingu turiniu internete jau yra susidūrę 4 iš 10 vaikų. „Čia dominuoja patyčios bei turinys skirtas suaugusiesiems.

Alytuje policijos pareigūne prisistačiusi moteris apgaulės būdu iš gyventojos išviliojo 6 tūkst. eurų.  Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša, jog penktadienį apie 12 val. gautas moters (gim. 1937 m.) pranešimas, jog Alytuje, Šaltinių gatvėje, policijos pareigūne prisistačiusi moteris apgaulės būdu išviliojo 6 tūkst. eurų.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Pastaruosius kelis metus teisėsaugos pareigūnai fiksuoja atvejus, kai sukčiai taikosi ne tik į asmenų santaupas, bet ir į turimą nekilnojamąjį turtą, pranešė Vilniaus apskrities policija. Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto, kai asmenys apgaule įtikinami parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o vėliau už šį turtą gautos lėšos iš asmenų yra išviliojamos.

Žinutės apie tariamas skolas ir raginimai kuo greičiau jas apmokėti gyventojų telefonuose pastaruoju metu – nebe naujiena. Dabar sukčiai nusitaikė į „Unipark“ klientus – bendrovės vardu siunčia apgaulingas SMS žinutes.

Lietuvoje pastaruosius kelis metus teisėsaugos institucijų pareigūnai fiksuoja atvejus, kai sukčiai taikosi ne tik į asmenų santaupas, bet ir į turimą nekilnojamąjį turtą. Nuo 2025 m. pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.), kai asmenys apgaule yra įtikinami parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą, o vėliau už šį turtą gautos lėšos iš asmenų yra išviliojamos.

Sukčiai iš dviejų sostinės gyventojų apgaule pasisavino 57,8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį apie 12.04 val. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1952 metais gimusi vilnietė. Moteris pareiškė, kad nuo birželio 26 dienos iki liepos 24 d. Vilniuje, būnant namuose, telefonu jai paskambino nepažįstamas rusakalbis asmuo. Prisistatęs investicinio fondo darbuotoju, jis apgaule iš pareiškėjos išviliojo 45 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pastebimas VMI vardu bandančių prisidengti sukčių suaktyvėjimas. Šiuo metu gyventojai dažniausiai sulaukia melagingo pranešimo, informuojančio apie tariamą baudą ir raginančio pasitikrinti informaciją sukčių svetainėje. „Gyventojams verta žinoti, kad VMI niekada nesiunčia SMS žinučių, kuriose yra papildomos nuorodos ir nurodomos konkrečios mokesčių, permokų ar baudų sumos.

Esate įpratę įtartinas žinutes atpažinti pagal nežinomą siuntėją, keistą nuorodą ar klaidas tekste? Sukčiai randa būdų, kaip apgaulingą žinutę telefone parodyti net toje pačioje susirašinėjimo grandinėje, kurioje anksčiau buvo gauti tikri žinomos įmonės pranešimai. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Tomas (vardas – pakeistas) pasidalijo būtent tokia situacija. Jo telefone įtartina „Netflix“ vardu atsiųsta SMS atsirado tarp anksčiau gautų tikrų šios platformos pranešimų.

Telefoniniai ir internetiniai sukčiai nuolat keičia taktikas, tačiau jų tikslas išlieka tas pats – išvilioti kuo daugiau asmeninių duomenų ir galiausiai pasiekti žmogaus pinigus. Nors daugelis gyventojų jau yra girdėję apie tariamas siuntas, laimėjimus ar investicinius pasiūlymus, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, o jų aukomis gali tapti praktiškai bet kas.

Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šiaulietė kaltinama tuo, kad veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais iš Klaipėdos gyventojų išviliojo pinigus, banko korteles ir elektroninės bankininkystės duomenis, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Iš dviejų nukentėjusiųjų, kaip įtariama, buvo išviliota daugiau kaip 33 tūkst. eurų, o iš dar vieno žmogaus mėginta išvilioti 3,5 tūkst. eurų.

Pastaruosius kelis metus teisėsaugos pareigūnai fiksuoja atvejus, kai sukčiai taikosi ne tik į asmenų santaupas, bet ir į turimą nekilnojamąjį turtą, ketvirtadienį pranešė Vilniaus apskrities policija. Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto, kai asmenys apgaule įtikinami parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o vėliau už šį turtą gautos lėšos iš asmenų yra išviliojamos.

Klaipėdos policijai moteris trečiadienį pareiškė, kad ją apgavo sukčiai, kurie išviliojo 20 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. 1968 metais gimusi klaipėdietė pareiškė, kad rugpjūčio 19–20 dienomis interneto bendravimo programėlėje „WhatsApp“ nepažįstami asmenys, kalbėję rusiškai, įtikino ją atlikti pinigų pervedimą į internetinę investavimo platformą.

Prieš artėjančius paskutinius vasaros koncertus, tarp jų ir šį savaitgalį vyksiančius Jessicos Shy koncertus, policija įspėja gyventojus būti itin atidiems perkant bilietus. Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad sukčiai gali pasinaudoti dideliu gerbėjų susidomėjimu ir siūlyti netikrus bilietus arba vilioti pirkėjus mažesne jų kaina.

Gavus pranešimą apie iš nerakintų namų dingusius 1 500 eurų, Biržų rajono policijos komisariato atstovai primena senjorams bei jų artimiesiems pasirūpinti saugumu ir laikytis pagrindinių atsargumo taisyklių bei ragina vaikus, anūkus, artimuosius pasikalbėti su tėvais ir seneliais, kad saugotų savo turtą. Iš namuose laikytos piniginės dingo 1 500 eurų. Įtariama, kad pinigai galėjo būti paimti tuo metu, kai šeimininkai dirbo lauke, o namo durys buvo paliktos nerakintos.

Telefone sukčių atsiųstą nuorodą paspaudęs Raseinių gyventojas prarado 4,2 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, 1985 metais gimęs vyras rugpjūčio 18 dieną paspaudė į telefoną SMS žinute gautą nuorodą. Suvedęs banko duomenimis, raseiniškis neteko 4,2 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.