Technologijos

Žmogaus kūnas – tai mechanizmas, kurio daugybė sudedamųjų dalių – nuo mikroskopinių mūsų ląstelių detalių iki galūnių, akių, kepenų ir smegenų – palaipsniui formavosi keturis milijardus metų. Tačiau mokslininkai negali suprasti, kodėl mes išsivystėme būtent į tokią formą, rašoma „The Independent“. „Evoliucijos istorija mums pasakoja, kaip, prasidėjus nuo paprastų ištakų, formavosi kiekviena rūšis, kai prie jos „brėžinio“ būdavo pridedami atskiri komponentai, sudarantys gyvą būtybę.

Vaikai įsimena ne tik tai, ką suaugusieji sako tiesiogiai jiems, bet ir daro išvadas iš tėvų elgesio visose situacijose. Kasdienės smulkmenos gali daryti įtaką vaiko savivertės, vertybių ir įpročių formavimuisi, rašo „HuffPost“, kurio žurnalistai pabendravo su psichologais ir vaikų raidos specialistais. Ekspertai pabrėžia, kad tėvams derėtų dėmesingiau vertinti savo pačių elgesį kasdienėse situacijose, ypač kai vaikas šalia.

JAV ir Rusijos kosminių laivų nusileidimo būdų skirtumai gali atrodyti keisti, tačiau tam yra labai paprastas paaiškinimas. Nors nusileidimas vandenyje neatrodo taip efektingai kaip raketos paleidimas, jis yra ne mažiau svarbi JAV kosminės programos dalis. Tuo tarpu Rusijos laivai dar nuo sovietinės kosminės programos laikų buvo projektuojami nusileidimui atvirose teritorijose. Leidinys BGR paaiškino, kodėl JAV kosminiai aparatai tūptis renkasi vandenį, o Rusijos – žemę.

Vos tik pradedate mėgautis ramiu vakaru ant sofos, katė staiga ima kramtyti jūsų plaukų sruogą, tarsi tai būtų įdomiausias dalykas pasaulyje. Nors tai atrodo keistai, toks elgesys pasitaiko daug dažniau, nei įsivaizduoja dauguma žmonių, o veterinarai teigia, kad to priežastys svyruoja nuo stebėtinai mielų iki tokių, į kurias kartais reikėtų atkreipti didesnį dėmesį, rašoma „Catster“. Veterinarė Paola Cuevas pasakojo, kad dažniausiai pasitaikantis paaiškinimas kartu yra ir pats mieliausias.

Žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, vertėtų atkreipti dėmesį į savo vakarinius įpročius. Po 17:00 val. tam tikri veiksmai gali neigiamai paveikti sveikatą, rašo „EatingWell“. Aukštas kraujospūdis priklauso ne tik nuo amžiaus ar paveldimumo, bet ir nuo gyvenimo būdo. Mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali turėti įtakos kraujospūdžio rodikliams.

Tam tikru momentu daugelis žmonių pasiryžta paprastam eksperimentui. Jie nustoja pirmi rašyti žinutes, skambinti ar planuoti kitą susitikimą – ir tiesiog laukia. Kai dienos virsta savaitėmis, ši tyla gali atrodyti garsesnė už bet kokį ginčą.

Pamaininis darbas gali būti susijęs su laipsnišku tam tikrų smegenų sričių tūrio mažėjimu. Prie tokios išvados priėjo tyrėjai, išanalizavę daugiau nei 14 tūkstančių Didžiosios Britanijos biobanko „UK Biobank“ dalyvių duomenis, rašoma „PsyPost“. Mokslininkai ištyrė 14 198 dirbančių žmonių duomenis, iš kurių 2122 dirbo pamainomis. Vidutinis dalyvių amžius buvo 47 metai.

Jei visą 4,5 milijardo metų Žemės istoriją suspaustume iki vienerių kalendorinių metų, šiuolaikiniai žmonės atsirastų tik gruodžio 31-osios vakarą, o visa rašytinė žmonijos istorija truktų vos keliasdešimt sekundžių iki Naujųjų metų atėjimo. Tokia analogija padeda geriau suvokti, kokia trumpa yra žmonijos egzistencija, palyginti su planetos amžiumi, rašoma leidinio „Space Daily“. Tokia analogija padeda geriau suvokti, kokia trumpa yra žmonijos egzistencija, palyginti su planetos amžiumi.

Didžiosios Britanijos inžinieriai pasauliui pristato įspūdingą laimėjimą – vandeniliu varoma mašina išvystė beprotišką greitį, įsibėgėjo iki 650 kilometrų per valandą. O tai yra pasaulio rekordas. Vandenilio variklis išvysto tūkstantį šešis šimtus arklio galių – maždaug pusantro karto daugiau nei „Formulės-1“ bolidas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Išvystė 650 km/h greitį Kameros operatoriui vos pavyksta išlaikyti milžinišku greičiu skriejantį automobilį kadre.

Daugelis įsivaizduoja protingą žmogų kaip ramų, pasitikintį savimi ir visada priimantį teisingus sprendimus. Tačiau tyrimai rodo, kad aukštą intelektą neretai lydi ir mažiau akivaizdūs charakterio bruožai – tokie, kuriuos aplinkiniai gali klaidingai laikyti trūkumais. Apie tai, kokie yra protingo žmogaus požymiai, rašo mokslo portalo „Psychology Today“ ekspertai.

Ekspertai pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas neturi kai kurių bazinių socialinės sąveikos įgūdžių, kurie dar neseniai buvo laikomi absoliučia norma, rašoma UNIAN. Z kartos (gimę 1997-2012 m.) atstovai užaugo skaitmeninių technologijų pasaulyje, todėl daugelis socialinių įgūdžių, kuriuos vyresnės kartos nuo vaikystės perimdavo kasdieniame gyvenime, pas juos pasirodė esą mažiau išvystyti.

Pasaulio galia šiandien priklauso tiems, kas valdo duomenis. Pasitelkiant juos kuriami dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, autonominiai robotai ir nauja karo infrastruktūra. Ukrainoje kovos robotai bei dronai patys aptinka ir naikina taikinius. O viena galingiausių Jungtinių Valstijų korporacijų „Palantir Technologies“ vis tvirčiau įsitaiso Amerikos politinės ir karinės galios struktūrose.

Milijonai žmonių pasaulyje kenčia nuo miopijos (trumparegystės) – ir, mokslininkų prognozėmis, situacija tik blogės, praneša „Science Focus“. Mokslininkų teigimu, dėl kol kas tiksliai nežinomų priežasčių, žmonių akys vis dažniau keičia formą ir todėl susiduriama su regėjimo problemomis. Kaip išsiaiškino specialistai, beveik kas trečias žmogus pasaulyje kenčia nuo miopijos – tai vienas iš labiausiai paplitusių regėjimo defektų, ir rodikliai toliau auga.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai sukūrė radiacijos dozėms matuoti skirtą jutiklį, gebantį tiksliai aptikti radiaciją, jos šaltinius, nustatyti jų intensyvumą bei vietą.

Maras viduramžių pabaigoje, taip pat žinomas kaip Juodoji mirtis, tapo didžiausia demografine ir humanitarine katastrofa Europos istorijoje. Per kelis metus epidemija sunaikino nuo 30 iki 60 % žemyno gyventojų. Net Antrasis pasaulinis karas nė iš tolo neprilygo jai savo žmonių netekčių mastu. Kaip rašo leidinys „Phys.org“, neseniai atliktas italų mokslininkų tyrimas parodė, kad Europos miškai iki šiol savyje neša tiesioginius pandemijos, siautusios Europoje prieš septynis šimtmečius, pėdsakus.

Lietuvoje vandenlenčių sportas jau seniai nebėra tik siauro entuziastų rato užsiėmimas, o Jono Kriščiūno vardas su jo augimu siejamas nuo pat pradžių. Jis buvo vienas iš žmonių, padėjusių formuotis šiai kultūrai ir bendruomenei, nors pats savo vaidmenį vertina kukliai. Šiandien Jonas apie progresą kalba gerokai plačiau nei vien apie techniką ar laiką ant vandens – jam ne mažiau svarbūs nuoseklumas, aplinka, žmonės šalia ir gebėjimas suprasti, kaip į krūvį reaguoja kūnas.

Atėjus vasaros karščiams, butai akimirksniu virsta tvankiomis dėžėmis, kuriose sunku ne tik dirbti, bet ir tiesiog būti. Toli gražu ne visi namuose turi oro kondicionierius, o tie, kurie juos turi, dažnai taupo elektros energiją arba bijo peršalti po ledinio oro srovėmis. Tačiau liaudies patarimai skelbia, kad yra būdų, kaip išsisukti su po ranka esančiomis priemonėmis.

Remiantis naujo tyrimo duomenimis, nuo 2019 metų Rusijos palydovai Europoje ne kartą sukėlė trumpalaikius GPS veikimo sutrikimus. Apie tai praneša „The New York Times“, remdamasis palydovinės navigacijos srityje besispecializuojančiais mokslininkais, taip pat šaltiniu, susipažinusiu su JAV karinių oro pajėgų instruktažu apie šiuos incidentus. Tai vienas pirmųjų žinomų masinio GPS slopinimo iš kosmoso atvejų.

USB šakotuvai (angl. USB hubs) išlieka naudingu įrankiu, leidžiančiu išplėsti nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių galimybes, tačiau jų naudojimas reikalauja atsargumo. USB šakotuvai jau seniai tapo nepakeičiamu nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių priedu. Jie padeda padidinti prievadų skaičių, ypač šiuolaikiniuose plonuose įrenginiuose, kur jungčių dažnai trūksta. Tačiau tokių sprendimų patogumas gali virsti problemomis, jei prie jų bus jungiami netinkami įrenginiai.

Galingas klimato reiškinys „El Ninjo“ (El Niño) jau šią vasarą daugelyje pasaulio regionų gali sukelti ekstremalių karščių bangas, sausras ir rekordiškai aukštas temperatūras, rašo „Daily Mail“. Pasaulio meteorologijos organizacijos ekspertų vertinimu, tikimybė, kad „El Ninjo“ kils 2026 metų birželio–rugpjūčio laikotarpiu, siekia apie 80 proc. Tuo pat metu šansai, kad šis reiškinys išliks bent jau iki lapkričio mėnesio, vertinami 90 proc.

Seni įrenginiai gali kainuoti daug daugiau, nei jūs manote. Mobilusis telefonas šiandien gali būti ne šiaip prisiminimas, o tikras kolekcinis lobis. Senų mobiliųjų telefonų rinka šiandien – tai jau ne šiaip nostalgija, o greičiau kolekcinių daiktų beprotybė. Tai, kas jums tėra pamirštas, dulkėtas įrenginys, kažkam kitam – trūkstama kolekcijos detalė. Ir už tai kartais esama pasiruošusių mokėti stebėtinai daug. Todėl kitą kartą, prieš išmesdami seną šlamštą, geriau patikrinkite jo kainą.

Vos atšilus orams, dienos mieste tampa sunkiau nuspėjamos – po darbų suplanuotas vakaras namuose staiga persikelia į miestą, prie ežero ar ant vandens. Vasarą daugiau judėjimo atsiranda natūraliai: ilgesni pasivaikščiojimai, spontaniški susitikimai, aktyvesni vakarai ir noras kuo mažiau laiko praleisti tarp keturių sienų. Turinio kūrėja Goda Problema sako, kad šią vasarą pirmą kartą per ilgą laiką nori mažiau gyventi darbais ir daugiau – pačia vasara.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulį ir neseniai pristatė naujos kartos mėnuleigius, kuriais astronautai tyrinės Žemės palydovo paviršių. Naujos transporto priemonės ne tik žymi naują kosmoso tyrimų etapą, bet ir išsiskiria astronomine kaina bei bendradarbiavimu su didžiausiais automobilių pramonės atstovais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Naujasis „HUAWEI WATCH FIT 5 Pro“ – išmanusis laikrodis tiems, kurie nori ne tik žingsnių skaičiuoklio ar pranešimų ant riešo, bet ir lengvo, stilingo, visai dienai patogaus įrenginio su rimtesnėmis sporto ir sveikatos stebėsenos galimybėmis. FIT serija iki šiol buvo siejama su plonu korpusu, patogumu ir kasdieniu aktyvumu, tačiau naujasis „Pro“ modelis šią formulę gerokai išplečia – nuo ryškesnio ekrano ir tvirtesnių medžiagų iki pažangesnių lauko sporto funkcijų.

Pirmąjį veikiantį elektromechaninį, programuojamą, binarinį kompiuterį sukūrė vokiečių inžinierius Konradas Zuse. Gegužės 12-ąją sukanka 85 metai nuo šio išradimo atsiradimo. Pats inžinierius prisipažino, kad sukurti skaičiavimo mašiną jį paskatino... tinginystė. K. Zuse gimė Berlyne 1910 metais, o 1935 metais pradėjo dirbti aviacijos gamykloje. Kadangi begaliniai skaičiavimai jį labai vargino, jis ėmėsi kurti tobulesnę skaičiavimo mašiną nei aritmetometras.

Tai, kaip žmonės kalba, gali išduoti daug daugiau, nei daugelis mano. Ekspertai nurodo konkrečius išsireiškimus, iš kurių galima atpažinti žemesnio intelekto koeficiento (IQ) žmogų, rašo portalas „Ofeminin“. Pasak psichologijos profesorės Katherine Kinzler, mūsų kalba yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir savo identiteto atskleidimas. Pasisakymo stilius gali padėti įvertinti pašnekovo mąstymo lygį. Leidinys įvardijo septynias frazes, kurias dažnai vartoja žemo IQ žmonės.

Kodėl išmaniojo telefono baterija „miršta“ per metus ar dvejus: kalba sukasi apie vieną krovimo įprotį. Daugelis nežino, kad kraunant kiekvieną dieną iki 100 proc. baterija susidėvi greičiau. Nors gamintojai ir yra numatę nustatymuose papildomas apsaugos priemones – tačiau jas reikia aktyvuoti. Gamintojai į savo išmaniuosius telefonus jau įdiegė funkcijas, padedančias prailginti baterijos gyvavimo laiką, tačiau daugelis jų tiesiog neįjungia arba net nežino apie jų egzistavimą.

Įsivaizduokite, kad galite padidinti savo būsimo vaiko IQ, paveikti jo ūgį ir sumažinti riziką susirgti pavojingomis ligomis. Būtent tokius pažadus šiandien dalija Silicio slėnio startuoliai, rašoma „Meduza“. Tačiau ar šie teiginiai yra tiesa, ar tik pavojinga iliuzija? „Susilaukite savo geriausio vaiko“ – su tokiu šūkiu 2025 metais reklamos kampaniją pradėjo Kalifornijos startuolis „Nucleus“. Tai vienas iš lyderių sparčiai augančioje poligeminės rizikos testų (angl.

Grindys namuose dažnai atrodo švarios tol, kol nepažiūri atidžiau. Tuomet daugelis gali pastebėti prie virtuvės spintelių likusį lengvą riebalų sluoksnį, prie įėjimo durų besikaupiantį purvą, o sudėtingiau išplaunamas dėmes, kurioms lengvo perbraukimo neužtenka. Būtent tokiose kasdienėse situacijose ilgą laiką robotų dulkių siurblių galimybės buvo ribotos.

Seni išmanieji telefonai, kurie dar neseniai buvo laikomi nenaudingu „šlamštu“, netikėtai pabrango. Kalbama ne apie retus kolekcinius modelius, o apie visiškai įprastus įrenginius, kurie tiesiog dulkėja naudotojų stalčiuose, rašoma UNIAN. Priežastis – pasaulinis tam tikrų komponentų, o ypač operatyviosios atminties (RAM), deficitas.

Pasaulis pamažu netenka gyvo bendravimo ir plepalų, kurie suteikia kasdienybei spalvų. Remiantis nauju tyrimu, žmonės kasdieniame gyvenime kasmet ištaria 338 žodžiais mažiau. Tyrėjų nuomone, priežastis slypi tame, kad mes praleidžiame daug daugiau laiko prisirišę prie išmaniųjų telefonų, savitarnos kasų ir socialinių tinklų, rašo „IFL Science“. Du psichologai iš Arizonos universiteto ir Misurio universiteto Kanzas Sityje išsikėlė tikslą išsiaiškinti, kiek žodžių žmonės ištaria kasdien.

Pastaraisiais metais bėgimas daugeliui tapo ne tik laisvalaikio forma, bet ir rimtesniu asmeniniu tikslu – vis daugiau žmonių ryžtasi pirmiesiems 10 kilometrų, pusmaratoniui ar net maratonui. Tačiau ilgesnėms distancijoms vien motyvacijos neužtenka: ruošiantis svarbu ne tik susidaryti planą ar išsirinkti tinkamus batelius, bet ir suprasti, kaip paskirstyti krūvį, stebėti tempą bei laiku atpažinti, kada organizmui reikia poilsio.

Trijų futbolo aikščių dydžio asteroidas po trejų metų praskries pro Žemę, suteikdamas mokslininkams retą galimybę iš arti ištirti milžinišką kosminę uolieną. Asteroidas, pavadintas Apofiu – pagal senovės Egipto dievybę, žinomą kaip „chaoso dievas“ – tikimasi, praskries pro mūsų planetą 2029 m. balandžio 13 d., praneša NASA. Agentūros teigimu, jis priartės per maždaug 32 tūkst. km nuo Žemės paviršiaus, o tai yra arčiau nei daugelio orbitoje skriejančių palydovų pozicijos.

Klitoris yra vis dar per mažai tiriamas ir daugelį dešimtmečių ignoruojamas mokslo bendruomenės. Nyderlanduose atliktas naujas tyrimas atskleidė, kaip suformuotas šio organo nervų galūnėlių tinklas, ir patvirtino mokslininkų spėjimus apie iki galo neištirto moters organo vaidmenį, rašoma „Deutsche Welle“. Kaip manote, kokio dydžio yra klitoris? Kur tiksliai jis yra? Kokia jo sandara? Jei šie klausimai jus glumina, nesate vieni. Net daugeliui medikų sunku į juos atsakyti.

Kiekvienas žmogus dar nuo mokyklos laikų prisimena, kad sąsiuviniuose kraštuose būdavo paliekama daug tuščios vietos. Paprastai mokytojai šiose vietose rašydavo pastabas ir pataisymus, o patys moksleiviai iš nuobodulio piešdavo „meno kūrinius“. Tačiau kam sąsiuviniuose reikalingos paraštės, niekas taip ir neaiškino, nors visi prie jų priprato. Kaip paaiškėjo, jos tarnauja ne tik estetiniais tikslais.

Apie 79 eurus kainuojančios „Redmi Buds 8 Pro“ ausinės tikrai nėra brangios, tačiau jose sunku įžvelgti esminių kompromisų: nauja trijų garsiakalbių architektūra, „Dolby Audio“, „Hi-Res Wireless Audio“ sertifikatas, erdvinis garsas, žymiai efektyvesnė, didesnį dažnių diapazoną apimanti aktyvi triukšmo slopinimo sistema, galvos judesių sekimas – šios  funkcijos dažniau siejamos su aukštesnės klasės ausinėmis.

Bėgime progresą vis dažniau lemia ne vien nubėgti kilometrai, bet ir tai, kaip gerai pavyksta suprasti savo kūną. Ruošiantis varžyboms ar siekiant geresnių rezultatų, vien motyvacijos dažnai nepakanka – svarbu ir tai, kaip tiksliai pavyksta planuoti treniruotes bei stebėti savo būseną. Būtent todėl vis daugiau bėgikų kasdien pasitelkia išmaniuosius laikrodžius, kurie padeda sekti treniruočių duomenis, geriau suprasti atsistatymą ir nuosekliau ruoštis užsibrėžtam tikslui.

Mokslininkai gavo 228 metrų ilgio branduolio mėginį iš dumblingų uolienų, esančių po masyviais Vakarų Antarktidos ledo skydais, rašoma „IFLScience“. Šio rekordinio mėginio viduje jie aptiko jūros organizmų fosilijų, kilusių iš tų laikų, kai ši vietovė buvo atviras, nuo ledo laisvas vandenynas. Pažymima, kad gauti šį mėginį nebuvo lengva užduotis.

Duona dažnai laikoma ne pačiu sveikiausiu produktu, tačiau iš tikrųjų viskas priklauso nuo tinkamos rūšies pasirinkimo. Jei žinote, į ką atkreipti dėmesį ir ko vengti, duona gali tapti naudingu ir skaidulų gausiu jūsų raciono papildymu, rašo „Eatingwell“. Dietologai įvardijo keturis svarbiausius akcentus, į kuriuos verta atsižvelgti perkant duoną parduotuvėje. Pilno grūdo produktai – pirmasis ingredientas Nepasikliaukite vien reklaminiais terminais ant pakuotės priekio.

„Artemis II“ įgula, glaudžiai bendradarbiaudama su misijos valdymo centru Hiustone, po artimojo skrydžio operacijų demonstravimo sugebėjo atkurti įprastą „Orion“ erdvėlaivio tualeto veikimą, praneša NASA. Prieš balandžio 1 d. numatytą degimo ciklą, skirtą apogėjaus pakėlimui, „Artemis II“ įgula pranešė apie mirksinčią gedimo lemputę; misijos valdymo komandos sėkmingai išanalizavo duomenis ir, bendradarbiaudamos su įgula, nustatė gedimo priežastį bei išsprendė problemą.

Iki balandžio pabaigos vyksta nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai ir dirbtuvės, skirti suaugusiems Lietuvos gyventojams, norintiems pagerinti skaitmeninius įgūdžius ir išmokti naudotis svarbiausiomis elektroninėmis valdžios paslaugomis.  Kaip dar suspėti dalyvauti šiuose mokomuosiuose renginiuose, pasakoja asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė, projekto „Prisijungusi Lietuva“ atstovė Rita Šukytė.

„Technologijos taip greitai atėjo – tarsi staiga. Darbe ėmė reikalauti naudotis kompiuteriu, internetu. Kadangi šių įgūdžių žmonės neįgijo augdami, jiems teko mokytis. Technologijos atsirado tam, kad palengvintų mūsų darbą, gyvenimą, bet sukėlė ir nemažą žmonių atskirtį.

„Google“ asistentas seka „Android“ naudotojų balso komandas, kad veiktų funkcija „Okey, Google“. Tai patogu, tačiau reiškia, kad išmanusis telefonas nuolat „klausosi“ aplinkos, kad atpažintų raktinę frazę, rašoma „Newsweek“. Straipsnyje teigiama, kad duomenų įrašymas ir siuntimas į serverius vyksta tik aktyvavus komandą. Tačiau sistema nėra tobula: įrenginys gali suveikti klaidingai dėl triukšmo ar panašių garsų. Dėl to į įrašą gali patekti asmeninių pokalbių fragmentai.

Mokslininkai visame pasaulyje aktyviai tiria ir prognozuoja sparčiai plintančio dirbtinio intelekto (DI) įtaką darbo rinkai, tačiau ankstesnė patirtis verčia į šias prognozes žiūrėti atsargiai, skelbiama naujausiame „Anthropic“ tyrime. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį atliktas tyrimas apie darbų perkėlimą į užsienį prognozavo, kad ketvirtadaliui JAV darbo vietų iškilo grėsmė, tačiau vėliau daugumoje šių sektorių užimtumas augo.

Net jei jūsų „iPhone“ visiškai išsikrovė, jį vis tiek įmanoma rasti – su sąlyga, kad tam tikri nustatymai buvo įjungti iš anksto. Vartotojams paaiškinta, kaip veikia šis mechanizmas ir kodėl išmaniojo telefono praradimas ne visada reiškia paieškų pabaigą.

Pastaraisiais metais sparčiai auga universalių išmaniųjų laikrodžių, galinčių visapusiškai stebėti sveikatą, sekti treniruotes bei atlikti dalį išmaniojo telefono funkcijų paklausa. Būtent toks yra naujasis „Xiaomi Watch 5“ – elegantiško dizaino, pažangius jutiklius ir modernią programinę įrangą turintis išmanusis laikrodis. Apie 299 eurus kainuojantis laikrodis – vienas pažangiausių šios kainų kategorijos dėvimų įrenginių, stiprus konkurentas aukštesnės klasės išmaniesiems laikrodžiams.

Jei rankose laikėte vieną iš „Xiaomi“ telefonų-flagmanų, ant kameros bloko tikriausiai pastebėjote „Leica“ logotipą, kuris gali atrodyti kaip rinkodaros sprendimas – garsus fotoaparatų gamintojas savo logotipą „paskolino“ telefono kamerai. Tačiau realybė kitokia – šis bendradarbiavimas turi gilią technologinę ir kūrybinę prasmę ir tiesioginę įtaką tam, kaip vartotojai fotografuoja ir filmuoja „Xiaomi“ telefonais.

Prieš mirtį daugelis žmonių pradeda tarti stebėtinai panašias frazes. Reanimacijos skyriuose ir hospisuose dirbančios slaugytojos pastebi, kad kartais pakanka išgirsti vos kelis žodžius, jog taptų aišku – žmogui liko gyventi vos kelios dienos ar valandos. Mokslininkai ir medikai bando atsakyti, ar tai psichologinė gynyba, ar natūralūs gęstančio organizmo procesai.

Mokslininkai nustatė, kad net ir minimalūs kasdieniai įpročių pokyčiai gali turėti milžinišką įtaką gyvenimo trukmei. Dviejų naujų tarptautinių tyrimų duomenys rodo, jog norint pasiekti pastebimų rezultatų, nebūtina imtis radikalių permainų – pakanka vos kelių minučių papildomos veiklos per dieną, rašoma „Medical Express“. Norvegijos mokslininkų grupė atliko išsamią duomenų analizę, vertindama, kaip fizinis aktyvumas ir sėdimo darbo laiko trumpinimas veikia mirtingumą.