Oficialus ESET atstovas Lietuvoje Lukas Apynis komentavo, kad sukčiai naudojasi žmonių baime arba noru greitai užsidirbti, kad priverstų juos atlikti tai, ko paprastai nedarytų.
„Dažniausiai sukčiai žaidžia žmogaus emocijomis. Vienu atveju sukelia baimę, kad sąskaitai ar santaupoms gresia pavojus, kitu atveju žada greitą uždarbį ar galimybę susigrąžinti anksčiau prarastus pinigus“, – rašė jis.
Sukčiai skubina žmogų ir sukuria įtampą, todėl jis nespėja ramiai pagalvoti ar pasitarti su kitais.
„Labai dažnai dar sukuriamas skubos jausmas, kad žmogus nespėtų pasitarti su artimaisiais ar pats patikrinti informacijos.
Kai vienu metu veikia baimė, autoriteto įspūdis ir skubinimas, net ir atsargus žmogus gali priimti sprendimą, kurio įprastomis aplinkybėmis nepriimtų“, – dalijosi ekspertas.
Sukčiai naudojasi tobulėjančiomis technologijomis
ESET atstovas Lietuvoje atkreipė dėmesį, kad tobulėjančios technologijos leidžia sukčiams kurti labai tikroviškas netikras svetaines, žinutes ir telefono numerius.
„Jų metodai tikrai tobulėja. Šiandien gerokai lengviau sukurti įtikinamai atrodančią banko ar investavimo svetainę, taisyklingai parašytą žinutę/email ar net suklastoti skambinančiojo numerį“, – sakė jis.
Nors technologijos padeda sukčiams, anot L. Apynio, svarbiausia jų priemonė vis tiek yra gebėjimas įtikinti žmogų pačiam atlikti norimą veiksmą.
„Dirbtinis intelektas taip pat leidžia greitai parengti tekstus, o techniškai įmanoma imituoti ir žmogaus balsą, nors Lietuvių kalbos imitacijos vis dar sudėtingos.
Vis dėlto daugeliu atvejų pagrindinis sukčių ginklas nėra pati technologija – svarbiausia išlieka gebėjimas įtikinti žmogų atlikti veiksmą savo rankomis“, – akcentavo jis.
Eksperto nuomone, sukčiai palaipsniui kuria žmogaus pasitikėjimą, pradėdami nuo nedidelių prašymų ir vėliau reikalaudami vis daugiau.
„Tokie atvejai dažniausiai nevyksta per vieną trumpą pokalbį. Žmogaus pasitikėjimas auginamas palaipsniui – sukčius nuolat skambina, kuria nuoseklią istoriją, duoda tam tikras instrukcijas.
Iš pradžių gali būti prašoma atlikti mažesnius veiksmus, o vėliau reikalavimai vis didėja.
Šiuo konkrečiu atveju policija skelbė, kad 1948 metais gimusiai kaunietei rusų kalba skambinę asmenys prisistatė užsienio įmonės atstovais“, – įvertino pašnekovas.
Kaip teigė L. Apynis, prisidengdami tariamu moters turimų investicijų atsiėmimu, jie įtikino ją parduoti butą ir apgaulės būdu išviliojo 92 tūkst. eurų. Policijos viešai paskelbtoje suvestinėje detalesnė bendravimo su nukentėjusiąja eiga nenurodoma, todėl nenorėčiau spekuliuoti, kokie tiksliai psichologinio poveikio metodai buvo panaudoti
Svarbus požymis tokiose situacijose, kai žmogui liepiama apie pokalbį niekam nepasakoti, nepasitikėti banko darbuotojais ar net artimaisiais. Tokiu būdu sukčius stengiasi žmogų izoliuoti nuo tų, kurie galėtų sustabdyti apgaulę.
Ką daryti nukentėjus nuo sukčių?
Eksperto teigimu, nukentėjus nuo sukčių svarbu nedelsiant informuoti banką ir policiją bei išsaugoti visus su sukčiavimu susijusius įrodymus.
„Svarbiausia nedelsti. Reikia kuo greičiau pačiam susisiekti su banku oficialiu jo numeriu ir pasakyti, kas įvyko. Bankas gali blokuoti prisijungimus, korteles ar, kai kuriais atvejais, dar bandyti sustabdyti mokėjimą.
Taip pat būtina kreiptis į policiją ir išsaugoti visą informaciją - susirašinėjimus, telefono numerius, pavedimų duomenis, ekrano nuotraukas“, – rašė L. Apynis.
Ką akcentavo ekspertas, jeigu sukčių prašymu telefone ar kompiuteryje buvo įdiegta nuotolinio valdymo programa, pavyzdžiui, „AnyDesk“, tą įrenginį reikėtų atjungti nuo interneto ir slaptažodžius keisti naudojantis kitu, patikimu įrenginiu.
Įdomu tai, pasak L. Apynio, kad vien per 2026 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ryšio operatoriai užblokavo apie 2,78 mln. apgaulingų skambučių ir 1,22 mln. apgaulingų SMS žinučių.
Tačiau sukčiai prisitaiko prie techninių apsaugos priemonių – RRT duomenimis, daugėja apgaulingų skambučių iš užsienio numerių, o tradicines SMS vis dažniau keičia RCS žinutės ir tokios platformos kaip „WhatsApp“, „Viber“ ar „Messenger“. Kitaip tariant, uždarius vieną kelią, sukčiai ieško kito.
Primename, kad Vilniuje, Kaune ir Utenos apskrityje sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 155,5 tūkst. eurų, pranešė policija.
Policijos departamento duomenimis, ketvirtadienį į Kauno policijos pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1948 m.), kuri pareiškė, kad gegužės 18 d. apie 11 val. Kaune, namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys, kurie kalbėjo rusų kalba.
Anot moters, jie prisistatė užsienio įmonės atstovais, teigė, kad neva reikia atsiimti investicinius vienetus, įtikino parduoti butą ir apgaulės būdu išviliojo 92 tūkst. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
