Ekonomistas – apie kitus metus: „Viena koja bus šaltame vandenyje, o kita karštame“

O Lietuvos pramonės kitąmet laukia išbandymo metai, kuomet dėl didelės konkurencijos Europoje gali kilti problemų eksportuojančiam verslui. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išankstinė metinė infliacija lapkritį – 3,6 proc.

Metų infliacija Japonijoje toliau auga

DIENOS PJŪVIS. Nauja sukčių era – kaip atpažinti vaizdų klastotes, kad nepaimtų jūsų pinigų?

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Šalia neseniai nušvitusios sostinės eglės rikiuojasi vilniečiai ir miesto svečiai. Ten gyventojai ne tik grožisi žaliaskare, bet ir perka karštus gėrimus, bei kitus gardumynus. Pavyzdžiui, karšto Kalėdinio vyno mažas puodelis kainuoja 5, o didelis – 7 eurus. 

Štai, ką sako žmonės:

„Nemažos, nemažos. Nėra šiaip pigu, bet jeigu ateini su šeima paskanauti, tai tikrai nepigu.“ 

„Sudėkime: vynas, darbas, pakaitinimas, elektra, reikia ir užsidirbti, tai, manau, normaliai.“ 

Kol vieni kalbinti praeiviai prieš didžiąsias metų šventes planuoja netaupyti pinigų, kiti neišlaidaus:

„Šventės yra ne apie dovanų pirkimą ir dovanojimą, o apie buvimą kartu.“ 

„Kiek Kalėdom išleisit, ar neskaičiavote dar biudžeto? – 200 plius. – Čia dovanoms ar viskam? – Dovanoms.“ 

„Šiemet bus pilnesnės, nes bus daug svečių, tai netaupome.“ 

„Dovanų sąrašas iš vaikų gautas, pasižiūrėsime.“ 

Pasak ekonomistų, gyventojai noriai leis pinigus ir kitąmet. Mat 2026-aisiais dalies lietuvių sąskaitas papildys lėšos iš antros pensijų pakopos.

„Dalis gyventojų pasiims savo ilgalaikes santaupas ir turbūt jas nukreips ne tik į investicijas, bet ir į vartojimą, paskatins mažmeninės prekybos, paslaugų sektoriaus augimą“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Infliacija išliks tokia, kaip ir šiemet

Didesnis vartojimas bei pakilę mokesčiai lems ir pakankamai spartų kainų augimą. Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija, kaip ir šiemet, taip ir kitąmet svyruos tarp trijų ir keturių procentų. 

„Aukštesnė nei būtų normali, 2 ar 2,5. Iš dalies tą infliaciją pakelia ir sparčiau didinti, akcizai, kiti vartojimo mokesčiai. Taip pat prisideda prie to ir vienkartinis pinigų įliejimas. Infliacija tikėtina per artimiausiais metus žemiau 3 procentų tikėtina nesumažės“, – pranešė ekonomistas. 

Ir nors gyventojai iš pensijų fondų pasiimtus pinigus tikėtina leis ilgalaikio vartojimo prekėms, pavyzdžiui, naujai buitinei technikai, kainos šioje kategorijoje smarkiai augti neturėtų, nes šių prekių pasiūla bus taip pat didelė. Tiesa, dėl didesnių investicijų į nekilnojamąjį turtą, gali labiau brangti su juo susijusios prekės ir paslaugos. 

„Kas siejasi su būsto įrengimais, su ta pačia statyba. Daug būstų parduotų, kurie tik ką tik išėjo iš pamatų. Statybininkams darbų bus“, – sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Keista situacija darbuotojams

Pasak ekonomistų, neskaičiuojant pokyčių apdailos paslaugų bei statybinių prekių kainose, daugeliui gyventojų didesnė nei 3 procentų metinė prekių ir paslaugų infliacija daug problemų nesukels, nes atlyginimai vidutiniškai augs sparčiau nei vidutinės kainos, algos kitąmet turėtų augti maždaug 8 proc.

„Nebekalbame nei apie 10, nei apie 8 proc. Taip šalies mastu algų augimas bus apie 7,5 procento“, – kalbėjo T. Povilauskas. 

Tiesa, algos augs nevienodai, o skirtingai pagal sektorius. Ekonomistai didžiausias kitų metų rizikas mato Lietuvos pramonėje, kuri dėl didelės konkurencijos Europoje gali susidurti su galybe iššūkių. 

„Galime matyti keistą situaciją, kuomet viena koja bus šaltame vandenyje, o kita karštame vandenyje. Vidaus paklausa klesti, vidutinis darbo užmokestis sparčiai auga. Minimalus atlyginimas, pensijos daugiau nei 10 proc. didėja, bet galima pamatyti, kai pramonės įmonėse darbuotojų skaičius pradės mažėti“, – perspėjo N. Mačiulis. 

Likusios prekės atitenka Europai

Rytų valstybių pramonės Europoje bando realizuoti prekes, kurių negali pateikti Jungtinėms Valstijoms dėl atsiradusių tarifų. 

„Iššūkiai yra susiję su Kinijos agresyviu bandymu užimti Europos rinką. Jie turi tą perteklinę gamybą, turi pajėgumų ir nori tą produkciją skleisti po pasaulį“, – aiškino SEB ekonomistas. 

„Europa tapo siurbliu, kuris susiurbia visą tą, ko nesuperka Amerika ir kur neturi Kinija dėti“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. 

Milžiniškas spaudimas Europos pramonei gali pakenkti daug produkcijos eksportuojančiai Lietuvai. 

„Paskatos, prieiga prie kapitalo prasta. EURIBOR 2 proc. lygmenyje, o tenka skolintis rinkoje už 7, 8, 10, 12 proc. Jokia čia pramonė normaliai neišgyvens, kai kitose šalyse, yra 2,5–3,5 proc. ir staiga augantis atlyginimai ir nedidėjantis našumas mus stumia ten, kad mes būsime nekonkurencingi parduoti savo prekių“, – dėstė pramonininkų konfederacijos prezidentas. 

Lietuvos ekonomikos rezultatus kitąmet smarkiai lems dideli statybų projektai, pavyzdžiui, Rūdninkų poligono vystymas. Situacija priklausys ir nuo šalies vežėjų rezultatų – nuo to, kiek Lietuva įsileis darbuotojų iš trečiųjų šalių. 

Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.