Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė.
Viešojo sektoriaus atlyginimai auga, bet skirtumai išlieka
Ar tos nelygybės, jūsų akimis, Lietuvoje dar yra daug? Ką iliustruoja jūsų apžvalga?
L. Stračinskienė: Pirmiausia, kalbant apie šią apžvalgą, reikėtų paminėti tai, kad tai nėra vien tik apie darbo užmokestį. Iš esmės ši apžvalga yra apie viešojo valdymo pertvarką. Prisiminkime 2023 metus ir ko buvo siekiama: buvo siekiama, kad būtų kiek įmanoma tolygesnė ir konkurencingesnė darbo užmokesčio aplinka.
Valstybė tam sukūrė tam tikrus instrumentus. Vienas iš jų – suteikti kuo daugiau teisių įstaigų vadovams, kad jie galėtų, priklausomai nuo esamos situacijos, nuo institucijos poreikių, vizijos ir strategijos, patys formuoti darbo užmokesčio politiką.
Tokią politiką, kuri padėtų išlaikyti, pritraukti ir motyvuoti darbuotojus, tačiau, matyt, svarbiausia akcentuoti, kad pagrindinis viso to rezultatas turi būti tas, jog institucijų veiklos rezultatai taptų kiek įmanoma geresni ir atlieptų realius visuomenės poreikius.
Šis tyrimas yra tarsi skerspjūvis, bandant apčiuopti, ar keičiasi viešojo administravimo institucijų elgsena, kai atsiranda tokios galimybės. Ką tyrimas atskleidė ir ką mes matome – institucijos pagrindinę energiją nukreipė į vadovų grandį: tarpinės grandies bei aukščiausios grandies vadovus.
Tai, matyt, natūralu ir suprantama, nes tai susiję su darbo organizavimu, kuris automatiškai yra vienas pamatinių elementų kalbant apie institucijos veiklos rezultatus. Tuo tarpu, kai mes kalbame apie specialistus, situacija yra labai skirtinga.
Valstybės lygiu mes turime didesnį fokusą į vadovų grandį, o savivaldoje, jeigu bendrai žiūrėtume šalies mastu, investicija vyksta į savivaldybės specialistus – tiek į patarėjus, valstybės tarnautojus, tiek į dirbančius pagal darbo sutartį. Galėčiau sakyti, kad savivaldos lygmenyje visų grandžių atlygio didinimas yra netgi tolygesnis negu valstybės institucijose, kur pagrindinis fokusas yra sutelktas į vadovų grandis.
Vadovų algos kyla sparčiau nei specialistų atlygis
Kiek yra pagarbos, atsižvelgiant į atlygį kiekvienam darbuotojui, žmogui? Ar vadovas jau yra dievas, o visi kiti – kaip jau pavyks susirinkti?
L. Stračinskienė: Kadangi tokios galimybės atsivėrė po pertvarkos 2024 metais, greito rezultato mes niekada nematome, dažniausiai tai būna pasirinktinai. Tyrimas ir parodė, kad 2024 metais institucijos daugiau fokusavosi į vieną grandį, o 2025 metais jau pradeda balansuoti, žiūrėti, kaip sistema veikia ir kas joje veikia. Pirmiausia pasirūpinama savimi, o tada vadovai jau žiūri, kas dar liko specialistams.
Kalbant apie dar vieną motyvacinę priemonę, kuri taip pat kelia tam tikrų klausimų, kai kalbame apie motyvuotą darbuotoją. Buvo suplanuota priemonė, kad įstaigos vadovas turi teisę iš sutaupytų tais metais lėšų padidinti darbo užmokestį, tai yra, skirti lėšų priedams ar priemokoms, tačiau tai yra vienkartinis sprendimas, jis neturi įtakos kitiems metams darbo užmokesčio fondui.
Ką atskleidė esama situacija – realiai per dvejus metus tik 31 institucija iš daugiau nei 100 pasinaudojo šia galimybe. Kyla klausimas dėl tokios priemonės: kiek ji yra pagrindinė šiam klausimui spręsti, kiek ji iš esmės yra trumpalaikė arba galima kaip papildoma prie kažko kito, bet ne esminė.
Atsakant į jūsų klausimą – kryptis sustiprinti įstaigų vadovų teisę spręsti yra teisinga, bet tai nėra rezultatas, tai yra instrumentas. Viskas turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokių galimybių institucija turi ir ką ji gali su tuo daryti.
Didžiausi atlyginimai – Vilniuje ir Neringoje, mažiausi – regionuose
Kaip paaiškinti, pavyzdžiui, kad Neringa ar Vilnius moka 3,5 tūkst. eurų, o kiti rajonai, pavyzdžiui, Lazdijai ar Šakiai, nesiekia net 2 tūkst.? Dėl ko taip yra?
L. Stračinskienė: Dėl galimybių. Vienintelis atsakymas – tai priklauso nuo to, ką tos savivaldos turi. Infrastruktūra, strategija, investiciniai planai, į ką yra fokusuojamasi, kokia yra pati situacija savivaldybėje, kiek ji užtikrina viešąsias paslaugas ir kokios yra tų paslaugų apimtys – yra daug įvairių priežasčių, kurios atsako į šį klausimą.
Žvelgiant į savivaldos 2 metų duomenis, pirmasis 10-ukas 2023 metais išliko toks pats ir 2025 metais. Vilniaus miesto savivaldybė lyderiavo pagal vidutinį darbo užmokestį ir 2023, ir 2025 metais. Paskutinis 10-ukas taip pat iš esmės nepasikeitė. Tai iliustruoja savivaldos galimybes, jų strategijas, pasirinkimus ir planus, kaip jos numato veikti ir ką gali su tuo padaryti.
Ką būtų galima patarti politikams ir vietos vadovams? Ar jie turėtų kažką daryti kitaip?
L. Stračinskienė: Šio tyrimo tikslas nebuvo teikti konkrečias rekomendacijas. Tikslas – parodyti realią situaciją, kuria remdamiesi tiek pačios institucijos, tiek politikai galėtų priimti sprendimus. Svarbiausia pamatyti, ar judame ten, kur norėjome.
Kalbant plačiau, ko tikrai nesinorėtų – kad ši reforma netaptų tiesiog galimybe pakelti darbo užmokestį. Tai turėtų būti mąstysenos pokytis: galimybė peržiūrėti procesus ir sukurti patrauklią darbo aplinką organizacijos viduje. Aišku, ne viskas tiesiogiai priklauso nuo to, kokį rezultatą gali sugeneruoti. Vienas pagrindinių signalų, kurį šis tyrimas bando siųsti, yra tai, kad pertvarka neturi virsti vien tik darbo užmokesčio pakėlimu.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
