Vilnietis Saulius anonimiškai papasakojo, kad neseniai jį naktį einantį per pėsčiųjų perėją partrenkė automobilis.
Sužeidimai nebuvo labai rimti, tačiau dėl jų Saulius negalės kurį laiką dirbti.
Vis tik nuvežtas į priimamąjį jis sužinojo, kad nedarbingumo pažymėjimo ir ligos išmokos negaus, kadangi turi vidutinį girtumą.
„Suprantu, buvau išgėręs. Bet ar dėl to tampu kaltas, kad mane partrenkė? Mokesčius moku, bet ligos išmokos kažkodėl negausiu, nes savaitgalį išgėriau?
Tai turbūt ir jokios žalos iš vairuotojo negalėsiu išsireikalauti, jis gal išvis bus išteisintas, nes girtą partrenkė?“ – piktinosi Saulius.
Neblaiviems ligos išmoka nepriklauso?
„Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyrius vyriausioji specialistė Jonaistė Jusionytė pripažino, kad ligos išmoka – nemokama, jei kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo, girtumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
„Kai patyręs traumą neblaivus žmogus kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jam dėl patirtos traumos išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina neatvykimą į darbą.
Ši pažyma nėra pagrindas skirti ligos išmoką. Gydytojas negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo neblaiviam žmogui“, – primena specialistė.
Jei nedarbingumo pažymėjimas tokiu atveju vis tik būtų išduotas, bet patikrinimo metu „Sodra“ nustatytų, kad žmogus tapo nedarbingas būdamas neblaivus, ligos išmoka jam vis tiek nebūtų skiriama.
Tačiau J. Jusionytė paminėjo, kad kiekvienas atvejis būna vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes.
„Jei teisėsaugos institucijos (policija, teismas, prokuratūra ar kt.) pateikia išvadą, kad žmogaus girtumas traumai atsirasti įtakos neturėjo – pvz., žmogus būdamas neblaivus važiavo taksi, kurio vairuotojas sukėlė avariją – ligos išmoka gali būti skirta.
Tokiu atveju žmogų gydantis gydytojas, gavęs „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą, išduotą medicininę pažymą keičia į nedarbingumo pažymėjimą, pagal kurį mokama ligos išmoka“, – patikino „Sodros“ atstovė.
Kaip nustato, kas kaltas dėl eismo įvykio?
Tuo metu Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė aiškino, kad tyrimo metu tiriamos visos aplinkybės, tad įvertinamas ir nukentėjusiojo neblaivumas. Tačiau sunkinančia aplinkybe tai galėtų tapti tik eismo įvykio kaltininkui.
Advokatas Martynas Antanaitis papildė, kad nukentėjusiojo pėsčiojo apsvaigimo nuo alkoholio faktas pats savaime nesuteikia galimybės automatiškai šalinti vairuotojo baudžiamąją atsakomybę – tą rodo Lietuvos teismų praktika.
Anot advokato, turi būti turi būti objektyvių aplinkybių, patvirtinančių pėsčiojo neatsargų elgesį. Pvz., galbūt pėsčiasis tapo netikėta ir neišvengiama kliūtimi vairuotojui.
M. Antanaičio aiškinimu, visų pirma tokiais atvejais aiškinamasi, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET).
Jei pažeidimus padarė keli eismo dalyviai, tuomet vertinama, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo esminė eismo įvykio sąlyga ir priežastis.
Advokato teigimu, praktikoje dažniausiai būna taip, kad vienas eismo dalyvis (pvz., vairuotojas) vienu metu pažeidžia net kelias KET. Todėl tai, kad ir kitas eismo dalyvis (pvz., pėsčiasis) pažeidė vieną KET, savaime neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės.
Jei nustatoma, kad pėsčiasis buvo neblaivus ir ėjo per gatvę ne taip, kaip numato KET, o vairuotojas važiavo leistinu 50 km/h greičiu, tai vairutojo nuo atsakomybės taip pat neatleidžia, kadangi jis galimai turėjo galimybę sustoti ir išvengti susidūrimo.
„Taigi, nukentėjusio pėsčiojo neblaivumo faktas yra vertinamas, bet jis pats savaime nešalina vairuotojo baudžiamosios atsakomybės, kai būtent vairuotojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis“, – apibendrino pašnekovas.
Kada galima reikalauti žalos atlyginimo
Anot M. Antanaičio, Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net pėsčiojo ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kurias numato KET.
Bet kokiu atveju, kaip minėta, esminę reikšmę turi tai, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė įvykio atsiradimo priežastis:
„Pvz., nustačius, kad neblaivus pėsčiasis į važiuojamąją kelio dalį išėjo staiga, o vairuotojas važiavo leistinu greičiu, esant ribotam matomumui, galiausiai pamačius kliūtį stabdė, bet nesant techninės galimybės sustabdyti transporto priemonę, gali nebūti pagrindo vairuotojo baudžiamajai atsakomybei.“
Jam antrino ir J. Liutkienė. Pasak jos, jei asmuo būtų partrenktas ne perėjoje, vis tiek būtų traktuojama, kad buvo sužalotas pėsčiasis:
„Be jokios abejonės būtų tiriamos visos aplinkybės, renkami įrodymai ir tik juos surinkus daromos išvados, kas kaltas dėl konkretaus įvykio.“
M. Antanaitis paminėjo, kad nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią paprastai apmoka draudimo kompanija.
Tačiau, jei paties nukentėjusiojo neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba ją padidino, tai atsižvelgiama vertinant žalos dydį.
Tad, advokato teigimu, žala gali būti atitinkamai sumažinta arba reikalavimas ją atlyginti – visai atmestas.
Kas gresia eismo įvykio metu sužalojus kitą?
Pasak J. Liutkienės, partrenkus žmogų, priklausomai nuo sužalojimo masto, vairuotojui gali grėsti tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.
M. Antanaitis vardijo, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 600 iki 850 eurų.
Be to, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
Už nesunkiai sutrikdytą žmogaus sveikatą tokiu atveju vairuotojui gali grėsti ir viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Jei žmogaus sveikata būtų sunkiai sutrikdyta, grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.
O, jei asmuo eismo įvykio metu žūtų, vairuotojui grėstų laisvės atėmimas iki 7 metų.
