algos

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo dirbtinio intelekto sprendimų įmonės „Palantir“ atstovybė – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni jos darbuotojai uždirbo vidutiniškai 62,9 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Krovos, sandėliavimo, uostų, oro uostų bei komunalinės technikos grupės „Alwark Group“ valdymo įmonės keturių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 38,2 tūkst. eurų, žemės ūkio bendrovės „Lit-Dan Grain“ šešių įdarbintų žmonių – 25,9 tūkst. eurų.

„Sodra“ kiekvieno mėnesio gale skelbia, kokius atlyginimus praėjusį mėnesį mokėjo Lietuvos įmonės. Birželio duomenys rodo įspūdingas sumas – kai kur darbuotojai uždirbo net 62,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Birželio mėnesį didžiausias algas gavo prekybos, informacinių technologijų, žemės ūkio, investavimo veikla užsiimančiose bendrovėse dirbantys darbuotojai. Net 55 Lietuvoje veikiančios bendrovės savo darbuotojams mokėjo po daugiau nei 10 tūkst.

Pateikdama rekomendacijas Lietuvai Europos Komisija (EK) pastebėjo, kad šalies bankų sektorius pagal Europos Sąjungos (ES) standartus yra gana stiprus, tačiau galimybes gauti paskolas riboja didelis rizikos vengimas ir struktūriniai apribojimai. Paprastai tariant, pinigų bankai turi, o paskolų išduoda mažai.  EK pažymi, kad nepaisant gausaus likvidumo ir indėlių, bankai tik santykinai nedidelę jų dalį paverčia paskolomis, o tai atspindi nuolatinius sistemos neefektyvumus.

Valdžios įstaigose algos toliau kyla, tačiau naujausia Valstybės kontrolės apžvalga rodo ir kitą medalio pusę – atotrūkiai tarp vadovų ir specialistų, didmiesčių bei regionų niekur nedingo. Kol Vilniaus ar Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlygis jau perkopė 3,5 tūkst. eurų, kai kuriuose rajonuose jis nesiekia nė 2 tūkst. eurų.

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vidurio ir vakarų Lietuvos bei Sostinės regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 16 eurų. Vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) Sostinės regione buvo 2808 eurai – 1,3 proc. daugiau nei pernai  ketvirtąjį ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2349 eurus – 0,9 proc. daugiau, tuo metu „į rankas“ jis buvo atitinkamai 1698,8 euro (1,1 proc. daugiau) ir 1453,3 euro (1,5 proc.

Kol dalis lietuvių vis dar skundžiasi mažais atlyginimais, kai kurių profesijų atstovai Lietuvoje jau uždirba įspūdingas sumas – jų mėnesinės algos prieš mokesčius siekia net 6–8 tūkst. eurų ar daugiau. Specialistai sako, kad didžiausi pinigai šiandien sukasi ne tik IT sektoriuje – sparčiai kyla ir finansų, medicinos, inžinerijos bei aukščiausio lygio vadovų atlyginimai. Tuo metu kai kurių sričių darbdaviai darbuotojų nebesugeba prisivilioti net siūlydami rekordiškai augančius atlygius.

Kol gyventojai jau ir taip skundžiasi augančiomis kainomis ir vis didesniais mokesčiais, tarptautiniai ekspertai Lietuvai siunčia dar vieną žinią – norint suvaldyti augančią skolą reikia imtis veiksmų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo Lietuvai svarstyti didesnius mokesčius, mažesnes valstybės išlaidas ir stiprinti pensijų kaupimo sistemą.

Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje šių metų pradžioje augo, tačiau realus darbo užmokestis sumažėjo – gyventojai uždirbo mažiau nei pernai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pagal paskelbtą statistiką, bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2026 m. pirmąjį ketvirtį išliko beveik nepakitęs. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje šiemet augo 8,4 proc. Vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje šiemet pirmąjį ketvirtį siekė 1,56 tūkst. eurų – 8,4 proc.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) statutinių įstaigų pareigūnų algoms didinti ir kitoms skatinimo priemonėms kitų metų biudžete papildomai reikėtų numatyti apie 350 mln. eurų, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. „Mes baigėme šią savaitę tą darbą pagrindinį ir šiuo metu vyksta Strateginio komiteto posėdis. Suma, kaip minėjau, yra 350 mln. eurų su pažangos priemonėmis, investicijomis.

Trišalei tarybai tęsiant diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2027 metų, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad MMA kitąmet turėtų augti ne daugiau kaip 6–7 procentais. Tuo metu Lietuvos banko (LB) siūlymu, minimali alga nuosaikiu scenarijumi turėtų augti 6,4 proc. – 73,6 euro „į rankas“, spartesniu – 12 proc.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad kai kuriose Lietuvos įmonėse vidutiniai atlyginimai pasiekia sunkiai įsivaizduojamas sumas – kai kur jos viršija net 117 tūkst. eurų prieš mokesčius. Kovo mėnesį didžiausios algos buvo išmokėtos technologijų, renginių, prekybos, finansų ir reklamos srityse veikiančiose bendrovėse. 9 darbuotojai uždirbo po daugiau nei 177 tūkst. eurų Kovo mėnesį didžiausias algas Lietuvoje mokėjo „Talech Lithuania“, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Naujausias tyrimas atskleidžia dramatišką lūžį darbo rinkoje: darbuotojai vis dažniau piniginę motyvaciją iškeičia į laisvę ir lankstų darbo grafiką. Kiek ilgai dar darbo rinka galės išlikti tokia, kokia buvo anksčiau? Apie tai, kokios permainos laukia darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Portalo „CV-Online“ marketingo vadove Rita Karavaitiene ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Naujieji metai į darbo rinką įnešė gerokai daugiau judesio – darbdaviai aktyviai vilioja naujus darbuotojus. Darbo skelbimų portalai skaičiuoja, kad sausį, palyginus su gruodžiu, darbo pasiūlymų padaugėja apie 70 proc. Šiuo metu paklausiausi gamybos, inžinerijos ir techninių profesijų darbuotojai. Specialistai tikina, kad daug žmonių ryžtasi pokyčiams po šventinių premijų, tačiau kartu auga ir lūkesčiai – darbuotojai vis dažniau dairosi didesnių algų ir ieško stabilumo.

Nuo 2026 metų birželio 7-osios Lietuvoje įsigalios naujos Darbo kodekso nuostatos, kurios turės įtakos visiems dirbantiems – tiek biuro darbuotojui, tiek pardavėjui ar net darbininkui gamykloje. Darbdaviai nebegalės slėpti atlyginimų, klausinėti apie algas ankstesniame darbe, o darbuotojai turės daugiau teisių sužinoti, ar jiems mokama teisingai.

Šiuo metu svarstomas pakeitimų paketas keistų taisykles tiek aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams, tiek viešojo sektoriaus žmonėms, o taip pat paliestų darbo užmokesčio skaidrumą, nuotolinį darbą, atsiskaitymo tvarką ir streikų reguliavimą. Ką tai reiškia darbdaviams ir darbuotojams? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja advokatų kontoros „Glimstedt" teisininkė, darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.

Sparčiai artėjant 2026-iesiems, Lietuvos darbo rinkoje jau dabar aiškiai matyti, kas šiemet uždirbao daugiausia ir kam algos kilo sparčiausiai. O kokių sričių ir profesijų darbuotojai daugiausia uždirbs kitais metais?   Vidutinė alga auga, bet ne visiems vienodai „Sodros“ duomenimis, 2025 metų trečiąjį ketvirtį vidutinė alga Lietuvoje siekė 2402 eurų prieš mokesčius. Per metus ji padidėjo 180 eurų. Į rankas žmonės vidutiniškai gavo 1470 eurų – 103 eurais daugiau nei prieš metus.

Seimui antradienį padidinus koeficientus, nuo kitų metų apie 17,6 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų gaus vidutiniškai 125 eurais didesnius atlyginimus. Kaip pranešė parlamento kanceliarija, Seimas priėmė tai numatančias Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas. Už pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Pristatytas pasaulinis gyvenimo kokybės indeksas rodo ženklų pokytį. Reitinguose Lietuva išsiveržė į 21 vietą ir pagaliau aplenkė dar prieš keletą metų taip emigrantų mylėtą Jungtinę Karalystę. Ekonomistai skaičiuoja, kad algos ir pragyvenimo lygis mūsų šalyje kilo greičiau nei kainos. Tačiau gyventojai sako, kad tikrai galėtų būti geriau – būstą įsigyti tampa ypač sunku, o maisto kainos tiesiog auga akyse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdantieji priėmė kitų metų biudžetą. Opozicija prieš balsuojant surengė Seime tikrą spektaklį, mėgindama sumenkinti socialdemokratus ir ypač „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. O kitų metų biudžete rekordiškai auga išlaidos gynybai, socialinėms reikmėms, didės ir algos, pensijos, vaiko pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Besiruošiantiems priimti kitų metų valstybės biudžetą valdantiesiems opozicijos atstovai iš karto užkūrė pirtį.

Vyriausybė kitų metų biudžete surado papildomus 117 milijonų eurų. Liūto dalį šio papildomo finansavimo pasidalins pedagogai, mokslininkai ir pareigūnai. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, labiausiai didėja finansavimas Krašto apsaugai, tačiau Seimo opozicija baiminasi, kad už šiuo pinigus valdžia ne pirks ginkluotę, o ties kelius ir klos trinkeles. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kasmet sparčiai augantys atlyginimai, išmokos ir pensijos daugeliui atrodo kaip teigiamas dalykas. Lietuva jau aplenkė Estiją, o kai kuriais rodikliais netgi ir Švediją. Tačiau specialistai įspėja, kad po spindinčiu Lietuvos fasadu vis dar slypi problemos – kažkada šis augimas sustos ir šalis įstrigs ilgoje stagnacijoje.

Kalėdinė pirkimo karštinė tęsis ir po Naujųjų metų. Lietuvos gyventojai plačiai atvers pinigines ir noriai išlaidaus po didžiųjų metų švenčių. Pasak ekonomistų, gyventojų kišenėse atsidūrę antros pensijų pakopos pinigai gerai pakaitins prekių ir paslaugų rinkas, dėl to kainų augimas šalyje nesulėtės. O Lietuvos pramonės kitąmet laukia išbandymo metai, kuomet dėl didelės konkurencijos Europoje gali kilti problemų eksportuojančiam verslui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sutarimo dėl atlyginimų su Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija nerandantys aukštųjų mokyklų darbuotojai jungiasi prie Andriaus Navicko atstovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) trečiadienį rengiamo mitingo. Taip pat Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) nusprendė nutraukti su ministerija vykdytas šakos kolektyvinės sutarties derybas.

Statutiniams pareigūnams pagrasinus išeiti į gatves ar net palikti tarnybą dėl politikų žarstomų, bet nevykdomų pažadų 7 procentais pakelti pareigūnų atlyginimus, situaciją suskubo taisyti vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Jis susitiko su Seimo pirmininku Juozu Oleku, kuris taip pat žadėjo surasti papildomų pinigų pareigūnų atlyginimams. Tiesa, kokia tai galėtų būti suma, neaišku.

Dėl nepakankamo teisėsaugos finansavimo pasipiktinusios pareigūnų profsąjungos lapkritį žada prisijungti prie kultūrininkų protesto. „Lapkričio gale bus didžiulis protestas, nes mes streikuoti negalim, bet mes rasim priemonių, pasitarę su kultūrininkais, kaip tą protestą padaryti tokį efektyvų, kad tikrai mažai nepasirodytų.

Švietimo bendruomenei teigiant, kad kitų metų biudžeto projekte numatytu finansavimu laužomi kolektyvinės sutarties įsipareigojimai dėl mokytojų algų didinimo, Finansų ministerija žada vertinti galimybes tam skirti daugiau lėšų. „Atsižvelgiant į Seime svarstymo metu gautus pasiūlymus, bus vertinamos galimybės didinti finansavimą mokytojų atlyginimams“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.

Nors kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mokytojų atlyginimai kasmet turi augti greičiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas šio pažado neatspindi. Tokios perspektyvos netenkina švietimo bendruomenės. „Mūsų vertinimu, tuo pasiūlymu laužoma kolektyvinė sutartis, nes jie interpretuoja (ją – BNS)“, – BNS sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.

2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų. Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc.

Didesnių algų šiemet Lietuvoje tikisi vis mažiau gyventojų. Vidutinis atlyginimas šalyje jau beveik pasiekė 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau lietuviai tikisi kone dvigubai daugiau. Ar toks lūkestis Lietuvoje – realus? Lietuviai jaustųsi saugiai, taigi, galima būtų sakyti ir oriai, gaudami nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų jau po mokesčių, rodo neseniai „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės apklausa.

Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus. Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą – pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.

Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais. O kaip yra Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Atotrūkis tarp vilniečių ir likusios Lietuvos algų auga. Šiuo metu skirtumas siekia beveik 500 eurų. Tačiau daugybė vilniečių tuo visai nesidžiaugia, mat skundžiasi didesnėmis išlaidomis. Ekonomistai pažymi, kad atskirtis tarp sostinės ir likusios Lietuvos pragyvenimo – neigiamas dalykas, tačiau esą neišvengiamas. Vilniečių algos ir toliau pirmauja šalyje.

Nusistovėjusius vyrų ir moterų algų skirtumus Lietuvoje po metų supurtys nauja europinė direktyva. Nepatenkintieji savo alga turės daugiau teisių reikalauti padidinimo. Moterų ir vyrų algos tose pačiose pareigose negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Gaunama alga nebegalės būti paslaptis. Lygių galimybių kontrolierės džiūgauja, kad moterims taps lengviau kovoti dėl didesnių algų. Tačiau darbdaviai priekaištauja, kad Vyriausybė užkraus papildomą biurokratinę naštą, nors žadėjo ją mažinti.

Atlyginimų iki mokesčių atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 54 eurais, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) per ketvirtį Sostinės regione padidėjo 1,3 proc. iki 2592,1 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – sumažėjo 1 proc. iki 2132,7 euro.

Per metus atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų padidėjo nuo 13,3 iki 17,4 proc. „Sodrai“ paskelbus naujausią informaciją apie Lietuvoje gaunamus atlyginimus, kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ vėl patikrino vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Iš 78 nagrinėtų ekonominių veiklų sričių net 69-iose vyrų vidutinis darbo užmokestis yra aukštesnis nei moterų. Analizė atskleidė, kad vyrų vidutiniai atlyginimai per pastaruosius metus augo sparčiau. Jei pernai I ketv.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada.

Lietuvoje tarp darbuotojų ir darbdavių tvyranti įtampa atsispindi ir skaičiuose – pernai nustatyta beveik 30 tūkst. darbo įstatymų pažeidimų. Kai kurie darbdaviai netgi darbo skelbimuose kaip privalumą nurodo laiku mokamą atlyginimą. Apie daugiausiai prasižengusius sektorius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius ir Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo vadovė Irina Janukevičienė.

Didmeninės prekybos įmonių, vasarį darbuotojams mokėjusių didžiausius atlyginimus, šių išmokų sumos priartėja prie 20 tūkst. eurų ribos – dažnu atveju šuoliai susiję su metinėmis arba ketvirtinėmis premijomis, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Apie 130 darbuotojų turinti bendrovė „Philip Morris Baltic“, kurioje vidutinis metinis darbo užmokestis sudaro 9259 eurų per mėnesį, vasarį, kaip, beje, ir ankstesniais metais tą patį mėnesį, fiksavo šuolį – vidutinė atlygio suma pasiekė 19 804 eurų...

Lietuvoje, kitaip daugelyje Europos šalių, jaunimas uždirba daugiau nei vyresni, daugiau patirties įgiję asmenys. Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, tai gali būti esminė priežastis, dėl kurios jaunimas yra santykinai laimingesnis už vyresnio amžiaus asmenis Lietuvoje. T. Povilauskas socialinio tinklo asmeninėje paskyroje pasidalijo duomenimis, kurie rodo vakaruose vyraujančią tendenciją, kad didžiausias atlyginimas yra pasiekiamas sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus.

Lietuvos ekonomika šiemet augs mažiau, nei buvo manyta anksčiau. Kiek mažiau nei pernai išaugs ir vidutinis darbo užmokestis. Be to, greičiau nei pernai augs ir kainos. Naujausioje konomikos apžvalgoje tai prognozuoja Lietuvos bankas. „Net ir stiprėjant nerimui dėl pasaulio ekonomikos raidos, įvertinę pastaruoju metu ryškėjančius naujus rizikos veiksnius, manome, kad mūsų šalies ūkis toliau augs gana sparčiai ir tvariai.

Latvijos nacionalinės aviakompanijos „Air Baltic“ valdybos nariai savanoriškai laikinai atsisakė savo fiksuotų atlyginimų, juos susimažino 40 proc. – kol bus sėkmingai užbaigtas bendrovės pirminis viešas akcijų pasiūlymas (IPO), pranešė „Air Baltic“. Bendrovės valdyboje – trys nariai: generalinis direktorius Martinas Gaussas, valdybos pirmininkas ir vyriausiasis finansų direktorius Vitoldas Jakovlevas bei veiklos vadovas Paulas Calitis.

Artėjant šventėms darbuotojų laukia ne tik laisvadieniai, bet ir kalėdinės premijos. Kai kurie darbuotojai džiaugsis ir tryliktais atlyginimais. Darbdaviai tikina, kad premijas skiria atsižvelgdami į darbuotojų rezultatus. Tai pabrėžė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jis tikino, kad savo darbuotojams mokės premijas už pasiektus darbo rezultatus, todėl nereikėtų jų vadinti kalėdinėmis. „Sunku kalbėti už visus verslus.

Daugiau pinigų keliams, didesni atlyginimai mokytojams ir pareigūnams, didesnės išmokos šeimoms, pensijos – socialdemokratų vedamos Vyriausybės programoje pažadų jūra. Nors socialdemokratai su koalicijos partneriais gyventojams žada daug, iš kur ims pinigų tų pažadų įgyvendinimui – programoje neužsimena nė žodžiu. Valdantieji, paklausti apie papildomas lėšas ambicingų tikslų įgyvendimui, per daug į kalbas nesileidžia ir žada detales atskleisti vėliau.

„Achemos grupės“ valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovybei ir profesinei sąjungai ketvirtadienį pradedant derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties, bendrovės vadovė Audronė Kuskytė teigia pasigendanti argumentų ir logikos darbuotojams reikalaujant gerokai didinti atlyginimus.

Finansų specialistai skaičiuoja, kad Vilniuje ir regionuose atlyginimai skiriasi. Pavyzdžiui, sostinėje algos net 3 kartus didesnės nei už 50 kilometrų esančiuose Šalčininkuose. Ekonomistai įspėja, kad nieko nedarant šis skirtumas taps dar ryškesnis. O dėl visko kalti ir patys regionų gyventojai, kurie veja lauk potencialius investuotojus ir darbdavius.

Vienas iš įtakingiausių Europos krepšinio agentų Miško Ražnatovičius griežtai nepritaria vis garsiau svarstomai idėjai įvesti Eurolygoje „algų kepurę“. Apie tai pastaruoju metu yra užsiminęs ir lygos vadovas Paulius Motiejūnas. „Jie nesupranta, ką daro. Algų kepurės taisyklė yra NBA, UEFA lygoje, tad jie nori padaryti tą patį, bet jie nesupranta, kad tai nėra tas pats. NBA žaidėjai yra aukščiausiame lygyje ir jie neturi, kur daugiau išvykti žaisti. Futbole situacija ta pati.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia gerą žinią – medikų atlyginimai kitąmet kils 10 proc., o daliai slaugytojų – realiai net 20 proc. Vis tik pačios medikų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo, kad susitarti pavyko ne dėl visko. Be to, realybėje tiek, kiek žadama, algos pakils ne visiems, o kiti dar turės pakovoti su įstaigų vadovybe.

Vyriausybė teikia kitų metų valstybės biudžetą, kurį finansų ministrė vadina ištesėtų pažadų biudžetu. Jame maždaug dešimtadaliu didinamos pensijos, medikų ir mokytojų algos, vaiko pinigai, tačiau mažinamas kelių finansavimas, o deficitas – maksimalus, tad dešiniųjų Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą opozicija vadina bomba. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos gyventojų pajamos pastaruoju metu augo. Lietuvių perkamoji galia išaugo ir lenkia kaimyninių šalių gyventojų pajamų augimą. Prognozuojam, kad kitais metais gyventojų pajamos didės dar daugiau. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiavo, kad per pastarąjį penkmetį Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 35 proc. „Tai yra  įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad Latvijoje ji išaugo vos 17 proc., o Estijoje – sumažėjo 1 proc.