Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Tomas (vardas – pakeistas) pasidalijo būtent tokia situacija. Jo telefone įtartina „Netflix“ vardu atsiųsta SMS atsirado tarp anksčiau gautų tikrų šios platformos pranešimų.
Žinutėje lietuvių kalba buvo pranešama apie neva nepavykusį mokėjimą ir prašoma atnaujinti mokėjimo informaciją. Skaitytojui įtarimą sukėlė tai, kad ankstesni pranešimai buvo siunčiami anglų kalba, o nauja SMS buvo parašyta lietuviškai, joje pasitaikė klaidų ir buvo pateikta nuoroda.
Mobiliojo ryšio operatoriai patvirtina – techniškai įmanoma, kad sukčių žinutė telefone atsidurtų toje pačioje grandinėje kaip ir tikri įmonės pranešimai.
Sukčių žinutė gali „įsimaišyti“ tarp tikrų
„Telia“ kibernetinės saugos ekspertas Darius Povilaitis aiškina, kad tai, jog gauta SMS atsiranda toje pačioje susirašinėjimo grandinėje kaip ankstesni tikri konkrečios įmonės pranešimai, savaime nepatvirtina jos autentiškumo.
Žinučių programėlės pranešimus gali grupuoti pagal siuntėjo identifikatorių. Sukčiams suklastojus vadinamąjį SMS siuntėjo vardą („Sender ID“), apgaulinga žinutė gali būti parodyta greta ankstesnių teisėtų pranešimų.
„Bitės“ pajamų užtikrinimo ir rizikų valdymo vadovė Indrė Bobraitienė taip pat patvirtina, kad techninės galimybės suklastoti SMS siuntėjo vardą egzistuoja.
„Jei sukčiai panaudoja žinomą įmonės pavadinimą kaip siuntėjo vardą, jų žinutė telefone „sukrenta“ į tą pačią grandinę kaip ir ankstesni tikri tos įmonės pranešimai – žmogui tai atrodo tarsi natūralus tos pačios firmos susirašinėjimo tęsinys“, – aiškina ji.
„Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas pastebi, kad tokie atvejai yra reti, tačiau galimi.
„Retais atvejais, jei nusikaltėliams pavyksta atkartoti įmonės, kuria apsimetama, duomenis, paties mobilaus įrenginio sistema gali jas priskirti tai pačiai susirašinėjimo grandinei, kaip ir tikroji įmonė“, – sako jis.
Lietuvos policija patvirtino, kad tokia sukčiavimo schema naudojama praktiškai.
„Tokia techninė galimybė egzistuoja ir sukčiai ja naudojasi. Žmonės gauna pranešimus ir iš savo banko, draudimo bendrovės ar kitų institucijų, su kuriomis anksčiau yra oficialiai susirašinėję“, – komentuoja policija.
Taigi net ir SMS, atsidūrusi tarp ankstesnių tikrų banko, siuntų bendrovės, „Netflix“ ar kitos paslaugos pranešimų, nebūtinai yra autentiška.
Per pusmetį užblokavo tūkstančius SMS
Operatoriai taiko priemones, kuriomis siekiama tokias žinutes atpažinti dar prieš joms pasiekiant gyventojų telefonus.
D. Drakickas aiškina, kad „Tele2“ blokuoja SMS pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus kriterijus. Tarp jų – žinutės su kenkėjiškomis nuorodomis, nustatytomis pagal Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenis.
Operatorius papildomai naudoja automatizuotą įrankį, kuris padeda identifikuoti ir blokuoti kenkėjiškas SMS bei jose siunčiamas nuorodas.
„Bitė“ taip pat tikrina žinutes su interneto nuorodomis. Jei sistema nustato, kad SMS esanti nuoroda NKSC yra identifikuota kaip kenkėjiška, žinutė automatiškai blokuojama.
„Telia“ pateikti duomenys atskleidžia ir tokių bandymų mastą. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį operatoriaus tinkle buvo apdorota daugiau kaip 221 mln. SMS, iš kurių apie 36 mln. buvo su interneto nuorodomis.
Per tą patį laikotarpį „Telia“ užblokavo daugiau kaip 12 tūkst. apsimestinių SMS, kuriomis buvo bandoma prisidengti patikimais siuntėjais. Dar 12,7 tūkst. žinučių sustabdyta dėl neatitikimų siuntėjo identifikavimo reikalavimams.
Iš viso gavėjų nepasiekė beveik 25 tūkst. potencialiai sukčiavimui naudotų ar kitų nustatytų reikalavimų neatitikusių SMS.
Sukčiai apsimeta ir „Netflix“, ir bankais
„Bitė“ augančio sukčiavimo SMS skaičiaus šiuo metu nefiksuoja, tačiau I. Bobraitienė nurodo, kad sukčiai naudojasi įvairiais gerai žinomais pavadinimais.
Tarp dažniausiai „Bitės“ fiksuojamų suklastotų siuntėjų vardų – „BAUDA-INFO“, „MANO-VMI“, „INFO“, „SMS-portal“, SEB, „SMS-bauda“, „NETFLIX“, „FAMILIA“, „Info24“ ir „eVMI“.
„Tele2“ taip pat pastebi, kad sukčiai dažniausiai pasirenka gerai žinomus prekių ženklus ir organizacijas, turinčias dideles klientų bazes. Tarp jų – bankai, kurjerių bendrovės ir valstybės institucijos.
D. Drakickas pabrėžia, kad sukčiavimo mastas nėra vienodas – atsiradus naujai schemai gali būti matomas jos suaktyvėjimas, o nustačius ir apribojus tokį sukčiavimo būdą žinučių sumažėja.
Net pažįstamas siuntėjas nėra įrodymas
Operatorių atstovai pabrėžia, kad gyventojams svarbu nepasikliauti vien tuo, koks pavadinimas rodomas telefono ekrane.
D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad įtarimą turėtų kelti pranešimai apie nepavykusį mokėjimą, paskyros blokavimą, neapmokėtą sąskaitą arba raginimas skubiai atlikti tam tikrą veiksmą.
Jei SMS pateikiama nuoroda, specialistas rekomenduoja jos nespausti. Norint patikrinti informaciją, saugiau savarankiškai atsidaryti oficialią įmonės programėlę arba jos interneto svetainę.
„Bitės“ atstovė taip pat rekomenduoja įvertinti žinutėje esančios nuorodos adresą, teksto stilių ir gramatiką. Vis dėlto vien kalbos klaidomis pasikliauti jau sudėtingiau.
I. Bobraitienė pastebi, kad pastaruoju metu sukčių siunčiami tekstai tapo taisyklingesni, o tam įtakos gali turėti ir dirbtinio intelekto naudojimas.
„Tele2“ atstovas įspėja, kad paspaudus kenkėjišką nuorodą žmogus gali būti nukreiptas į aplinką, kurioje bandoma išgauti asmens duomenis, prisijungimo slaptažodžius ar mokėjimo kortelės informaciją. Tokios nuorodos taip pat gali būti naudojamos siekiant į įrenginį įdiegti kenkėjiškas programas.
Todėl, kilus abejonių dėl gautos SMS, operatoriai rekomenduoja informaciją patikrinti kitu būdu – tiesiogiai susisiekti su įmone arba prie jos paslaugų jungtis ne per žinutėje pateiktą nuorodą.
Ką daryti, jei duomenis jau suvedėte?
Jeigu žmogus įtartinoje SMS esančią nuorodą jau paspaudė ir suvedė savo prisijungimo, mokėjimo kortelės ar kitus asmens duomenis, policija ragina veikti nedelsiant.
„Nukentėjęs žmogus turi kuo skubiau kreiptis į savo banką ir užblokuoti sąskaitą, o apie sukčiavimą pranešti policijai“, – nurodo pareigūnai.
Policijos duomenimis, šiemet Lietuvoje pradėti 2797 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų. Tai yra 8,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šie duomenys apima visus sukčiavimus, o ne vien SMS žinutėmis vykdomas apgavystes.
Tačiau sukčių padaromi finansiniai nuostoliai išlieka dideli. Šiemet iš gyventojų sukčiai jau išviliojo 24,5 mln. eurų, informuoja policija.
