Šiaulietė Vida (tikras vardas redakcijai žinomas) sulaukė savo pirmosios pensijos, kurios dydis ją nemaloniai nustebino. Sutrikusi moteris iš karto pagalvojo, kad „Sodra“ suklydo skaičiavimuose.
„Nuvykau į „Sodrą“, paaiškinau situaciją. Pasakė, kad jie neturi duomenų apie dalį mano darbo ir stažo sovietmečiu. Liepė ieškoti dokumentų.
Bet nieko iš taip seniai išlikusio neturiu. Kiek krausčiausi, keliavau, ar jie juokauja? Kaip man dabar įrodyti, kad dirbau?“ – piktinosi Vida.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką gyventojams daryti tais atvejais, kai jie mano, kad pensija buvo apskaičiuota neteisingai.
Ką daryti, jei pensija pasirodė per maža?
„Sodros“ patarėjos komunikacijai Malgožatos Kozič teigimu, gyventojas, kuris turi įtarimų, kad jo pensija buvo apskaičiuota neteisingai, turėtų teikti skundą „Sodrai“.
„Dažniausiai gyventojai teikia skundus dėl mažo pensijos dydžio, neįskaityto į stažą laikotarpio ir pan. Pasitaiko ir kitų skundų dėl pensijų, susijusių su specialiomis jų rūšimis.
Pavyzdžiui, dėl teisės gauti pareigūnų ar karių pensiją ir panašių atvejų“, – kalbėjo patarėja.
Pašnekovė pridėjo, kad ne visi skundai pasitvirtina – vidutiniškai kas dešimtas „Sodrai“ teikiamas skundas būna pagrįstas.
M. Kozič aiškino, kad pensijos dydis visuomet apskaičiuojamas remiantis turimais dokumentais, patvirtinančiais stažą. Todėl kai gyventojas sulaukia mažesnės pensinos nei tikėtąsi, greičiausiai, kad „Sodra“ neturėjo visų stažą įrodančių duomenų.
„Sodros“ atstovė paaiškino, kad po gyventojo kreipimosi vyksta procesas, kurio metu ieškoma klaidos.
Jei pripažįstama, kad dėl kitų priežasčių (nesusijusių su papildomais dokumentais apie stažą) žmogui buvo apskaičiuota per maža pensija, išmokama už visą laiką susidariusi nepriemoka.
Jei išnagrinėjus skundą ir įvertinus papildomus duomenis pensija mažėja, permoka iš gavėjo neišieškoma, jei klaida padaryta ne dėl gavėjo kaltės.
Visgi, jei paaiškėja, kad klaida atsirado dėl to, nes trūko stažą įrodančių dokumentų, gyventojas paprašomas juos pateikti.
„Jei žmogus, kuriam paskirta senatvės pensija, pateikia papildomus dokumentus apie stažą, įgytą iki pensijos paskyrimo, senatvės pensija, apskaičiuota atsižvelgiant į papildomus naujai pateiktus stažo duomenis, pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį dokumentai buvo pateikti, pirmos dienos.
Pvz., jei žmogus pateiks papildomus dokumentus, įrodančius jo stažą, rugpjūčio 11 d., perskaičiuota pensija bus mokama nuo rugsėjo“, – komentavo M. Kozič.
Kaip įrodyti stažą, apie kurį nėra duomenų?
„Sodros“ atstovė primena, kad kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą tik nuo 1994 m. Paprastai tariant, „Sodra“ neturi duomenų apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.
M. Kozič pabrėžia, kad iki 1994 m. įgytą pensijų socialinio draudimą stažą galima įrodyti pateikus darbo knygeles ar darbo stažo pažymas.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad jos turi būti išduotos darbdavių remiantis turimais dokumentais, patvirtintos vadovo parašu ir antspaudu.
Be to stažą taip pat galima patvirtinti pateikus darbdavių saugomų dokumentų nuorašus, archyvų išduotas pažymas, juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus ir kitus dokumentus.
Pasak pašnekovės, šių dokumentų originalus ar patvirtintas šių dokumentų kopijas „Sodrai“ turi pateikti pats gyventojas.
„Jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų (pvz., pametė darbo knygelę), šių dokumentų iš kitų institucijų gali pareikalauti „Sodra“.
Tokiu atveju žmogus turi pateikti „Sodrai“ prašymą padėti gauti dokumentus, nurodydamas darbo laikotarpį, vietą ir kitas aplinkybes“, – aiškino patarėja.
Visgi, ji pabrėžia, kad kartais asmuo negali dokumentais įrodyti savo darbo laikotarpio dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis nėra išsaugoti. Tokiais atvejais, pasak M. Kozič, darbo laikotarpis jo prašymu gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.
Kaip apskaičiuojama pensija?
Šiemet (birželio mėn. duomenimis) vidutinė senatvės pensija turtint būtinąjį stažą siekia 807,2 euro. Tuo metu neturint būtinojo stažo pensija siekia 471,3 euro.
M. Kozič atskleidė, kad didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje šiuo metu viršija 2 tūkst. eurų. Tokias pensijas gauna 1 469 asmenys.
„Sodra“ primena, kad senatvės pensiją sudaro 2 dalys: bendroji ir individualioji.
Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Svarbu pabrėžti, kad bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas. Paprastai tariant, šis dydis kasmet padidėja.
Bendroji dalis šiemet buvo padidinta 9,9 proc. Ji yra tokia pati visiems ir priklauso nuo bazinės pensijos dydžio, kuris kasmet yra didinamas. Šiemet bendroji pensijos dalis yra lygi 327,91 euro.
Taigi tiek minimalų (15 metų), tiek būtinąjį (34,5 metų) stažą turintiems pensininkams priklauso tokia pati – 327,91 euro – bendroji pensijos dalis.
Vis tik, jei asmuo turi didesnį nei 34,5 metų stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Pavyzdžiui, žmogui, kuris turi 42 metų stažą, bendroji dalis kiltų iki 399,19 euro (42/34,5 metų x 327,91 euro).
Tuo metu individualiąją pensijos dalį lemia įgytų apskaitos taškų skaičius. O jų skaičius priklauso nuo to, kiek mėnesių asmuo mokėjo pensijų draudimo įmokas ir nuo kokio atlyginimo.
1 taškas sukaupiamas, kai žmogus savarankiškai (ar jo darbdavys) visus metus, kas mėnesį, moka pensijų draudimo įmokas nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Jeigu asmuo uždirba daugiau nei VDU, per metus jis gali sukaupti daugiausia 5 apskaitos taškus.
O apskaitos taško vertė kasmet yra indeksuojama ir šiemet siekia 8,11 euro. Taigi, jei asmuo turi, pvz., 20 apskaitos taškų, jo individualioji pensijos dalis sieks 162,2 euro (20 x 8,11).
Pavyzdžiui, asmuo sukaupė būtinąjį stažą ir sukaupė 38 apskaitos taškus. Tai reiškia, kad jo pensijos bendroji dalis sieks 327,91, tuo metu indiviudalioji – 308,18 (38 x 8,11).
Paprastai tariant, toks gyventojas sulauks 636,09 euro pensijos (327,19 + 308,18).
Paaiškino, kada pensijos apskritai nemokės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodė, kad pensijų išmokėjimas už praėjusį laiką priklauso nuo situacijos. Todėl svarbu dėl pensijos mokėjimo kreiptis laiku.
Jei pats asmuo laiku nesikreipia, t. y. sulaukęs pensinio amžiaus, ji gali būti išmokama už 12 mėn. atgal. Tokia nuostata galiojo nuo pat 1995 m., išskyrus laikotarpį nuo 2018 iki 2024 m., kai šis terminas buvo sutrumpintas iki 6 mėn.
Jei pensija laiku neišmokama dėl ją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, pensija išmokama už visą laikotarpį neapribojant kokiu nors terminu.
Jei asmuo nori pasididinti pensiją jos neimdamas, jis tą gali padaryti už 5 metus, t. y. pasinaudodamas teise į atidėtą kreipimąsi. Šiuo atveju pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus pensijos neėmimo metus.
Tuo metu M. Kozič primena – jei žmogus savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje yra pažymėjęs, kad nori gauti proaktyvias „Sodros“ žinutes, likus 6 mėn. iki pensinio amžiaus „Sodra“ jam siunčia pranešimą apie artėjantį pensinį amžių ir informuoja, kaip pateikti prašymą senatvės pensijai gauti.
„Taip pat kas mėnesį žinutėmis ir telefonu informuojame tuos žmones, kurie po metų sulauks senatvės pensijos amžiaus, tačiau dar nėra pateikę duomenų apie savo darbo stažą, įgytą iki 1994 m.“ – pridūrė „Sodros“ atstovė.
Kitąmet – dar didesnės pensijos
„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų.
Dar kovą Finansų ministerija pasidalijo naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Remiantis šiomis prognozėmis, galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos. Visgi prognozės gali kisti su kiekvienu nauju raidos scenarijumi, o naujausias pasirodys jau rugsėjį.
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK).
Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Pastarųjų prognozę šių metų kovą paskelbė Finansų ministerija. Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
„Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas.
Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, – nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro.
Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus – nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc.
