Pvz., kaunietė Karolina socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti išdaužtas jos automobilio langas:
„Bendro naudojimo aikštelėje, kur kasdien stovi dešimtys automobilių ir kur nėra privataus parkavimo, šiandien ryte radau sudaužytą savo automobilio stiklą.“
Tuo metu vilnietis Gediminas papasakojo, kad kaimynas už automobilio pastatymą neva „jam priklausančioje vietoje“ nuleido padangų orą. Tačiau vėliau turėjo susimokėti baudą.
Kiti dalijosi, kad ne kartą yra radę įvairių grasinančių žinučių – ar atspausdintų ant lapo, ar, pvz., išpieštų sniege ant automobilio.
„Tokie durneliai tegul parduoda tą butą ir nusiperka namą ar kotedžą su nuosava parkavimo vieta, o ne gadina svetimą turtą“, – baisėjosi klaipėdietė Rūta.
Tuo metu vilnietis Audrius pabrėžė, kad statė ir toliau statys automobilį ten, kur nori: „Man negalioja tokie dalykai, kaip savavališkas vietų nusavinimas.“
Vis tik kyla klausimas – kada gyventojai iš tiesų turi teisę drausti daugiabučio kieme automobilius statyti pašaliniams asmenims, o kada tokie reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir įvairūs grasinimai, valytuvų pakėlimai ar turto apgadinimai gali užtraukti nemenką atsakomybę?
Kas gali statyti automobilį jūsų daugiabučio kieme?
Advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Eleonora Maciejevska nurodė – jei daugiabučio kiemas nėra užtvertas „šlagbaumu“ ar kitaip ribojamas įvažiavimas į kiemą, dažniausiai jis laikomas atvira teritorija.
„Net jei gyventojai patys susimokėjo už kiemo tvarkymą (pvz., sniego valymą ar dangos remontą), tai savaime nesuteikia teisės drausti kitiems asmenims statyti automobilį, jeigu nėra nustatytos oficialios naudojimosi ir parkavimo tvarkos.
Kol nėra nustatyta kiemo aikštelės naudojimosi tvarka bendraturčių susirinkime, neįrengti fizinį patekimą ribojantys įrenginiai, vien gyventojų nepasitenkinimas ar faktas, kad jie prisidėjo prie kiemo priežiūros, teisinės galios drausti parkavimą neturi“, – pažymėjo advokatė.
Bendrovės „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas antrino – nors teoriškai kiemas priklauso daugiabučio gyventojams, jei nėra nustatyta jo naudojimosi tvarka, įrodyti kažką bus sudėtinga: „Ten, kur nėra taisyklių, negalioja ir teisės ar pareigos.“
Vis tik jis pamini, kad bendrija ar bendruomenė gali nusistatyti papildomas taisykles pagal bendrą gyventojų sutarimą, pvz., kad už stovėjimą kitam asmeniui priklausančioje vietoje būtų numatyta bauda.
„Tačiau bendrija nėra teisinės galios subjektas, todėl baudą išieškoti, jei nesutinkama jos mokėti, būtų galima tik per teismą. Na, bet bendrija / bendruomenė yra susitarimas tarp žmonių. Nenuvertinkime jo įtakos“, – pridūrė specialistas.
Kaip žinoti, ar kiemas tikrai priklauso daugiabučiui?
A. Soikinas atkreipė dėmesį, kad dauguma senų daugiabučių kiemų yra vieši ir priklauso savivaldybei, o ne namo bendrasavininkams, taigi ten nebūna suderinta ir naudojimosi tvarka.
Specialisto aiškinimu, jei daugiabučio gyventojai nori, kad kiemas priklausytų tik jiems ir parkavimo vietų neužimtų svetimi asmenys, kiemas gyventojams turi priklausyti teisiškai. Jei taip nėra, laukia ilgas kelias: sklypo suformavimas, išpirkimas ir pan.
Pašnekovas paminėjo – jei gyventojai nežino, ar kiemas priklauso jiems, tą galima pasitikrinti Registrų centre, tokią informaciją galėtų žinoti ir namo administratorius ar bendrijos pirmininkas. Be to, būsto priklausiniai (taigi – ir kiemas) turėtų būti nurodyti būsto pirkimo-pardavimo sutartyje.
„Jei kiemas gyventojams priklauso, reikėtų parengti bendrojo naudojimo tvarką, suderinti ir pastatyti ribojančius ženklus. Dar geriau – ir pažymėti, ir aptverti.
Naujesni namai dažniau turės nuosavus kiemus, bet jie dažniau būna aptverti – plėtotojas ar namo statytojas jau būna pasirūpinęs ne tik ženklinimu, bet ir bendrojo naudojimo tvarka. Tad problemų su ne gyventojų automobiliais pasitaiko ne taip dažnai“, – pridūrė „Civinity“ atstovas.
Ar galima užimti kito sutvarkytą vietą?
Pasak E. Maciejevskos, vien tai, kad gyventojas, pvz., sutvarkė kokią nors vietą automobilio pastatymui, nesuteikia jam jokių teisių į tą parkavimo vietą.
„Jeigu daugiabučio kiemas nėra padalintas į konkrečias priskirtas parkavimo vietas (pvz., pažymėtas numeriais ar nustatyta naudojimosi tvarka), tokia teritorija paprastai laikoma bendro naudojimo.
Tai reiškia, kad ja gali naudotis visi gyventojai, o tam tikrais atvejais – ir kiti asmenys“, – dėstė advokatė.
Pasak A. Soikino, visai kitaip yra tuomet, kai parkavimo vieta priklauso gyventojui kaip turtinis vienetas. Tokiu atveju tai yra to gyventojo nuosavybė ir tik jis gali ja naudotis.
Vis tik pašnekovas neslepia – jei vieta yra antžeminė, neaptverta ir neuždara, į ją lengva patekti kitiems asmenims. Todėl patariama sau priklausančią vietą aptverti ir pažymėti ženklu, nurodančiu, kuriam namui ir butui ji priklauso.
„Vis tik, jei konkreti parkavimo vieta žmogui nepriklauso, jis jos negali ir savintis, net ir pastatydamas ženklą ar apeliuodamas į savo išskirtinę teisę statytis konkrečioje vietoje“, – pabrėžė „Civinity“ atstovas.
Atsakomybė už grasinimus ar valytuvų kilnojimą
E. Maciejevskos teigimu, jei prie automobilio paliekama grasinanti žinutė, priklausomai nuo situacijos, gali grėsti bauda. Jei grasinimai – realūs, tuomet galima ir baudžiamoji atsakomybė.
Advokatės aiškinimu, už grasinimus sugadinti turtą, pakenkti sveikatai ar gyvybei gali būti skiriamas laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
Tačiau ji pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė. Prieš tai būtina įvertinti grasinimų turinį, intensyvumą, realumą bei nukentėjusiojo suvokimą – ar tikrai tai nėra tiesiog nevykęs pokštas, o rimtas pagrindas bijoti grasinančio asmens ketinimų.
Pasak pašnekovės, tais atvejais, kai grasinimai nėra pakankamai realūs, o jų pobūdis nesiekia baudžiamosios teisės taikymo ribos, už tyčinį viešosios tvarkos pažeidimą, žmonių rimties trikdymą (pvz., necenzūriniais žodžiais ar gestais viešoje vietoje įžeidinėjant kitus ir pan.) gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Tuo metu tyčinis automobilio sugadinimas (pradurtos padangos, išdaužti stiklai, subraižytas kėbulas) baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba atėmimu iki 2 metų.
Taip pat tokiu atveju kaltininkas privalo visiškai atlyginti žalą, kurią nukentėjusysis patyrė dėl padangų ar stiklo pakeitimo, automobilio kėbulo remonto, taip pat papildomas išlaidas, jei automobilis negalėjo būti eksploatuojamas ir pan.
„Jei nepadaroma žala, vien valytuvų pakėlimas nelaikomas nusikaltimu. Tačiau, jei dėl to sulaužomi valytuvai ar jų mechanizmas, atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą“, – pridūrė advokatė.
Ką daryti radus apgadintą automobilį?
Radus grasinimus ar apgadinimus E. Maciejevska pataria viską fiksuoti (fotografuoti, pasikalbėti su liudytojais, išsaugoti vaizdo kamerų įrašus) ir iškart kreiptis į policiją.
Advokatės teigimu, dėl padarytos žalos galima kreiptis į teismą, tačiau įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam: reikės pačiam pagrįsti žalą, jos dydį ir kaltininko veiksmus.
Tad, kuo daugiau įrodymų (nuotraukos, liudytojai, sąskaitos už remontą ir t. t.), tuo didesnė tikimybė atgauti žalą.
O, jeigu automobilis apdraustas „Kasko“ draudimu, verta pranešti draudikui, kuris gali atlyginti žalą ir vėliau pats išieškos ją iš kaltininko.
