Jis pabrėžia, kad toks deficitas turėtų būti laikinas, o valdžia turėtų ieškoti būdų, kaip jį mažinti.
„Ateinančių metų biudžetas iliustruoja, kad net ir augant ekonomikai labai mažėja galimybės dosniai dalinti pažadus ir didinti išlaidas į kairę ir į dešinę“, – BNS ketvirtadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Pasak jo, yra objektyvių priežasčių, dėl kurių fiskalinis deficitas auga, tačiau 3 proc. ribą viršijantis deficitas turėtų būti laikinas.
„Turėtų būti labai aiškus signalas, kad šitas lindimas į gilesnį biudžeto deficitą turėtų būti laikinas ir bus ieškoma būdų kuo greičiau sumažinti deficitą, o ne ieškoti, kur dar padidint išlaidas“, – aiškino N. Mačiulis.
Savo ruožtu „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad iki šiol Lietuva demonstruoja „nepriekaištingą“ fiskalinę drausmę, tačiau žvelgiant į perspektyvą nerimo yra.
„Biudžeto deficito dydis tiktai, berods, per pandemiją viršijo 3 procentų ribą, vėliau išties mums pavyko visai sėkmingai naviguoti su fiskalinės drausmės išbandymais net ir energetinės krizės akivaizdoje ar vėlesniais metais“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Genytė-Pikčienė.
Galimybės didinti išlaidas netrukus bus daug kuklesnės
N. Mačiulis pažymi, kad daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas bus lėtesnis, nėra daug erdvės sparčiai didinti ir senatvės pensijas, tai susiję su tuo, kad lėčiau auga ir privatus sektorius.
„Atlyginimai privačiame sektoriuje auga lėčiau, užimtumas jau pasiekė piką. Labai tikėtina, kad grynoji migracija, kiek mes jos turėsim, tik kompensuos natūralius praradimus, tai yra užimtumo augimo, kurį matėme pastarąjį penkmetį, nebebus ir visa tai reiškia, kad matysime lėtesnį ekonomikos augimą, lėčiau augančias viešojo sektoriaus pajamas ir galimybės didinti išlaidas visose srityse bus daug kuklesnės“, – BNS teigė N. Mačiulis.
Anot jo, valstybėms pasiskolinti pinigus kainuoja brangiau, todėl sudėtingiau subalansuoti biudžetą – 2021-aisiais Lietuva 10–15 metų galėjo pasiskolinti už mažesnes nei 1 proc. metų palūkanas, dabar jos siekia 4,5 proc., dėl to išaugo valstybės skolos aptarnavimo išlaidos.
„Jos 2022-aisiais metais nesiekė 250 mln. eurų per metus, dabar jau viršija milijardą ir kitais metais artės prie 1,5 mlrd. eurų. Tai tas 1,5 mlrd. ir suvalgo labai daug to, iš ko būtų galima padidinti išlaidas ir viešojo sektoriaus darbuotojams, ir socialinėms išmokoms“, – teigė N. Mačiulis.
Tuo metu „Artea“ ekonomistės teigimu, per kelerius metus valdžios skola, kaip teigia Valstybės kontrolė, augs iki 55 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Skolos aptarnavimo augimo kreivė dar labiau neramina, nes jau 2029 metais yra prognozuojama, kad beveik 2 mlrd. eurų turėsime atriekti būtent skolos aptarnavimui. Tai reiškia, kad šita suma pinigų nekeliaus prasmingiems tikslams ir prasmingoms pamatinėms viešojo sektoriaus funkcijoms atlikti, o bus tiesiog išsiunčiami už skolą“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
„Klimpimas į skolą yra itin pavojingas, ypač tokių infliacijų epizodų akivaizdoje“, – pridūrė ji.
„Swedbank“ ekonomistas taip pat teigė pastebintis, kad „daug kur yra švaistymo“, kurio nesimatė, kol valstybės biudžetas buvo subalansuotas. Pasak N. Mačiulio, ne mokesčių kėlimas, o atsakingesnis viešojo sektoriaus lėšų naudojimas turėtų būti prioritetas.
„Turbūt ir šios, ir kitų vyriausybių prioritetas numeris vienas bus peržiūrėti visas valdžios sektoriaus išlaidas: kur galima sutaupyti, kur atsisakyti perteklinių procesų, kur tuos procesus optimizuoti įvairių institucijų tam tikrų funkcijų. Daug kur yra to švaistymo, kurio nesimatė ir nebuvo svarbus, kol valstybė turėjo subalansuotą biudžetą, kol nereikėjo daug lėšų skirti palūkanų mokėjimu. Dabar visa tai keičiasi“, – teigė N. Mačiulis.
„Pasiūlymų yra labai daug įvairiausių, kur duoti pinigų, kam reikia pinigų, bet prie kiekvieno to pasiūlymo turėtų būti kablelis, kabliataškis, kad visa tai mes siūlome tik iš skolintų pinigų, kurie labai daug kainuos mums jau artimiausiu metu. Tada jau visuomenė ir rinkėjai turi aiškiai sau pasakyti, ar aš noriu nemokamų pietų, jeigu už tai valstybė turi pasiskolinti ir paskui šimtus milijonų eurų skirti vien palūkanų mokėjimui kiekvienais metais“, – aiškino analitikas.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuvai reikėtų „stipriai valdyti savo apetitą įsipareigojimams“, nepaisant to, kad norisi greitai išspręsti daugybę problemų: „Ilgalaikis tvarus požiūris šiuo metu yra labai svarbus.“
„Mes turime neatliktų namų darbų, susijusių su gynyba, mes turime agresyvų kaimyną, turime šitą prioritetą nekvestionuojant forsuoti pirmu būtent taikymu. Tuo metu kitų išlaidų augimas turi būti labai atidžiai planuojamas ir atitinkamai stengiamasi išlaikyti kuo daugiau fiskalinės drausmės“, – „Artea“ banko prognozių pristatyme teigė ekonomistė.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį pareiškė, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks apie 3,8 proc. BVP.
Anksčiau jis yra sakęs, kad nedidinant deficito Vyriausybė neįgyvendintų savo įsipareigojimų dėl finansavimo gynybai bei suplanuotų kitų didesnių išlaidų.
